Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotu asmeniu byloje esant Valstybės įmonei Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo reikalavimas dėl palikimo priėmimo po tetos S. L. mirties, nagrinėtinas remiantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė“ normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. 1964 m. CK nustatė, kad paveldima tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal testamentą (CK 571 straipsnis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Įstatymas numatė, kad mirusiojo sutuoktinis yra pirmos eilės įpėdinis, paveldint pagal įstatymą (CK 573 straipsnio 1 punktas, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Buvo laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai, be kita ko, jis be jokių išlygų faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

(duomenys neskelbtini) Pareiškėjas priėmė testamentinį palikimą po dėdės J. L. mirties, tačiau negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo visam paveldėtam turtui, nes palikimo dalyką sudarančiam nekilnojamam turui taikomas sutuoktinių turto teisinis režimas. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo / atsisakymo faktų po palikėjos S. L. mirties. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka negalima įgyvendinti savo teisių paveldėti, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjo N. V. pareiškimo ir jame nurodytų paaiškinimų, suinteresuoto asmens atsiliepimo ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjo dėdė J. L., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą atsiradusį po tetos S. L., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad galėtų prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą į visą paveldėtą turtą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog po palikėjos S. L. mirties atsirado palikimas, kurį sudaro nekilnojamas turtas – ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). S. L. testamento sudariusi nebuvo, vaikų neturėjo. Po sutuoktinės mirties įpėdinis J. L. liko gyventi tame pačiame bute ir pradėjo naudotis visu palikėjos S. L. turtu kaip savu, t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti (turtą tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). J. L. dėl priimto palikimo niekas jokių pretenzijų nepareiškė.

Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864, 38 straipsnis).

Vadovaujantis CK 587 straipsnio 2 dalimi (1964 m. civilinio kodekso redakcija) palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą.

Šiuo atveju mirusiosios turto faktinis valdymas, trukęs 30 metų, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad J. L. aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią siekdamas įgyti teises į savo sutuoktinės S. L., mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo, tai yra faktiškai po palikėjos mirties pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį per įstatymo nustatytą terminą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės S. L., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.