- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-27
- Bylos Nr.
- 2K-419/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Pranas Kuconis, Egidijus Bieliūnas (pran.)
- Nuteistasis
- H. T.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Prano Kuconio ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. T. kasacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 8 MGL (1000 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (iki 2004 m. liepos 13 d. galiojusia įstatymo redakcija), bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Pripažinus civilinių ieškovų teisę į ieškinio patenkinimą, jų civilinių ieškinių dydžio klausimas perduotas nagrinėti civiline tvarka.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 15 d. nutartis, kuria nuteistojo H. T. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, ir prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. T. nuteistas už tai, kad 2004 m. sausio 16 d. apie 10.45 val. Senosios Varėnos kaime Varėnos rajone, vairuodamas nuosavą automobilį „VW Passat“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 146 punktuose nurodytus reikalavimus, t.y. išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės prie parduotuvės Vytauto g. Nr. 296 ir suko į kairę, nors važiuojamosios dalies priešingų krypčių eismo juostas skyrė ištisinė ženklinimo linija 1.1, kurią jis objektyviai galėjo matyti ir, esant ribotam matomumui iš kairės pusės, įvažiavo į Vytauto g. važiuojamąją dalį ir susidūrė su iš kairės artėjančiu automobiliu „Nissan Terrano“, kurio vairuotojas D. Č. buvo priverstas keisti važiavimo kryptį bei greitį, dėl to išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Mersedes Benz“. Autoįvykio metu nesunkiai sutrikdyta dviejų automobilio „Mersedes Benz“ keleivių sveikata.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis H. T. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 15 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Skunde nuteistasis H. T. nurodo, kad teismai, pripažindami, jog eismo įvykis ir pasekmės kilo vien dėl jo kaltės, padarė esminių BPK pažeidimų, visapusiškai neištyrė visų eismo įvykio aplinkybių, nesiaiškino visų eismo dalyvių veiksmų įtakos eismo įvykio kilimui, neatsižvelgė į kito eismo įvykio dalyvio - „Nissan Terrano“ vairuotojo D. Č. - padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jų įtaką eismo įvykiui. Kasatoriaus manymu, apkaltinamasis nuosprendis priimtas neatsižvelgus, kad neįrodyta, jog jo sukelta kliūtis buvo labai netikėta ir sunkiai išvengiama, o „Nissan Terrano“ vairuotojui neliko kitos galimybės kaip tik atsitrenkti į automobilį „Mersedes Benz“. Teismai neatsižvelgė, kad „Nissan Terrano“ vairuotojas turėjo galimybę numatyti, kad įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą sukels susidūrimą su automobiliu„Mersedes Benz“.
Kasatorius pažymi, kad pagal Kelių eismo taisyklių 50 punkto nuostatas eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pagal 53 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, pagal 54 punkto nuostatas, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, eismo dalyviai privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal taisyklių 173 punkto nuostatas, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kasatorius teigia, kad šiuo konkrečiu atveju, automobilio „Nissan Terrano“ vairuotojas nesilaikė visų minėtų Taisyklių punktų reikalavimų ir sąmoningai dar padidino kilusį pavojų, nes priėmė sprendimą išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, o ne atsitrenkti į kasatoriaus automobilio „VW Passat“ priekinį kairįjį sparną, nors turėjo objektyvią galimybę laiku pastebėti priešingos krypties juostoje sustojusį automobilį „Mersedes Benz“. Kasatorius mano, kad dvi automobilio „Mersedes Benz“ keleivės nebūtų sužalotos, jeigu automobilio „Nissan Terrano“ vairuotojas nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių 75 punkto reikalavimų artėjančiam prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojui sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Jis nurodo, kad byloje nepaneigti liudytojo J. P. parodymai teismo posėdžio metu, kad prieš eismo įvykį jis buvo įžengęs į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje, tačiau automobilio „Nissan Terrano“ vairuotojas ne tik jo nepraleido, bet ir nemažino greičio.
Skunde kasatorius savo argumentus grindžia nuorodomis į kasacinę nutartį Nr. 2K-187/2005, kurioje pasisakyta, kad, vertinant padarytą veiką BK 281 straipsnio prasme, svarbu nustatyti padarytus eismo saugumo taisyklių pažeidimus ir priežastinį ryšį tarp kiekvieno Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių; kad tai yra būtina sąlyga išvadai, koks būtent taisyklių pažeidimas priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais; kad asmuo gali būti pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas tik už tą eismo taisyklių pažeidimą, kuris turi priežastinį ryšį su kilusiais padariniais; kad teismo užduotis yra nustatyti, kokie ir kokio asmens, vairuojančio kokią transporto priemonę, padaryti pažeidimai sukėlė padarinius, t.y buvo būtina padarinių kilimo sąlyga ir tarp jų buvo būtinas priežastinis ryšys. Jis taip pat nurodo ir į kasacinę nutartį Nr. 2K-2/2005, kurioje pasisakyta, kad konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių pasekmių, būtina nustatyti, jog kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių pasekmių sąlyga, bet ir šių pasekmių priežastis, t. y. reiškinys, dėl kurio vyksta kitas reiškinys, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, autoavarijos priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo nenagrinėtinų argumentų
BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad nagrinėdamas kasacinę bylą nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teismas patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, jog kasaciniame procese nėra nustatinėjamos faktinės bylos aplinkybės, faktų aspektu įvykių versijos netikrinamos, įrodymai nerenkami ir iš naujo nevertinami. Todėl tie kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais iškeliami būtent tokie klausimai (pvz., D. Č. kaip vairuotojo patirtis, gebėjimas suvokti jo priimto sprendimo padarinius, liudytojo J. P. parodymų traktavimas ir pan.), paliktini nenagrinėti.
Dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo
Kasatorius nesutinka su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ginčydamas jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo santykį su autoįvykio pasekmėmis bei savo kaltę dėl šių pasekmių. Tai yra nuosekli kasatoriaus pozicija, kurią jis gynė ir pirmiau, taip pat ir dėstydamas apeliacinio skundo argumentus. Bylą išnagrinėję teismai konstatavo, kad eismo įvykio nebūtų buvę, jeigu automobilį VW Passat vairavęs kasatorius būtų vykdęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Jo padaryti pažeidimai buvo pagrindinė autoįvykio priežastis. Ir nuosprendyje, ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje dėl autoįvykio priežasčių detaliai pasisakyta. Motyvuotai atmestas kiekvienas nuteistojo H. T. argumentas, kuriuo jis siekė pabrėžti kito autoįvykio dalyvio - automobilio „Nissan Terrano“ vairuotojo - veiksmų santykį su autoįvykio pasekmėmis, vertindamas šį santykį kaip būtinąjį priežastinį ryšį, ypatingai svarbų atsakomybės klausimo išsprendimui. Nuteistasis nurodo į kasacines nutartis 2K–2/2005 ir 2K–187/2005, cituoja savo gynybinei pozicijai tinkančias jų teksto dalis. Tačiau toks nutarčių traktavimas yra selektyvus, atsietas nuo atitinkamų bylų faktinių aplinkybių, kurios yra skirtingos, todėl šiuo konkrečiu atveju nutarčių motyvai negali būti panaudoti sprendžiant teisės taikymo klausimus, sudarančius bylos kasacinio nagrinėjimo dalyką. Pagal tas faktines bylos aplinkybes, kurias teismai konstatavo savo sprendimuose, nuteistojo H. T. padaryta veika pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
Darytina bendra išvada, jog kasaciniame skunde nėra tokių argumentų, kurie duotų pagrindą tenkinti nuteistojo prašymą, šioje baudžiamojoje byloje priimtus teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo H. T. kasacinį skundą atmesti.