- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-21
- Bylos Nr.
- 1A-416-1049/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36225-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Indrė Averkienė, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- M. Č.
- Nukentėjusysis
- V. O. J.
- Advokatai
- Arnoldas Blaževičius
- Kategorijos
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas M. Č. laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš M. Č. priteista naudai 900,00 eurų turtinės žalos ir 2000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios V. O. J. naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. Č. nuteistas už tai, kad padarė plėšimą, o būtent: 2022 m. rugsėjo 21 d. apie 14.00 val., kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi, įėję į V. O. J., butą, esantį (duomenys neskelbtini), apsimetė esantys elektros kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, ir paaiškino, kad jai priklauso kompensacija už elektrą. Tuo metu V. O. J. chalato kišenėje laikant 200,00 eurų vertės piniginę, kurioje buvo 2 000,00 eurų, M. Č. būdamas V. O. J. iš už nugaros, savo dešine ranka, jai iš chalato dešinės kišenės traukė piniginę, nukentėjusiajai ranka neleidžiant ištraukti piniginės, ją pastūmė, ko pasekoje nukentėjusiajai nukritus ant žemės padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kairio dilbio srityje, kairėje plaštakoje, kairio nykščio srityje, odos nubrozdinimu kairio kelio srityje ir susižalojo kairę ranką, tokiu būdu atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, iš jos chalato kišenės pagrobė piniginę su joje buvusiais 2 000,00 eurų, tokiu būdu pagrobė svetimą – V. O. J. priklausantį 2 200,00 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais M. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
2. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs M. Č. kaltu dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, sprendė, kad jam turi būti skirta griežčiausia bausmė, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijose – laisvės atėmimas, nes ankstesniais teismo nuosprendžiais skirtos bausmės M. Č. nepaveikė, dėl ko, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jam turi būti paskirta bausmė, susijusi su jo izoliavimu nuo visuomenės, kadangi kitos bausmės būtų aiškiai per švelnios. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad M. Č. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netikslinga, nes jis yra linkęs daryti turtinio pobūdžio nusikaltimus.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Č. ir jo gynėjas advokatas Arnoldas Blaževičius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 23 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują nuosprendį paskiriant mažesnę bausmę ar kitą bausmės rūšį.
3.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeisdamas BK 54 straipsnio reikalavimus, netinkamai atsižvelgė į asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos motyvus ir tikslus, teisingumo principą, dėl ko paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę. M. Č. dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino visiškai, davė išsamius parodymus, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
3.2. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas neatskleidė nuteistojo M. Č. kaltės turinio ir rūšies, todėl negalėjo tinkamai įvykdyti teisingumo. O parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, didžiausią dėmesį kreipė ne į faktinių aplinkybių visumą, o į tai, kad šią veiką M. Č. padarė būdamas teistas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje, tiek ir BK 41 straipsnyje, greta kitų bausmės tikslų išskiriamas ir bausmės teisingumo tikslas. Visu pirma, bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad būtų išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, tačiau ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė būtų adekvati padarytam nusikaltimui, bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Teisingumo principas skatina teismą atsižvelgti į teisiamojo interesus, jo pasitaisymo galimybes. Vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas turėtų kaltininkui parinkti tokią bausmę ir jos dydį, kuri labiausiai pozityviai veiktų asmenį ir užkirstų kelią nusikalstamo elgesio recidyvui.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo M. Č. ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą Kauno apygardos teisme negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo M. Č. ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis M. Č. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo, ar savo paties kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo turinio, iš esmės keliamas bausmės individualizavimo klausimas. Nuteistasis M. Č. ir jo gynėjas prašo skirti jam švelnesnę bausmę.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis M. Č. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurią pagrįstai kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką parinko teisingą bausmės rūsį ir jos dydį.
7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).
8. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, M. Č. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir M. Č. paskirta sumažinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas parinkdamas M. Č. bausmės rūšį ir jos dydį, nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei, kad atlygino dalį žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė ir dvi M. Č. atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas tyčinis, apysunkis nusikaltimas. Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertinta ir M. Č. charakterizuojančios aplinkybės – ankstesni teistumai (praeityje teistas šešis kartus, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas – vagystes, sukčiavimą) (2 t., b. l. 90–96), jo baustumai administracine tvarka (2 t., b. l. 97–110) bei tai, kad nuteistasis nedirba. Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistajam praeityje buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio bausmės – bauda, viešųjų darbų, laisvės apribojimo, taip pat ir pati griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, taip pat ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Taigi, teismo parodytas pasitikėjimas ir švelnesnio pobūdžio bausmės neturėjo tinkamo poveikio nuteistojo elgesiui. Akivaizdu, kad M. Č. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad M. Č. nusikalto ne atsitiktinai, nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo už padarytą nusikalstamą veiką parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Pripažinti, kad už apysunkį nusikaltimą apeliantui paskirta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga ar aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek M. Č. tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam M. Č., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.
10. Priešingos išvados neleidžia daryti ir byloje esančios nuteistojo M. Č. šeiminės aplinkybės (sugyventinės ir vaikų turėjimas) ir turimos sveikatos problemos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis niekur nedirba, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vos tik atlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtą bausmę, dar net esant neišbrauktam iš Probacijos tarnybos registro. Be to, M. Č. sistemingai daro ir administracinius nusižengimus, jam skiriamų baudų nemoka. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad M. Č. praeityje yra teistas šešis kartus, teistumai neišnykę, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas veikas padarė netrukus po to, kai atliko laisvės apribojimo bausmę, todėl žinodamas apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikaltimus, prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes, kurias jam sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. Č. paskirtos galutinės 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra tinkama ir adekvati bausmė, proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą.
11. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas sprendė ir dėl galimybės apeliantui, nuteistam už apysunkį nusikaltimą, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas – atidėti bausmės vykdymą. Šiame kontekste pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Šiuo atveju nuteistasis M. Č. nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnių teistumų bei pritaikytų bausmių ir kad jis esmingai pakeitė savo elgesį teisinga linkme. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad anksčiau skirtos bausmės neįtakojo M. Č. elgesio teigiama linkme, todėl nėra pagrindo vertinti, kad teismo rodomas pasitikėjimas ir bausmės vykdymo atidėjimas galėtų padėti nuteistajam pakeisti jau susiformavusias įstatymo reikalavimams priešingas nuostatas ir prisidėti prie M. Č. nusikalstamo elgesio užkardymo. Atsižvelgiant į ankstesnius jo teistumus bei į tai, kad nusikalstamų veikų darymas pasikartoja, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo instituto.
12. Įvertinus visa, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, taip pat Kauno apylinkės teismas pagrįstai netaikė ir BK 75 straipsnio nuostatų M. Č. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. Č. ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.