Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-31 · Administracinė byla Nr. eI-3257-331/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-31
Bylos Nr.
eI-3257-331/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01834-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Ina Kirkutienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
V. N.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Lolita Makauskaitė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3257-331/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01834-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant pareiškėjui V. N. (V. N.) ir jo atstovei advokatei Lolitai Makauskaitei,atsakovo atstovei Viktorijai Ivanovskajai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. (V. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (15/4-2)-31(00299, 00301, 00302)17I-214, 215, 216 (toliau – ir Sprendimas) atsisakė pareiškėjui, jo žmonai A. N. (A. N.) ir nepilnametei dukrai A. N. (A. N.) išduoti leidimus laikinai gyventi bei panaikino daugkartines nacionalines vizas.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–3), kuriame prašo: 1) panaikinti Departamento Sprendimą; 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo, A. N. ir A. N. prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo ir priimti naują sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Paaiškino, kad pareiškėjas Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) (2018 m. sausio 19 d. pavadinimas pakeistas į UAB (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) dalyvis. Šeimos susijungimo pagrindu prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje pateikė pareiškėjo sutuoktinė A. N., kartu, atstovaudama nepilnamečio vaiko interesams, A. N. pateikė ir prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje nepilnametei dukrai A. N..

2.2. Departamento Sprendimas priimtas tuo pagrindu, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, neatitinka tikrovės, yra pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, o pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti. Departamentas priimtą sprendimą grindžia prielaidomis, o ne pagrįstais duomenimis. Departamento Sprendimas grindžiamas pareiškėjo pateiktos informacijos apie jam 10 metų laikotarpiu suteiktas vizas ir jo lankytas užsienio valstybes. Taip pat Departamentas vadovavosi istoriniais ir tik pačios institucijos turimais duomenimis. Departamentas nurodė, kad Bendrovėje darbuotojai įdarbinti formaliai, nors nebuvo apklausta Sprendime įvardijama darbuotoja.

2.3. Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (2 t., b. l. 1–5) paaiškino, kad Sprendimas priimtas įvertinus individualias aplinkybes, išanalizavus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir Departamento surinktus duomenis.

3.1. Nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodė, kad Bendrovė 6 pastaruosius mėnesius vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Departamentas Bendrovės buvusiam akcininkui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, kadangi buvo pagrindas manyti, kad Bendrovė yra fiktyvi, jos veikla imituojama. Departamentas Sprendimu vertino pareiškėjo pastarųjų 4 metų duomenis apie jam suteiktas vizas ir jo lankytas užsienio valstybes. Surinktų įrodymų visuma patvirtino, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pareiškėjo interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje, todėl Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, o jo atvykimo tikslai yra kitokie, nei oficialiai deklaruoti. Kadangi pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, Departamentas nesuteikė pareiškėjo sutuoktinei ir nepilnametei dukrai leidimo laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju. Departamentui atsisakius pareiškėjui ir jo šeimos nariams suteikti leidimą laikinai gyventi, jiems buvo panaikintos nacionalinės vizos.

3.2. Departamento atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

4. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. gegužės 17 d. Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjams išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikintos daugkartinės nacionalinės vizos, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 22 d. Departamentui pateikė prašymą skubos tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (2 t., b. l. 7–15). Taip pat pareiškėjo sutuoktinė 2017 m. gruodžio 21 d. Departamentui pateikė prašymą skubos tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje jai ir jos nepilnametei dukrai šeimos susijungimo pagrindu (2 t., b. l. 127–137, 225–235).

5.1. Pareiškėjas nuo 2017 m. gruodžio 22 d. yra Bendrovės akcininkas (1 t., b. l. 13), Bendrovė registruota adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 36–39), šios patalpos išsinuomotos 2017 m. spalio 12 d. (2 t., b. l. 222–224). Iš Bendrovės pateiktų įstatų matyti, kad Bendrovės veiklos tikslai yra prekyba, paslaugos, gamyba, turizmas ir bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams (2 t., b. l. 41–42), Bendrovė gamina plastikinius gaminius, naudojamus viešojo maitinimo pramonės srityje (2 t., b. l. 52–55).

5.2. Bendrovės akcininkė A. M. 2018 m. sausio 10 d. apklausoje nurodė, kad pareiškėjas turi didžiulę patirtį indų, virtuvės įrangos ir inventoriaus visuomeninio maitinimo punktuose platinimo ir tiekimo sferoje, jis turi kontaktus su stambiais platintojais Europos Sąjungos šalyse. Pareiškėjo ryšių ir derybų dėka yra sudaryti susitarimai dėl bendrovės gaminių tiekimo į Europos Sąjungos šalis. Bendrovės 2017 metų apyvarta sudarė apytiksliai 59 tūkstančius eurų, ir buvo didesnė, nei per 2016 metus (apytiksliai 50 tūkstančių eurų) (3 t., b. l. 14–18).

6. Departamentas atliko Bendrovės ir joje dirbančių asmenų patikrinimą ir 2017 m. birželio 27 d. sprendimu atsisakė Bendrovės akcininkui Irano Islamo Respublikos piliečiui V. T. išduoti leidimą laikinai gyventi. Departamentas, atlikęs tyrimą, konstatavo, kad bendrovė yra fiktyvi, jos veikla imituojama, bendrovė faktiškai veiklos nevykdė pusę metų pagal verslo planą iki pareiškėjo kreipimosi dienos. Bendrovės veikla yra plati, tačiau joje dirba tik du darbuotojai. Bendrovė nevykdo veiklos registruotos buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)). Taigi, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie nepatvirtino, kad Bendrovė vykdo veiklą ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, o pareiškėjo kelionės dokumentas patvirtina jo keliones po Šengeno erdvę. Todėl Departamentas atsisakė pareiškėjui ir jo šeimos nariams suteikti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat atsisakė pareiškėjo sutuoktinei ir nepilnametei dukrai suteikti leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Daugkartinės nacionalinės vizos pareiškėjui, jo sutuoktinei ir nepilnametei dukrai buvo suteiktos kaip pateikusiems prašymus dėl leidimo laikinai gyventi, todėl nacionalinės vizos taip pat buvo panaikintos (1 t., b. l. 5–12).

7. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Leidimų laikinai gyventi LR užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas).

7.1. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

7.2. Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

7.3. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Be to, pagal to paties straipsnio 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą, leidimas panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

7.4. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Fiktyvi įmonė – Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Civiliniame kodekse, (toliau – dalyvis), vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).

7.5. Pagal vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi LR užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 100 punktą, veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi, yra: pateikti įmonės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad ši įmonė realiai vykdo veiklą (pavyzdžiui, įmonė už suteiktas paslaugas negauna pajamų, nevykdo jokių finansinių operacijų) (100.4 papunktis); įmonė įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės, o dokumentas, kuriame nurodytas kitas įmonės adresas, kuriuo vykdoma pateiktuose dokumentuose nurodyta įmonės veikla Lietuvos Respublikoje, nepateiktas (pavyzdžiui, patalpų nuomos sutartis) (100.5 papunktis); įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (pavyzdžiui, neįrengtos darbo vietos, patalpos nepritaikytos prekių laikymui, nesudaryta patalpų nuomos sutartis) (100.6 papunktis); įmonė nemoka Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių (gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto ir kt.) ir jų nedeklaruoja (100.8 papunktis); yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas įmonėje yra fiktyvus (100.9 papunktis); įmonė, kurios pateiktuose jos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodyta, kad pagrindinė šios įmonės veikla – prekyba ar paslaugų teikimas, pastaruosius 2 metus deklaruoja įmonės veiklos nuostolius (išskyrus atvejus, kai nuostoliai susidarė dėl investuotų lėšų į įmonės veiklą) arba iš savo vykdomos veiklos negauna pajamų (įplaukų) ar pelno (100.10 papunktis); yra įrodymų, kad užsienietis praeityje buvo fiktyvios įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys (100.11 papunktis); yra kitų požymių, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (100.12 papunktis).

Žemesnės instancijos teismas

7.6. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei paaiškinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausio administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis administracinėje byloje A-560-602/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepaneigė nurodytos skundžiamo Sprendimo išvados, nepateikė teismui jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad jis, jo šeimos nariai gyvena Lietuvoje. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti skundžiamo Sprendimo išvada, kad pareiškėjas ir šeimos nariai faktiškai Lietuvoje negyvena.

8. Iš ginčijamo sprendimo aiškiai matyti, kad jis priimtas nustačius, kad Bendrovė, kurios akcininkas yra pareiškėjas, realiai veiklos nevykdo, ji įkurta tik tam, kad formaliai atitiktų Įstatymo reikalavimus ir pareiškėjas gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

9. Iš byloje pateikto Bendrovės 2017 m. spalio 13 d. verslo plano matyti, kad pagrindiniai bendrovės veiklos tikslai yra didmeninė prekyba, distribucija (2 t., b. l. 187–202). Tačiau Departamentas, surinkęs įrodymus, nustatė, kad Bendrovė pastaruosius 6 mėnesius nuo pareiškėjo kreipimosi dienos veiklos nevykdo, Bendrovė ruošiasi vykdyti veikla, t. y. ieško įmonių su kuriomis vykdys bendradarbiavimą, tiekėjų, pirkėjų ir pan. Tai patvirtina ir Bendrovės bei UAB ,,Plastmasės fabrikas“ 2018 m. sausio 24 d. pasirašyta tarpusavio bendradarbiavimo sutartis dėl plastiko gaminių, skirtų Europos Sąjungos viešojo maitinimo įstaigų sektorių, gamybos (2 t., b. l. 90–91, 92).

10. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus (toliau – ir Migracijos valdyba) atliko bendrovės patikrinimą jos deklaruotu veiklos adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau minėtu adresu nebuvo bendrovės iškabų, reklamų, taip pat buvo nustatyta, kad Bendrovė nekilnojamojo turto neturi. Bendrovės darbuotojams buvo išsiųsti šaukimai atvykti į apklausą, tačiau darbuotojai neatvyko. Migracijos valdybos pareigūnams nuvykus į Bendrovės darbuotojo J. B. gyvenamąją vietą, jis negalėjo pateikti paaiškinimų apie darbo funkcijas, darbo apimtį, bendrovės adresą. Migracijos valdybai atlikus patikrinimą Bendrovės darbuotojo N. K. deklaruojamu adresu, minėto darbuotojo mama paaiškino, kad jis išvykęs į užsienį. Vykdant patikrinimą Bendrovės direktorės A. I. deklaruojamu adresu, buvo nustatyta, kad minėtu adresu niekas negyvena, o jos deklaruojamu adresu yra registruojami užsieniečiai, kurių dauguma yra trečiųjų šalių piliečiai (2 t., b. l. 48–49). Migracijos valdybai atlikus Bendrovės patikrinimą, kai pareiškėjas dar nebuvo Bendrovės akcininkas, buvo nustatyta, kad Bendrovė yra fiktyvi, todėl teismo vertinimu, tai kelia pagrįstų abejonių, kad Bendrovės veikla yra vykdoma ir pareiškėjui tapus Bendrovės akcininku.

11. Bendrovės pateiktoje pelno (nuostolių) ataskaitoje laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. matyti, kad Bendrovės grynojo pelno (nuostolių) atskaitiniu laikotarpiu buvo 7 962 Eur (2 t., b. l. 114), o laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų suma siekė 63 718 (2 t., b. l. 115). Byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai, taip pat tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartys, konsultavimo paslaugų sutartys (2 t., b. l. 59–61, 208–216, 217–221, 281–305). Bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. iš viso išrašiusi 14 PVM sąskaitų faktūrų Lietuvos Respublikos fiziniams asmenims bei Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniams asmenims (2 t., b. l. 307). Bendrovės sutartys, PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai sudaryti tuo laikotarpiu, kai Migracijos valdyba buvo nustačiusi, kad Bendrovė yra fiktyvi, todėl teismas sutinka su Departamento išvadomis, kad pateikti dokumentai nepatvirtino, jog Bendrovė 6 pastaruosius mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi suteikimo realiai vykdė veiklą.

12. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Rusijos Federacijoje gyveno iki 2017 m. lapkričio 21 d., lankėsi Lietuvoje, Kanadoje lankėsi laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. ir nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. kovo 31 d., lankėsi Prancūzijoje, Vokietijoje lankėsi laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. vasario 16 d., 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. vasario 15 d. ir nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. vasario 14 d., Italijoje lankėsi laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2016 m. liepos 18 d. ir nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. birželio 14 d., Indonezijoje lankėsi 2015 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. gegužės 11 d., Kipre lankėsi 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d., nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. liepos 9 d. ir nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2017 m. liepos 30 d. (2 t., b. l. 17–18). Sprendžiant apie pareiškėjo buvimą Šengeno erdvėje, matyti, kad pareiškėjas vien tik 2017 m., iki kreipimosi į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 5 kartus lankėsi Europos Sąjungos valstybėse, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Departamentas rėmėsi istoriniais faktais, yra atmestini kaip nepagrįsti.

13. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (pats savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016), t. y. kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar asmuo, teikdamas prašymą gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodo jo planuojamą vykdyti veiklą atitinkantį įstatyminį pagrindą ir ar tikrai siekia vykdyti prašyme nurodytą veiklą.

14. Įvertinus faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, nes pareiškėjo tikrasis siekis yra ne realios ūkinės veiklos vykdymas Bendrovėje, o siekis kiek įmanoma labiau atitikti Įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, tam kad būtų pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė 6 pastaruosius mėnesiui iki pareiškėjo kreipimosi dienos nevykdė veiklos. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą, sudaro sandorius, teikia paslaugas ir pan. Bendrovės pateikti dokumentai pasikeitus akcininkams patvirtina, kad Bendrovė dar tik ruošiasi pradėti vykdyti veiklą, tačiau tai neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų leidimui laikinai gyventi gauti. Be to, plėtojant Bendrovės verslą, pareiškėjas gali dirbti nuotoliniu būdu arba atvykęs į Lietuvos Respubliką su Šengeno viza. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas jokių papildomų dokumentų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą, nepateikė.

15. Atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti Bendrovėje atliekamų funkcijų (pavyzdžiui, nuotoliniu būdu, ar atvykstant į Lietuvos Respubliką su Šengeno viza). Bendrovės veiklos pobūdis ir mastai nereikalauja pareiškėjo nuolatinio buvimo joje, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas. LVAT yra pažymėjęs, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014). Be to, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nesuteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

16. Pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, o pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą – kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi. Kadangi pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nepakeistas pagrįstai, toks leidimas negali būti pakeistas ir jo sutuoktinei Rusijos Federacijos pilietei A. N. bei nepilnametei dukrai A. N..

17. Atsižvelgus į tai, kad nacionalinė viza pareiškėjui, jo sutuoktinei ir nepilnametei dukrai buvo išduota kaip pateikusiems prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, o Departamentas pakeisti leidimą laikinai gyventi atsisako, pareiškėjas, jo sutuoktinė ir nepilnametė dukra neatitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų atvykimo sąlygų, t. y. negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Be to, įvertinus tai, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, taip pat yra pagrindas panaikinti pareiškėjui, jo sutuoktinei ir nepilnametei dukrai išduotą nacionalinę vizą ir pagal Įstatymo 19 straipsnio 10 punktą.

18. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtą sprendimą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, administracinėje byloje Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

19. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Departamento 2018 m. gegužės 17 d. Sprendimas, kuriuo pareiškėjams atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikintos daugkartinės nacionalinės vizos paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimo tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

20. Teismui konstatavus, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo bei priimti naują sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka.

21. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas yra netenkinamas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, todėl jų prašymas negali būti tenkinamas.

22. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų V. N. (V. N.), A. N. (A. N.) bei nepilnametės dukros A. N. (A. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska