Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo,nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Č. 2019 m. gegužės 29 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), namuose, smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. U., t. y. sudavė ranka ne mažiau kaip tris kartus A. U. į veidą, jėga išstūmė nukentėjusiąją iš buto į laiptinę, taip sukėlė savo šeimos narei – sugyventinei A. U. fizinį skausmą ir dėl muštinės žaizdos akies voke nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamasis E. Č. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu metu būdamas neblaivus grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su sugyventine A. U. ir ten ją rado nuogą su Č. P.. Kaltinamasis supyko, iškart išvarė iš buto Č. P., o A. U. sudavė kumščiu tris smūgius į veidą, po ko ją jėga išstūmė iš buto į laiptinę. Po jo pastūmimo A. U. laiptinėje nugriuvo. Nuo laiptų jis jos nestūmė. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų A. U. galėjo būti sukelti kaltinime nurodyti padariniai. Prieš A. U. jis smurtavo pirmą kartą, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Šio įvykio metu jis buvo išgėręs ir jo neblaivumas įtakojo jo veiksmus. A. U. taip pat buvo neblaivi, svirduliavo ir galėjo pati laiptinėje nugriūti. Su A. U. jie susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji A. U. parodė, kad kaltinime nurodytu metu į jos namus adresu (duomenys neskelbtini), grįžo jos sugyventinis E. Č.. Ji tuo metu buvo namie neblaivi su Č. P., kuris grįžus sugyventiniui iš buto išėjo. Tada E. Č. sudavė jai ranka tris smūgius į veido sritį bei jėga išstūmė ją iš buto į laiptinę, kur ji dėl jos pačios neblaivumo susvyravo ir po sugyventinio pastūmimo nugriuvo nuo laiptų. Sugyventinis prieš ją atliktais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Jos sugyventinio veiksmų prieš ją niekas nematė. Šiuo metu ji su sugyventiniu susitaikė, jam atleido ir žada toliau kartu gyventi.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kaime, daugiabučiame dviejų aukštų blokiniame name, vieno kambario bute Nr. (duomenys neskelbtini) yra pirmos laiptinės antrame aukšte. Įvykio vietos apžiūros metu jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Išoriškai apžiūrėta nukentėjusioji A. U., apsirengusi sportinėmis juodos spalvos kelnėmis, violetinės spalvos palaidine ir šviesiai žalios spalvos džemperiu. Nukentėjusiajai dešinysis smilkinys užklijuotas keliais pleistrais, ant lūpų matyti daug smulkių žaizdelių. Apžiūrėta A. U. neblaivi (b. l. 8-10).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2019-05-29 apie 14.11 val. iš Panevėžio apskr. VPK gautas pranešimas, kad socialines paslaugas teikianti socialinė darbuotoja R. M., atvykusi patikrinti šeimos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), rado vyro sumuštą moterį. Įvykio vietoje nustatyta, kad nukentėjo A. U., kuriai prakirstas dešinės pusės antakis, viršutinė lūpa. Smurtą patyręs asmuo – A. U. paaiškino, kad 2019-05-29 namuose adresu (duomenys neskelbtini) ją sumušė sugyventinis E. Č. bei ją išvarė iš namų. Fiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – kraujuojanti žaizda dešiniame antakyje, patinimas lūpoje. Ankstesni smurto atvejai neužfiksuoti. Nepilnamečiai vaikai, tapę smurto artimoje aplinkoje liudytojais ar gyvenantys aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, neužfiksuoti. Smurtu įtariamas asmuo E. Č. nieko nepaaiškino. E. Č. buvo sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskr. VPK. Įvykio vietoje ir pristatant į policijos įstaigą E. Č. elgėsi ramiai, nepiktybiškai, jokios agresijos nekėlė (b. l. 21-22).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad muštinė žaizda akies voke A. U. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku – 2019-05-29; sužalojimas A. U. galėjo būti padarytas vieno smūgio pasekoje, jis padarytas pašalinės jėgos poveikyje; sužalojimas A. U. sukėlė fizinį skausmą; jai nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 50).

Iš VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“ pranešimo matyti, kad 2019-05-29 atvykusiems medikams A. U. nurodė, jog ją sumušė vyras; nustatytas voko ir periokalinės srities žaizda (b.l. 53-54).

Iš pristatyto asmens kortelės išrašo matyti, kad 2019-05-29 15.32 val. E. Č. nustatytas 1,72 promilių girtumas (b.l. 84-85).

Kaltinamasis E. Č. pripažįsta kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sugyventinės A. U. atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą – kumščiu sudavęs jai tris smūgius į veido sritį ir jėga išstūmęs iš buto į laiptinę, ir taip savo veiksmais sukėlęs A. U. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdęs pastarosios sveikatą. Šie jo parodymai sutampa su nukentėjusiosios A. U. parodymais, jai specialisto išvada konstatuotais sužalojimais, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuotais duomenimis, taipogi – apžiūros protokolo duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys jo kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Iš kaltinimo matyti, kad be trijų smūgių sudavimo į veidą ir nukentėjusiosios išstūmimo jėga iš buto į laiptinę, kaltinamajam yra inkriminuotas ir nukentėjusiosios nustūmimas nuo laiptų. Tačiau kaltinamasis nurodė nestūmęs nukentėjusiosios A. U. nuo laiptų. Nukentėjusioji teisme taip pat neigė, kad E. Č. nustūmė ją nuo laiptų ir parodė, kad sugyventiniui jėga išstūmus ją iš buto į laiptinę, ji dėl jos pačios neblaivumo susvyravo ir nugriuvo nuo laiptų. Pasak nukentėjusiosios, ji ikiteisminio tyrimo metu šią aplinkybę nurodė netiksliai. Byloje nesant kitų objektyvių duomenų, leidžiančių neginčijamai tvirtinti, kad kaltinamasis nustūmė nukentėjusiąją nuo laiptų, nukentėjusiajai neigiant tai ir kaltinamajam to nepripažįstant, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo, atsižvelgiant į nukentėjusiajai specialisto išvada konstatuotus sužalojimus, kaltinamojo veiksmų kriminalizavimui bei kvalifikavimui įtakos neturi.

Nėra abejonių, kad E. Č. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui –suduodant ranka smūgius į veidą, jėga išstumiant nukentėjusiąją iš buto į laiptinę, nukentėjusiajai A. U. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, ką patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose bylos duomenyse – specialisto išvadoje, tarnybiniame pranešime, apžiūros protokole, kurie esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo.

Taigi, aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. Č. 2019 m. gegužės 29 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), namuose, smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. U., t. y. sudavė ranka ne mažiau kaip tris kartus A. U. į veidą, jėga išstūmė nukentėjusiąją iš buto į laiptinę, taip sukėlė savo šeimos narei – sugyventinei A. U. fizinį skausmą ir dėl muštinės žaizdos akies voke nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Teismo vertinimu, kaltinamasis E. Č. sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš savo sugyventinę, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamojo prieš šeimos narį atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Kaltinamojo E. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė susitaikę. Atsižvelgiant tai bei į kitas aplinkybes, prokurorė prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas, jam su nukentėjusiąja susitaikius.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 2 dalis dar numato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Šioje byloje kaltinamasis E. Č. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, nevedęs, bet su nukentėjusiąja turi du nepilnamečius vaikus, yra nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.

Kaip matyti, E. Č. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl paties fizinio smurto vartojimo fakto pripažino visiškai, tai pripažino ir teisme duodamas parodymus. Atkreiptinas dėmesys ir į nukentėjusiosios būklę bei elgesį įvykio metu. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad E. Č. veikė spontaniškai, paveiktas emocijų. Be to, nors nusikalstama veika ir yra smurtinio pobūdžio, tačiau ji nesukėlė didelės žalos. Kaltinamasis teisme parodė besigailintis dėl savo elgesio, su nukentėjusiąja susitaikęs. Nukentėjusioji A. U. teismo posėdžio metu taipogi patvirtino susitaikiusi su sugyventiniu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Pastarosios aukščiau nurodytos, byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą teismui manyti, jog kaltinamasis E. Č. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo manymu, manyti priešingai nesąlygoja jokie byloje esantys objektyvūs duomenys.

Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms ir nesant šio straipsnio 2 dalyje numatytų BK 38 straipsnio 1 dalies taikymui kelią užkertančių pagrindų, kaltinamasis E. Č. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jam su nukentėjusiąja A. U. susitaikius, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Teismui nusprendus taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo E. Č. atžvilgiu.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pagal BK 67 str. 2 d. baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos LR bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

Šiuo atveju įvertinus visas bylos aplinkybes ir atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė savo šeimos nario – sugyventinės – atžvilgiu, teismas sprendžia, kad nubaudimo tikslams įgyvendinti bei teisės pažeidimų prevencijai užtikrinti šiuo atveju yra būtinas ir proporcingas prokurorės kaltinamajam taikyti prašomos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, todėl kaltinamajam skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Teismo vertinimu, įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose skyrimas šioje byloje neprieštarauja teismų praktikai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 81-83), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. Č., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, E. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti E. Č., kad tuo atveju, jeigu jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.