- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-03
- Bylos Nr.
- 1-180-673/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- V. P.
- Kaltinamasis
- M. P.
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, neteistas (teistumai išnykę),
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje (kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. sausio 11 d. apie 17 val., M. P., Kėdainių m., J. Basanavičiaus gatvėje, kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškis 9-ame kilometre, vairuodamas L. T. nuosavybės teise priklausanti automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 37 punktų reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdamas sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį (KET 37 p.), nesustojęs prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja" važiavo J. Basanavičiaus gatve, nepraleido ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jam iš kairės į dešinę ėjusį pėsčiąjį V. P., dėl ko, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. sausio 11 d. apie 17 val., vienas Kėdainių mieste, J. Basanavičiaus gatve važiavo draugei L. T. priklausančiu automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo nuo miesto centro link Josvainių pusės pirma eismo juosta. Priešais jį važiavęs automobilis persirikiavo į antrą juostą ir vienoje vietoje už parduotuvės „IKI“ sustojo. Jis pagalvojo, kad šis automobilis ruošiasi sukti į kairę. Buvo tamsus paros metas, lijo. Gatvė toje vietoje buvo apšviesta tik kairėje pusėje, o jo pusė nebuvo apšviesta. Matė pėsčiųjų perėjos ženklą, tačiau net nepagalvojo, kad tas automobilis sustojo praleisti pėsčiųjų perėja ėjusio žmogaus, nes jis pats jokio žmogaus, einančio per gatvę, nepamatė. Pradėjus važiuoti per pėsčiųjų perėją, pajuto smūgį į automobilio priekinę dalį ir pamatė, kad ant automobilio variklio dangčio ir priekinio stiklo užkrito žmogus. Iškart po smūgio pradėjo stabdyti automobilį ir sustojo jau už pėsčiųjų perėjos. Smūgis įvyko tiesiai ant pėsčiųjų perėjos, suprato, kad partrenkė pėsčiąjį, ėjusį per pėsčiųjų perėją. Išlipęs iš automobilio pamatė automobilio priekyje, pusiau ant šaligatvio, pusiau ant važiuojamosios dalies gulintį vyrą. Labai išsigando. Kito automobilio vairuotojas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jo vairuotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, techninė automobilio būklė jokios įtakos eismo įvykio kilimui neturėjo. Automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jis turėjo teisę vairuoti automobilį, buvo blaivus. Labai gailisi. Sužalotą nukentėjusįjį lankė. Pats dirba, gauna apie 800 Lt darbo užmokestį, (duomenys neskelbtini) jam gimė vaikas. Nukentėjusiojo atsiprašė, jie susitaikė, susitarė dėl viso 3200 Lt turtinės žalos atlyginimo, prašo teismo susitarimą patvirtinti ir bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis V. P. parodė, kad 2014 m. sausio 11 d. apie 17 val., ketino pereiti Kėdainiuose, J. Basanavičiaus gatvę per pėsčiųjų perėją, kuri yra prie prekybos centro „IKI“. Ėjo nuo prekyvietės pusės. Lauke nelijo, buvo tamsus paros metas. Prieš 5 minutes buvo išgėręs vieną butelį alaus. Jis sustojo prie pėsčiųjų perėjos ir laukė, kol automobiliai sustos ir jį praleis. Buvo apsirengęs tamsiais rūbais. Sustojus automobiliams, važiavusiems jam iš kairės, tai yra nuo Josvainių (Cinkiškio) pusės, įžengė į pėsčiųjų perėją. Matė, kad prieš pėsčiųjų perėją sustojo automobilis, važiavęs nuo Kėdainių miesto centro pusės. Automobilis važiavo antrąja juosta, tai yra arčiau jo. Kita, tai yra pirmoji eismo juosta nuo miesto centro pusės buvo laisva. Praėjus automobilį, stovėjusį antroje juostoje ir įžengus į pirmąją juostą, pajuto smūgį iš dešinės. Suprato, kad jį partrenkė automobilis. Nuo smūgio užkrito ant automobilio variklio dangčio ir atsitrenkė į priekinį stiklą, o po to nukrito ant asfalto ir šaligatvio. Pajuto skausmą dešinėje rankoje, negalėjo atsikelti. Jį partrenkęs vairuotojas iškart skambino greitajai medicinos pagalbai, jis buvo išvežtas į ligoninę. Eismo įvykio metu jam buvo sulaužyti 5 šonkauliai, trūkęs dešinės rankos kaulas, išnarintas petys (b. l. 34, 35).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad savo pareikštą civilinį ieškinį dėl 500 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo mažina. Draudimo bendrovė jam išmokėjo 319,69 Lt turtinės žalos ir 1800 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Likusios turtinės žalos priteisti jis nebeprašo. Kaltinamasis jam sumokėjo 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir sutarė, kad dar 1700 Lt neturtinės žalos sumokės per 6 mėn. Prašo tokį jų susitarimą su kaltinamuoju patvirtinti.
Ištirti įrodymai.
Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškiai 9 kilometre. Automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi priekiu į Cinkiškių pusę, pirmoje eismo juostoje už pėsčiųjų perėjos (b. l. 3-11).
Protokole dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo užfiksuota, kad automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadintas priekinis buferis, variklio dangtis, priekinis stiklas, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinis kairės pusės sparnas (b. l. 12-13).
2014-01-11 V. P. asmens blaivumo testo rezultatas – 0,89 promilės (b. l. 23).
2014-01-11 M. P. asmens blaivumo testo rezultatas – 0,00 promilės (b. l. 27).
2014-01-14 specialisto išvadoje Nr. T-A 494/14(01) užfiksuota, kad V. P. kraujyje rasta 1,35 promilės etilo alkoholio (b. l. 26).
2014-01-14 specialisto išvadoje Nr. T-A495/14(01) užfiksuota, kad M. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 30).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G72/14(12) nurodyta, kad V. P. padaryti sužalojimai: nubrozdinimas kaktos srityje, galvos smegenų sukrėtimas, dešinės pusės V-XII šonkaulių lūžimai, XI-to krūtininio ir I-mo ir II-ro juosmeninių skersinių ataugų lūžimai dešinėje pusėje, dešinio žastikaulio išnirimas, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 38-40).
Liudytojas V. K. parodė, kad 2014 m. sausio 11 d. apie 17 val., važiavo automobiliu „Volvo V40“ Kėdainiuose, J. Basanavičiaus gatve nuo miesto centro link Josvainių. Tik pravažiavus „IKI“ parduotuvę, sustojo antroje juostoje prieš pėsčiųjų perėją, nes prieš jį važiavęs toje pačioje juostoje automobilis taip pat sustojo. Jo pusėje gatvės apšvietimo žibintas nedegė, degė tik kitoje pusėje. Lauke buvo tamsu, lijo. Matė pėsčiųjų perėja jam iš kairės į dešinę einanti pėsčiąjį, kuris buvo apsirengęs tamsiais rūbais. Suprato, kad priešais jį sustojęs automobilis sustojo praleisti pėsčiųjų perėja ėjusį žmogų, kuriam praėjus pro juos, tiek prieš jį stovėjęs automobilis, tiek jis pats pradėjo judėti, kuomet pamatė, kaip pirma juosta nuo miesto centro atvažiavęs automobilis nestabdydamas įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė pėsčiąjį, po ko iškart sustojo už pėsčiųjų perėjos. Jis taip pat sustojo. Išlipęs iš automobilio pamatė priešais tą automobilį gulinti pėsčiąjį, kurio kojos buvo ant važiuojamos dalies, o kūnas – ant šaligatvio. Pėsčiasis buvo sąmoningas, o vairuotojas buvo labai pasimetęs, išsigandęs (b. l. 32).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais, ištirtais liudytojo parodymais, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad 2014 m. sausio 11 d. apie 17 val., M. P., Kėdainių m., J. Basanavičiaus gatvėje, kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškis 9-ame kilometre, vairuodamas L. T. nuosavybės teise priklausanti automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 37 punktų reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdamas sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį (KET 37 p.), nesustojęs prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja" važiavo J. Basanavičiaus gatve, nepraleido ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jam iš kairės į dešinę ėjusį pėsčiąjį V. P., dėl ko, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisykles pažeidžiančius veiksmus kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lemia padarinių atsiradimą. BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo – tiesioginis objektas – saugus kelių eismas (ar transporto priemonių saugus eksploatavimas), kurį teisiškai reglamentuoja atitinkamos taisyklės. Kelių eismo taisyklių paskirtis – užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimą, kad būtų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnį pavojaus šaltinį, nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams, aplinkai. Taigi sprendžiant, kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimą, visų pirma tenka vadovautis atitinkamu teisės aktu, konkrečia jo norma.
Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai. Jo kaltę patvirtino byloje surinktų aukščiau paminėtų įrodymų visuma.
Byloje nustatyta, kad M. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto ir 37 punkto, kuriuose nurodyta, kad būdamas eismo dalyviu asmuo privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.) bei artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdamas sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį (KET 37 p.), reikalavimus. Įrodymų visuma byloje nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, ant nukentėjusiojo užvažiavo pastarajam einant per pėsčiųjų perėją, kuomet kitas automobilis buvo sustojęs nukentėjusįjį praleisti. Akivaizdu, kad vairavimo patirtį turintis kaltinamasis, vairavęs padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, matęs kelio ženklą, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, matydamas prie pėsčiųjų perėjos sustojusį kitą automobilį, todėl privalėdamas būti itin atidus ir sutelkti ypatingą dėmesį į tai, ar pėsčiųjų perėja eina pėsčiasis, byloje nenustačius jokių objektyvių kliūčių (kelio defektai, kelio aplinkos specifika, gamtos jėgos), kurios būtų užkirtusios galimybę įsitikinti eismo saugumu, pažeidė elementarų KET reikalavimą ir tai tapo eismo įvykio kilimo priežastimi. Jeigu kaltinamasis būtų laikęsis KET reikalavimų, nebūtų įvykęs eismo įvykis, nebūtų nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Todėl akivaizdu, kad kaltinamojo KET pažeidžiantys veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis, eismo saugumo taisykles pažeidžiantys kaltinamojo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumo, nustatyto teismo medicinos specialisto išvadoje, pagrįstumo niekas neginčijo, paminėtas rašytinis įrodymas abejonių nekelia.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas neatsargus. Kaltinamasis, tvirtindamas, jog jis nepastebėjo per perėją einančio pėsčiojo, nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes - vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, turėdamas ne tik pareigą, bet ir realią galimybę įsitikinti eismo saugumu ir pagal savo asmenines savybes (vairavimo patirtį, sveikatos būklę) turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl darytina išvada, kad nusikaltimą jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.). Nusikaltimas baigtas, nes atsirado inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje nurodyta pasekmė – nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kadangi tarp kaltinamojo veikos ir kilusių pasekmių neginčijamai įrodytas juridiškai svarbus priežastinis ryšys, teismas daro kategorišką išvadą, kad M. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Proceso dalyvių pozicija. Nukentėjusysis ir kaltinamasis teismui pateikė susitaikymo protokolą (b. l. 128), teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad susitaikė, dėl neturtinės žalos atlyginimo susitarė, prašė bylą nutraukti. Prokuroras tokiam susitarimui neprieštaravo.
Teismo pozicija dėl kaltinamojo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri yra neatsargi, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino dalį žalos, dėl likusios žalos dalies atlyginimo susitarė, nukentėjusysis teismui pareiškė, kad atleidžia ir susitaiko su kaltinamuoju bei prašo bylą nutraukti, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę – neteistas (teistumai išnykę), dirba, daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius bei patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam.
Atsižvelgdamas į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad padaryta veika neatsargi, įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, į kaltinamojo šeiminę, darbinę ir turtinę padėtį, teismas mano, kad kaltinamajam nėra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonių.
Kardomoji priemonė. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 50, 51), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl civilinio ieškinio. Nukentėjusysis V. P. byloje pareikštą 10 500 Lt civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b. l. 93-95, 112-114) teisiamojo posėdžio metu sumažino, nurodė, kad civilinis atsakovas - draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas jam išmokėjo 319,69 Lt turtinės žalos ir 1800 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Likusios turtinės žalos priteisti teismo jis nebeprašė. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis jam sumokėjo 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir sutarė, kad dar 1700 Lt neturtinės žalos sumokės per 6 mėn. Prašė tokį jų susitarimą su kaltinamuoju patvirtinti. Nukentėjusiajam išmokėtas sumas patvirtina draudimo bendrovės teismui pateikti dokumentai (b. l. 123, 124).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), 303-307 str., teismas
nusprendžia:
M. P., remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį (kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), ir baudžiamąją bylą M. P. atžvilgiu nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Patvirtinti 2014 metų rugpjūčio 20 d. susitaikymo protokole (b. l. 128) tarp nukentėjusiojo V. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir kaltinamojo M. P. sudarytą susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo susitarta, kad M. P. 1700,00 Lt (vieno tūkstančio septynių šimtų litų) neturtinę žalą nukentėjusiajam V. P. išmokės per 6 (šešis) mėnesius, per mėnesį mokėdamas po 284,00 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt keturis litus), mokėti pradėdamas nuo 2014 metų rugsėjo 15 d.
Išaiškinti kaltinamajam, kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.