- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-14
- Bylos Nr.
- 1S-219-307/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34864-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Ernesta Montvidienė, Viktoras Kažys
- Kaltinamasis
- R. D.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.8Suėmimo taikymo trukmė ir jo termino pratęsimas (BPK 127 str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės ir Viktoro Kažio,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. D. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria R. D. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, t. y. 2017 m. liepos 27 d., 13.55 val., adresu (duomenys neskelbtini), už 20 Eur E. D. pardavė 0,065 g. psichotropinės medžiagos - amfetamino, kuri, vadovaujantis ĮOOO-Ol-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“) yra psichotropinė medžiaga, kurią įgijęs E. D., turėdamas tikslą kitaip platinti, automobiliu „Peugeot valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno iki automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), kur šią psichotropinę medžiagą tą pačią dieną 15.57 val. davė į skolą P. M., kuris su šia psichotropine medžiaga, tą pačią dieną 16.00 val., Pilėnų - Aitvarų g. sankryžoje, Panevėžyje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir P. M. asmens kratos metu ji buvo rasta bei paimta. Toliau jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. rugpjūčio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), už 10 eurų E. D. pardavė 0,068 g. psichotropinės medžiagos - amfetamino, kuri, vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 (sąrašas Nr. l „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“) yra psichotropinė medžiaga, kurią E. D. įgijęs gabeno automobiliu „Peugeot valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. rugpjūčio 2 d., 16.00 val., kol (duomenys neskelbtini) šalia namo Nr. 12, Panevėžyje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir automobilio apžiūros metu ji buvo rasta bei paimta.
1.1. Be to, R. D. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., 9.45 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą, t. t. 18 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 0,036 g. psichotropinės medžiagos - klonazepamo, kuris vadovaujantis III sąrašu „Psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“ patvirtintu Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, yra psichotropinė medžiaga, kol ši psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta kratos metu policijos pareigūnų.
1.2. R. D. taip pat kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., neteisėtai laikė labai didelį kiekį - 110,318 g. psichotropinės medžiagos - amfetamino, didelį kiekį - 62,783 g. psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurios vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“) yra psichotropinės medžiagos, o būtent: dalį - 12,397 g. (14,3%) psichotropinės medžiagos amfetamino ir dalį - 9,531 g. (19,7%) psichotropinės medžiagos metamfetamino, neteisėtai laikė automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., 13.20 val., kol šios psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų automobilio kratos metu; dalį - 97,846 g. ( 14,0%) psichotropinės medžiagos amfetamino ir dalį - 52,945 g, supakuotus į atskirus paketus po 9.117 g ( 23,3%), 21,335 g ( 21,9%), 22,493 g (22,5%), metamfetamino, neteisėtai laikė automobilyje „Mercedes S280“, VIN: (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo garaže Nr. 44, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., 15.30 val., kol šios psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos kratos metu policijos pareigūnų; dalį - 0,307 g. (28,6%) psichotropinės medžiagos metamfetamino ir dalį - 0,075 g. (23,0%) psichotropinės medžiagos amfetamino, neteisėtai laikė garaže Nr. 9, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., 16.50 val., kol šios psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos kratos metu policijos pareigūnų, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
1.3. Be to, R. D. kaltinamas ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas bendrai su M. D., organizavo neteisėtą, narkotinių medžiagų gabenimą ir siuntimą į Šiaulių tardymo izoliatorių, nurodydamas K. D. nusikaltimo įvykdymo būdą, priemones, o šiai sutikus jas atsiųsti palenkė K. D. padaryti sunkų nusikaltimą - neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, o būtent: laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d., jis kartu su M. D. būdami įkalinimo įstaigoje - Šiaulių tardymo izoliatoriuje, adresu Trakų g. 10, Šiauliai, išsiuntė K. D. laišką ir bendraudami telefonu paprašė jiems, per AB „Lietuvos paštas“ į Šiaulių tardymo izoliatorių, atsiųsti narkotinių medžiagų, nurodydami, kad specialiai narkotinių medžiagų slėpimui ir jų siuntimui ji įsigytų striukę, kurioje reiks paslėpti narkotines medžiagas, o išsiunčiant siuntą su striukėje paslėptomis narkotinėmis medžiagomis, nurodyti siuntos gavėją E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), siuntos siuntėją R. Č., (duomenys neskelbtini). K. D., vykdydama jo, t. y. R. D. ir M. D. nurodymus, ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 20 d. įsigijo striukę, kurioje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis buvo paslėpti trys paketai su narkotine medžiaga - kanapėmis (antžeminės dalys), kurių bendroji narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) masė 4,149 g. ir kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 9,5 % iki 10,4 %, kurios, vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 bei 2013 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1254, (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir Psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“) yra narkotinė medžiaga. Po ko K. D., vykdydama duotus nurodymus, neteisėtai striukę su joje paslėpta narkotine medžiaga 2017 m. gruodžio 20 d., apie 9.47 val. gabeno į AB „Lietuvos paštas“ Panevėžio 4-ąjį skyrių, adresu Dariaus ir Girėno g. 8, Panevėžys, kur įdėjo į siuntą, užrašė siuntos gavėją E. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), siuntos siuntėją R. Č., (duomenys neskelbtini) ir siuntą perdavė pašto darbuotojai išsiuntimui, tačiau siunta su joje buvusia striukėje paslėpta narkotine medžiaga išsiųsta nebuvo, kadangi tą pačią dieną apie 14.05 val. siunta buvo paimta pašto siuntų poėmio metu ir 2017 m. gruodžio 21 d., 13.00 val. rasta bei paimta apžiūros metu policijos pareigūnų.
2. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugpjūčio 3 d. R. D. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi R. D. skirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos. Vėliau šis terminas to paties teismo bei Panevėžio apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Paskutinį kartą Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi suėmimo terminas R. D. buvo pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 3 d. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-73-491/2018 2018 m. liepos 18 d. vykusiame teismo posėdyje teisėjas protokoline nutartimi nutarė nebetęsti kaltinamajam R. D. kardomosios priemonės – suėmimo, nes jis yra nuteistas kitoje byloje ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, o tai užtikrins jo dalyvavimą teismo posėdžiuose bei kitus BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi kaltinamajam R. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y., esant pagrįstam manymui, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teismas pažymėjo, jog 2018 m. liepos 18 d. protokolinė nutartis nebetęsti kaltinamajam R. D. suėmimo buvo priimta ne dėl to, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, o remiantis klaidinga išvada, jog R. D. atlieka laisvės atėmimo bausmę ir tai užtikrins jo dalyvavimą teismo posėdžiuose bei kitus BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Remdamasis BPK 127 straipsnio 9 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai byla perduota teismui, kardomosios priemonės suėmimo klausimus sprendžia teismas, nepaisydamas ar dėl to yra atitinkamas prokuroro pareiškimas, apygardos teismas taip pat nurodė, kad nepaisant to, koks sprendimas dėl kardomosios priemonės buvo priimtas anksčiau, teismas savo iniciatyva gali iš naujo svarstyti šį klausimą ir spręsti dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo, todėl nėra jokių kliūčių suėmimo terminą pratęsti, juo labiau, kai jis nėra pasibaigęs.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo R. D. gynėjas skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį.
4.1. Skunde nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant teisėjui V. M., 2018 m. liepos 18 d. teismo posėdyje priėmė protokolinę nutartį nebetęsti suėmimo termino kaltinamajam R. D.. Ši nutartis nei prokuroro, nei kitų proceso dalyvių nebuvo skundžiama. Prokuroras nepasinaudojo galimybe per tris dienas skųsti minėtą teismo procesinį sprendimą (BPK 131 straipsnio 1 dalis). Gynėjo teigimu, nesuprantama dėl kokių priežasčių ir kokiais motyvais bylą perėmė Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas S. B. ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo surengtas teismo posėdis dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo kaltinamajam R. D.. Pasak gynėjo, prieš surengiant minėtą teismo posėdį teisiamieji posėdžiai byloje buvo numatyti tik 2018 m. spalio 16 d., 2018 m. spalio 30 d. ir 2018 m. lapkričio 14 d.
4.2. Pasak gynėjo, Panevėžio apygardos teismas pademonstravo akivaizdų šališkumą kaltinamojo R. D. atžvilgiu. Proceso įstatymas to paties teismo teisėjui nesuteikia teisės revizuoti kito teisėjo priimto procesinio sprendimo toje pačioje byloje, kuris nebuvo skundžiamas aukštesnės instancijos teismui. Panevėžio apygardos teismo teisėjas V. M., nagrinėjęs šią bylą 2018 m. liepos 18 d. posėdyje, taip pat yra teisėjų kolegijos pirmininkas nagrinėjant kitą bylą pagal R. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžio (baudžiamoji byla Nr. 1-136-830/2018), apeliacinis procesas pastarojoje byloje vyko 2018 m. liepos 17 d. ir yra atidėtas iki 2018 m. spalio 9 d. Todėl, gynėjo nuomone, minėtas teisėjas gerai žino visus abiejų bylų duomenis ir kitam to paties teismo teisėjui nėra jokio pagrįsto ir teisėto pagrindo revizuoti ankstesnę galiojančią, neapskųstą ir todėl nepanaikintą ir nepakeistą teismo nutartį dėl kardomosios priemonės kaltinamajam R. D..
4.3. Skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamasis R. D. yra neteistas (BK 97 straipsnio 6 dalis), turi nuolatinio pobūdžio gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), kur gyvena daugelį metų. Nors kaltinamasis yra nevedęs, jis prižiūri savo anūkus. Mirus kaltinamojo tėvui, jis paveldėjo jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, kurį jo sesuo realizavo, todėl kaltinamasis turi pakankamai teisėtai įgytų lėšų pragyvenimui. Nė viename ankstesniame baudžiamajame procese jis nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro, teismo bei nevengė bausmės atlikimo, todėl teismo išvados dėl galimo jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo yra nepagrįstos, juo labiau, kad ikiteisminis tyrimas byloje jau seniai baigtas, byla nagrinėjama teisme. Gynėjo manymu, kaltinamajam R. D. gali būti parinktos kelios kardomosios priemonės, įskaitant ir intensyvią priežiūrą. Pasak gynėjo, ši švelnesnė kardomoji priemonė sudarytų galimybę policijos pareigūnams nuolat kontroliuoti kaltinamąjį, užtikrinti visus BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus.
5. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo R. D. gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Kaltinamojo R. D. gynėjo skundas atmetamas.
6.1. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo taikymo terminą pratęsęs teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. D. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokiais duomenimis laikytini liudytojų D. K., S. Č., A. P., E. Č. parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti apžiūrų, kratų, slapto sekimo bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, specialistų išvadose bei kitoje bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos taikymą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.
6.2. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Panevėžio apygardos teismas pratęsė kaltinamajam R. D. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.
6.3. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti taikomas, kai yra pagrįstas manymas, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
6.4. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti taikomas, esant pagrindui manyti, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.
6.5. Kaltinamajam R. D. inkriminuotos keturios nusikalstamos veikos. Dvi iš jų (BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos) priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o viena (BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika) – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už šių nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme nustatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės (BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gresia laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų, o BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausme), alternatyvių laisvės atėmimo bausmei bausmių už šių nusikaltimų padarymą nenustatyta. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, ši aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, pirmiausia būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi kaltinamajam R. D. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik jam gresiančios bausmės griežtumą.
6.6. Bylos duomenimis, kaltinamasis R. D. yra nevedęs ir nedirba, todėl Lietuvoje jis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Reikšmingų ryšių kaltinamasis turi užsienio valstybėje – Norvegijos Karalystėje, kur gyvena jo sesuo. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad kaltinamasis turi registruotą nuolatinę gyvenamąją vietą, nė viename ankstesniame baudžiamajame procese nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro, teismo bei nevengė bausmės atlikimo, tačiau šie duomenys neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad kaltinamasis nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Praeityje kaltinamasis R. D. Lietuvoje buvo teistas daugiau nei dešimt kartų už įvairias vagystes, sukčiavimą ir kitas tyčines nusikalstamas veikas, už vagystes jis taip pat buvo teistas ir Vokietijoje bei Latvijoje. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra itin linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o ankstesnės laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Skunde kaltinamojo gynėjas pagrįstai nurodo, jog šiuo metu kaltinamasis laikomas neteistas, tačiau tai nepaneigia apygardos teismo diskrecijos atsižvelgti į ankstesnius jo teistumus charakterizuojant jo asmenybę. Kaltinamojo R. D. nusistatymą toliau daryti nusikalstamas veikas rodo ir tai, jog vieną iš kaltinamajam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį inkriminuotų nusikalstamų veikų, kurioje jam priskiriamas pavojingesnis – organizatoriaus – vaidmuo, jis palenkė padaryti savo dukrą K. D. jau būdamas suimtas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekant šioje byloje ikiteisminį tyrimą. Kaltinamajam R. D. inkriminuotos BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos nusikalstamos veikos patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, šios veikos nebuvo atsitiktinės. Prekiaudamas psichotropinėmis medžiagomis kaltinamasis siekė pasipelnyti, taigi pajamas jis gavo ir iš nusikalstamų veikų. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad Panevėžio apygardos teismas pagrįstai nurodė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis R. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
6.7. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo teisėjas 2018 m. liepos 18 d. teismo posėdyje priėmė protokolinę nutartį nebetęsti suėmimo termino kaltinamajam R. D., ši nutartis nei prokuroro, nei kitų proceso dalyvių nebuvo skundžiama, todėl nėra jokio teisinio pagrindo revizuoti šią galiojančią, neapskųstą ir nepanaikintą protokolinę nutartį. Tačiau šiuo atveju minėta 2018 m. liepos 18 d. protokolinė nutartis buvo priimta nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. BPK 127 straipsnio 7 dalyje be kita ko imperatyviai nustatyta, kad teisėjas dėl suėmimo termino pratęsimo ar nepratęsimo priima nutartį. Tokios nutarties turinys nustatytas BPK 125 straipsnyje, pagal kurį nutartyje turi būti nurodomas kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, darbo vieta; nusikalstama veika, kurios padarymu asmuo kaltinamas, šios veikos padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos aplinkybės, atsakomybę už tą nusikalstamą veiką numatantis baudžiamasis įstatymas; duomenys, leidžiantys manyti, kad kaltinamasis padarė tą nusikalstamą veiką ir kt. duomenys. Taigi, sprendimą nebetęsti kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam R. D. Panevėžio apygardos teismas turėjo priimti motyvuota nutartimi, atitinkančia jai keliamus formos ir turinio reikalavimus, nustatytus BPK 125 straipsnyje, o ne protokoline nutartimi. Toks baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymas daro šią protokolinę nutartį neteisėtą. Priešingai, nei nurodoma kaltinamojo gynėjo skunde, prokuroras neturėjo teisės skųsti 2018 m. liepos 18 d. protokolinės nutarties, nes tokia teismo nutartis patenka į BPK 439 straipsnio 2 dalyje išvardintų nutarčių sąrašą, kurios BPK X dalyje nustatyta tvarka yra neskundžiamos. Be to, šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje Panevėžio apygardos teismo nutartyje, sprendimas nebetęsti kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam R. D. buvo priimtas ne dėl to, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, o remiantis klaidinga išvada, jog kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir tai užtikrins jo dalyvavimą teismo posėdžiuose bei kitus BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. BPK 127 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad kai byla perduota teismui, kardomosios priemonės – suėmimo klausimus sprendžia teismas, nepaisydamas ar dėl to yra atitinkamas prokuroro pareiškimas. Tai reiškia, kad teismas savo iniciatyva gali spręsti dėl šios kardomosios priemonės taikymo. Gavęs informaciją apie tai, jog kaltinamasis R. D. laisvės atėmimo bausmės neatlieka, apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai pratęsė jam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kuris dar nebuvo pasibaigęs (skundžiama Panevėžio apygardos nutartis priimta 2018 m. rugpjūčio 2 d., o kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam R. D. galiojo iki 2018 m. rugpjūčio 3 d.).
6.8. Įvertinus kaltinamojo R. D. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo tvirtų socialinių ryšių Lietuvoje nebuvimą ir gan reikšmingus ryšius užsienyje, kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų kiekį, pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (įskaitant ir intensyvią priežiūrą). Šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymų nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo R. D. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.