Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-02-09 · Byla Nr. Iv-144-480/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-09
Bylos Nr.
Iv-144-480/2012
Teisminio proceso Nr.
4-62-3-00810-2011-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Pareiškėjas
Ž. K.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai
Neringa Grubliauskienė
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-144-480/2012 Teisminio proceso Nr.4-62-3-00810-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 16.6, 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 9 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Albina Rimdeikaitė,sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,dalyvaujant pareiškėjui Ž. K. ir jo atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei,atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Daliai Viskontienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. K. patikslintą skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į eitas pareigas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Ž. K. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1. Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko A. K. 2011-09-14 įsakymą Nr. 20-TE-789 bei 2011-09-15 įsakymą Nr. 20-TE-791 kaip nepagrįstus; 2. Grąžinti jį į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Vilijampolės policijos nuovados vyresniojo postinio pareigas; 3. Priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2011-09-15 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas A. K., vadovaudamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 17 p. ir 18 str. 1 d. 4 p. bei remdamasis 2011-09-06 Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolu Nr. 20-ĮV-25(RN) priėmė įsakymą Nr. 20-TE-789, kuriuo panaikino jam leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, o 2011-09-15, vadovaudamasis minėtu 2011-09-14 įsakymu ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 17 p., priėmė įsakymą Nr. 20-TE-791, kuriuo atleido jį iš vidaus tarnybos. Mano, kad 2011-09-14 ir 2011-09-15 Kauno apskrities VPK viršininko įsakymai turi būti panaikinti kaip nepagrįsti ir neteisėti. Komisija protokole nenurodė konkrečios Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo normos, kuria remiantis priėmė sprendimą rekomenduoti panaikinti leidimą jam dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsiribodama Konstitucinio Teismo 2011-07-07 nutarimo atskirų pastraipų pacitavimu, o atsakovui tokios rekomendacijos pakako neteisėtų įsakymų priėmimui. Ginčijami atsakovo įsakymai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 ir 2 dalies reikalavimų, kadangi nei viename iš jų nėra nurodyti objektyvūs duomenys, kuriais remiantis pareiškėjui atimta speciali teisė ir jis atleistas iš vidaus tarnybos, neišaiškinta šių aktų apskundimo tvarka. Pareiškėjas teigia, jog atsakovas nenurodė nustatytų asmeninių ar dalykinių savybių, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Pripažįsta, kad buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 225 str. 2 d., tačiau 2010-02-10 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 str. pagrindu ir perduotas laiduotojos A. K. atsakomybėn 1 metų laikotarpiui. Pagal nuosprendį laidavimas pasibaigė 2011-06-17. Pasibaigus laidavimui, pareiškėjas iki atleidimo dar daugiau nei vienerius metus atliko savo darbines funkcijas ir grėsmės saugumui nebuvo. Atleidimas pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės nesudarė pagrindo panaikinti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kadangi nepriėmus apkaltinamojo nuosprendžio, neatsirado Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 str. 1 d. 4 p. bei 16 str. 2 p. numatytų aplinkybių.

Atsiliepimas

Atsakovas – Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas- atsiliepime į pareiškėjo skundą ir atsakovo atstovė posėdžio metu prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą ( b.l. 29-30) ir nurodė, jog pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai. 2011-09-06 Kauno apskrities VPK Specialioji ekspertų komisija, vadovaudamasi 2011-09-02 iš Policijos departamento prie LR VRM Imuniteto valdybos gautu raštu Nr. 5-16-S-43 „Dėl R. K. ir Ž. K. veiksmų“ bei susipažinusi su turima medžiaga dėl R. K. ir Ž. K. atliktų neteisėtų ir nusikalstamų veikų, priėmė sprendimą (2011-09-06 protokolas Nr. 20-ĮV-25(RN)) siūlyti Kauno apskr. VPK viršininkui panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo" dėl to, jog pareigūnas Ž. K. 2010-02-10 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d., tai yra, kad už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, 2009-04-24 paėmė 1000 Lt kyšį. Pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, atliko priešingus teisei veiksmus, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl pareiškėjas nėra atsakingas, sąžiningas ir lojalus Lietuvos valstybei ir jos santvarkai, dėl to negali būti laikomas patikimu ir Lietuvos valstybei lojaliu asmeniu, asmeninės ir dalykinės savybės nėra tinkamos darbui su įslaptinta informacija. Panaikinus pareiškėjui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jis neteko galimybės vykdyti savo tiesioginių pareigų, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2011-09-02 Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau - Kauno apskr. VPK) iš Policijos departamento prie LR VRM Imuniteto valdybos buvo gautas raštas Nr. 5-16-S-43 „Dėl R. K. ir Ž. K. veiksmų“, kuriame buvo siūloma skubos tvarka surengti Kauno apskr. VPK Specialiosios ekspertų komisijos (toliau –Komisija) posėdį bei supažindinti Komisiją su turima medžiaga dėl R. K. ir Ž. K. atliktų neteisėtų ir nusikalstamų veikų bei principingai spręsti klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo ( b.l. 32-34).

Komisija 2011-09-06 posėdyje (20011-09-06 protokolas Nr. 20-VĮ-25(RN)) nutarė rekomenduoti Kauno apskr. VPK viršininkui panaikinti <...> ir Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK Vilijampolės policijos nuovados vyresniojo postinio Ž. K. leidimus dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ ( b.l. 50-51).

Vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 17 p. ir 18 str. 1 d. 4 p. bei atsižvelgdamas į Komisijos 2011-09-06 protokolą Nr. 20-ĮV-25(RN), Kauno apskr. VPK viršininkas 2011-09-14 įsakymu Nr. 20-TE-789 „Dėl specialios teisės atėmimo viršilai Ž. K.“ panaikino leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, Ž. K., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Vilijampolės policijos nuovados vyresniajam postiniui ( b.l. 43).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 17 p. ir minėtu 2011-09-14 įsakymu Nr. 20-TE-789, Kauno apskr. VPK viršininkas 2011-09-15 įsakymu Nr. 20-TE-791 „Dėl viršilos Ž. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“, atleido iš vidaus tarnybos 2011-09-15 Ž. K., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto santakos policijos komisariato Vilijampolės policijos nuovados vyresnįjį postinį (statutinį valstybės tarnautoją, C lygio 4 kategorijos) ( b.l. 44).

Pareiškėjas Ž. K. ginčija atsakovo - Kauno apskr. VPK 2011-09-14 įsakymą Nr. 20-TE-789, kuriuo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ ir 2011-09-15 įsakymą Nr. 20-TE-791, kuriuo jis atleistas iš vidaus tarnybos.

Iš skundžiamo atsakovo 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-791 matyti, kad pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto pagrindu. Pagal šią teisės normą (2008-07-15 įstatymo Nr. X-1705 redakcija), pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Teismas pažymi, kad tokia pareiškėjo turėta specialioji teisė buvo panaikinta (buvo iš jo atimta) pareiškėjo taip pat skundžiamu atsakovo 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 20-TE-789. Todėl, atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes bei Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto taikymo ypatumą (kuris pasireiškia šios teisės normos taikymo tiesiogines sąsajas su atitinkamos specialiosios teisės praradimu), konstatuotina, kad pagrindiniu pareiškėjo skundo reikalavimu laikytinas reikalavimas dėl atsakovo 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 20-TE-789 panaikinimo. Kitas pareiškėjo skundo reikalavimas – dėl atsakovo 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-791 panaikinimo – laikytinas išvestiniu iš teismo įvardyto pagrindiniu reikalavimo. Taigi nagrinėjamos administracinės bylos esmė yra paminėto leidimo (pareiškėjo turėtos specialiosios teisės) panaikinimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisiniai santykiai dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ir tokio leidimo panaikinimo reglamentuojami Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 ir 18 straipsnių. Pagal šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas (o pagal šio įstatymo 18 str. 1 d. 4 p. yra panaikinamas), jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Iš šios teisės normos matyti, kad aplinkybių, dėl kurių buvimo (atsiradimo) paminėtas leidimas gali būti neišduotas arba išduotas leidimas gali būti panaikintas, sąrašas nėra baigtinis. Pagal šios teisės normos prasmę ir paskirtį, joje nurodytų aplinkybių pavyzdinį pobūdį, galima daryti išvadą, kad šios aplinkybės yra siejamos su asmeninėmis nurodyto leidimo adresato savybėmis, tarp jų ir jo patikimumu dirbti su įslaptinta informacija. Tai reiškia, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija. Todėl nagrinėjamai bylai yra svarbu (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu reikšminga) išaiškinti faktus, kurie parodo nurodytas asmens savybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A143 -3779/2011).

Konstitucinis Teismas 2007-05-15 nutarime yra konstatavęs, kad valstybė turi pareigą garantuoti valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos slaptumą, o su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, kitiems svarbiems valstybės interesams. Valstybės institucijoms sprendžiant, ar asmuo turi teisę dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, būtina paisyti imperatyvo, jog tam, kad asmuo turėtų tokią teisę, valstybė turi besąlygiškai pasitikėti juo.

Pareiškėjas, eidamas pareigas vidaus tarnyboje, buvo statutinis valstybės tarnautojas. Pagal Konstituciją valstybės tarnyba - tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Ji turi būti organizuota taip, kad valstybės ir savivaldybių institucijose sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas priimtų (arba dalyvautų tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) tik lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai žmonės. Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis, kuri nors valstybės ar savivaldybės institucija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ar pažeidžia Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką. Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką.

Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 puntą policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatytai, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymo uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Taigi, net nevertinant pareiškėjo veiksmų baudžiamosios atsakomybės kontekste, o vertinant tik tai, kad jis nustatęs KET pažeidimą ir asmeniui siūlant kyšį, nevykdė pareigos imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymo uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai, vien tai buvo savarankiškas ir pakankamas pagrindas pripažinti, jog jis veikė priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ir pažeidė Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką.

Iš bylos medžiagos matyti, kad faktinė situacija, dėl kurios, pagal Komisijos išvadą (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 13 str. 1 d. 2 p. taikymo prasme siūlymą paslapčių subjekto vadovui), pareiškėjas negali būti laikomas patikimu ir toliau dirbti su įslaptinta informacija, buvo nustatyta pareiškėjo ir kito asmens atžvilgiu priimtu nuosprendžiu. 2010 m. vasario 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas Ž. K., buvo pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d., t.y. būdamas valstybės tarnautojas – Kauno apskr. VPK patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyresniuoju patruliu, 2009-04-24 apie 01³⁰ val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo, tarnybiniame automobilyje „VW CADDY“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje, savo naudai tiesiogiai paėmė iš J. K. 1000 Lt kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus – kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas jos sūnui A. K. dėl Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimo –transporto priemonės vairavimo neblaiviam ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. pagrindu, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos A. K. atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Ši nuosprendžio dalis liko nepakeista ir 2010-06-17 Kauno apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Teismas pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. pagrindu nėra asmens, padariusio nusikalstamą veiką, išteisinimas. Toks asmuo oficialiai apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažįstamas kaltu nusikalstamos veikos padarymu. Pareiškėjas iš esmės nurodytų faktinių aplinkybių neneigia, o tik pateikia savo jų interpretaciją. Vertindamas šiuos faktus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto taikymo požiūriu, teismas sutinka su atsakovo nurodytais argumentais ir padaryta išvada, kad toks pareiškėjo elgesys leidžia konstatuoti jo nesąžiningumą, nepatikimumą, dėl to jis negali būti laikomas patikimu ir Lietuvos valstybei lojaliu asmeniu ir jo asmeninės bei dalykinės savybės nėra tinkamos darbui su įslaptinta informacija. To pakanka pripažinti pareiškėjo skundžiamą atsakovo 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 20-TE-789 pagrįstu.

Tuo pačiu konstatuotina, kad šio įsakymo pagrindu priimtas atsakovo 2011-09-15 įsakymą Nr. 20-TE-791 taip pat yra pagrįstas.

Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalyje 17 punkte numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte įtvirtintą teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jos taikymas siejamas su kito specialaus norminio teisės akto normų (kuriose yra nustatyti atitinkamų specialių teisių atėmimo pagrindai bei tokio atėmimo vykdymo procedūra) taikymu (pvz., 2010 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-938/2010; 2010 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-788/2010). Nagrinėjamu atveju toks specialus teisės aktas yra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, o teisiniais pagrindais, kurie buvo pritaikyti panaikinant (atimant) pareiškėjui leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, laikytini šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas (leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas ėjo Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Vilijampolės policijos nuovados vyresniojo postinio pareigas. Pagal pareiškėjo užimamos Pareigybės aprašymą (b.l. 52-53) nustatytas specialusis reikalavimas šiai pareigybei, tai yra valstybės tarnautojas turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Teismas šiame sprendime jau konstatavo, kad atsakovo įsakymas dėl specialiosios teisės pareiškėjui panaikinimo yra teisėtas ir pagrįstas. Taigi, pareiškėjui panaikinus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jis neteko galimybės vykdyti savo tiesioginių pareigų, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu, 2011-09-15 įsakymu Nr. 20-TE-791 atleido Ž. K. iš vidaus tarnybos.

Pareiškėjo skundo motyvus, jog atsakovo 2011-09-14 įsakymas Nr. 20-TE-789 ir 2011-09-15 įsakymas Nr. 20-TE-791, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 ir 2 dalies reikalavimų, nes nenurodyti objektyvūs duomenys, kuriais remiantis priimti įsakymai, jų apskundimo tvarka, įsakymai priimti praėjus daugiau nei 2 metams nuo veikos padarymo, todėl naikintini, teismas laiko nepagrįstais.

Ginčijamas 2011-09-14 įsakymas Nr. 20-TE-789 turi būti vertinamas sistemiškai su Komisijos 2011-09-06 protokolu Nr. 20-ĮV-25(RN) bei kartu su Policijos departamento prie LR VRM Imuniteto valdybos 2011-09-01 raštu Nr. 5-16-S-43 „Dėl R. K. ir Ž. K. veiksmų“. Skundžiamo įsakymo priėmimo individualus pagrindas (objektyvūs duomenys) yra nurodyti minėtos Komisijos protokole, o taip pat 2010-02-10 nuosprendyje, o teisinis pagrindas – pačiame įsakyme, t. y. jis buvo priimtas vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 17 p. ir 18 str. 1 d. 4 p. Pažymėtina, jog sistemiškai vertinant Komisijos protokolą ir 2011-09-14 įsakymą, Komisijos protokole, kuriame konstatuotos per konkrečią faktinę situaciją (per konkrečius faktus) pasireiškusios asmens savybės, nenurodyta teisės norma, kuria remiantis ji nutarė rekomenduoti panaikinti leidimą, nelaikytina esminiu pažeidimu, nes teisinis pagrindas nurodytas įsakyme. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčijamas 2011-09-14 įsakymas Nr. 20-TE-789, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nėra grindžiamas šalims nežinoma vien nevieša informacija; pareiškėjas buvo supažindintas su išslaptintu Komisijos protokolo išrašu ir jį gavo ( b.l.62-63, 74-75). Ginčijamas 2011-09-15 įsakymas Nr. 20-TE-791 turi būti vertinamas sistemiškai su 2011-09-14 įsakymu Nr. 20-TE-789 bei jo sudėtine dalimi - Komisijos 2011-09-06 protokolu, kuriuose nurodytas skundžiamo įsakymo priėmimo individualus pagrindas (objektyvūs duomenys), o teisinis pagrindas – nurodytas pačiame įsakyme, t. y. jis buvo priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu. Taigi akivaizdu, kad skundžiami individualūs administraciniai aktai pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ginčijamuose įsakymuose nėra nurodyta jų apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis), nelaikytini esminiais pažeidimais, dėl kurių ginčijami įsakymai gali būti pripažįstami neteisėtais. Pažymėtina, pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, buvo gavęs leidimą dirbti su įslaptinta informacija, jo teigimu, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, taigi dėl jo paties einamų pareigų ir turimo išsilavinimo jam turėjo būti žinomas teisinis reguliavimas, todėl akivaizdu, kad tiek iš skundžiamų įsakymų turinio, tiek iš faktinių duomenų, pareiškėjui buvo žinomas tiek faktinis, tiek teisinis šių įsakymų priėmimo pagrindas bei apskundimo tvarka. Pareiškėjas, nepažeisdamas nustatytos tvarkos bei terminų pateikė skundą teismui ( b.l. 4-7, 55).

Iš byloje esančios 2010-06-23 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-212 matyti, jog praėjus Vidaus tarnybos statuto 26 str. 7 p. nustatytam terminui, tarnybinės nuobaudos skyrimo Ž. K. procedūra buvo nutraukta. Aplinkybė, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra buvo nutraukta pasibaigus nustatytam terminui jai skirti, nereiškia, kad įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu nustatyti faktai (per kuriuos pasireiškia asmeninės savybės) negali būti vertinama kitu (su kitokios atsakomybės nustatymu nesietinu) aspektu – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto taikymu, kuriam įstatymas nenustato termino. Pažymėtina, jog ginčo atvejui galėtų būti analogiška LR Darbo kodekso 27 str. 2 d. nuostata (Vidaus tarnybos statuto 5 str. 2 d., Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d. ir 5 str.), kad bendras ieškinio senaties terminas LR Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, o nuo nusikalstamos veikos padarymo iki ginčijamų įsakymų priėmimo šis terminas nebuvo pasibaigęs.

Dėl visumos išdėstytų argumentų teismas konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo patikslintą skundą ir naikinti skundžiamus įsakymus, o jų nepanaikinus – tenkinti ir kitų (išvestinių) pareiškėjo reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 1 p., teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. K. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė