Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-483-327-2013

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00035-2011-7

2013 m. birželio 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekre­to­riau­jant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nuteistajam D. A., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka iš­na­gri­nė­jo bau­džiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apy­lin­kės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripa­žintas kaltu ir nu­teistas pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. – devynių mė­nesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 284 str. 1 d. – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirtos bausmės subendrintos su Kauno miesto apy­lin­kės teismo 2011-12-30 nuosprendžiu paskirta 9 mėn. 18 d. laisvės atėmimo bausme dalinio su­dė­ji­mo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta vieneri metai devyni mėnesiai laisvės atė­mimo. Va­dovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno miesto apy­linkės teismo 2011-12-30 nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskai­ty­tas suė­mi­me išbūtas laikas nuo 2012-09-02 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas pilnai. Valstybinės ligonių kasos nau­dai priteista 224,99 Lt (du šimtai dvidešimt keturi Lt 99 ct) iš D. A. solidariai su nu­teistuoju M. Š., iš kurio civilinis ieškinys priteistas Kauno miesto apylinkės teis­mo 2012-10-23 nuosprendžiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. nuteistas už tai, kad jis 2010-12-23, apie 23.30 val., veikdamas ben­drininkų grupėje su M. Š., kuris 2012-10-23 Kauno miesto apylinkės teismo nuos­pren­džiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už šio nusikaltimo padarymą, bei su T. B., kuris 2012-04-11 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pri­pažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už šio nusikaltimo padarymą, viešoje vietoje – ba­re, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, aplinkinių akivaizdoje D. A. tyčia sukėlus kon­fliktą, T. B. rankos kumščiu sudavus nukentėjusiajam V. K. vieną smūgį į vei­dą, konflikto metu visiems išbėgus į baro kiemą, D. A. alaus buteliu sudavus nu­ken­tė­ju­siajam D. V. per galvą, tuo padarant jam randus kaktoje, kairio žando srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, o M. Š. metus butelį į D. V., bet nepa­tai­kius, bei vieną kartą spyrus D. V. į galvą, bet nepataikius, tokiu savo elgesiu pademonstravo nepa­gar­bą ap­lin­kiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis, būdamas nepilnametis, 2010 m. sausio 1 d., apie 0.10 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, veikdamas bendrininkų grupėje su M. Š., kuris 2012-10-23 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. už šio nu­si­kal­ti­mo padarymą, bei kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu – mažamečiu D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), bendrai panaudodami fizinį smurtą – D. Ž. tyčia pa­purš­kus ašarinių dujų nukentėjusiajam nepilnamečiui R. B. į akis ir alkūne suduodant ne ma­žiau kaip vieną kartą į galvą, M. Š. suduodant nukentėjusiajam kumščiu bei spiriant į įvai­rias kū­no vietas, D. A. nemažiau kaip du kartus įspiriant R. B. į įvairias kūno vie­tas, to­kiais veiksmais padarant nukentėjusiajam R. B. pirmo laipsnio cheminį kairės akies nu­de­gi­mą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą – E. B. pri­klau­san­tį turtą – mo­bilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson K810i“ su Sim kortele, 105 Lt bendros vertės, bliu­zoną „Nike“, 280 Lt vertės, viso pagrobė svetimo turto už 385 Lt.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir pa­tvir­tino ape­liacinio skundo argumentus. Nuteistasis nurodė, kad yra pasimokęs iš atliktos bausmės dalies.

Pro­ku­roras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė dėl nu­si­kalstamų veikų padarymo ir veikų kvalifikavimas. Nuteistasis D. A. prašo su­švelninti jam paskirtą bausmę taikant jos vykdymo atidėjimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas vei­kas ir paskyrė D. A. bausmes, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, api­būdinančias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes ir nusta­tydamas jų dydžius, vadovavosi BK 180 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. numatytų sankcijų ribomis, BK 54 str. 2 d. reikalavimais ir bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus reglamentuojančiomis BK 91 str. nuostatomis, kadangi BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą jis padarė būdamas nepilnametis. Skirdamas bausmę, apylinkės teis­mas atsižvelgė į tai, kad D. A. padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, iš jų vieną apy­sun­kį nusikaltimą nuosavybei bei vieną nesunkų nusikaltimą. Abiejų nusikaltimų metu buvo nau­do­ja­mas fizinis smurtas, abu nusikaltimus padarė veikdamas su kitais asmenimis, kas rodo šių nusi­kal­timų didesnį pavojingumą. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis kal­tu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikalstamas vei­kas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Nors nusikaltimus jis padarė būdamas neteistas, tačiau vėliau buvo nuteistas už nusikal­ti­mo, numatyto BK 284 str. 1 d., padarymą. Vieną iš jam inkriminuotų nusikaltimų padarė bylos, ku­rio­je nuosprendis paskelbtas 2011-12-30, ikiteisminio tyrimo metu, be to, pagal BK 284 str. 1 d. 2009-01-14 jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir, vadovaujantis BK 93 str., bau­džia­moji byla jam nutraukta. D. A. daug kartų baustas administracine tvarka, iš kurių 14 kar­tų pagal Lietuvos Respublikos administracinių tei­sės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 str. (girtų nepilnamečių pasirodymas viešose vietose), 2 kartus pagal ATPK 50 str. (smulki va­gys­tė), ATPK 183 str. (viešosios rimties trikdymas). D. A. niekur nedirbo, nesimokė, pri­klau­so­my­bės ligų centro rašte nurodyta, kad 2009-09-02 paciento iniciatyva jis buvo konsul­tuo­tas ir ste­bi­mas dėl problemų, susijusių su alkoholiu. Visa tai leidžia teigti, kad nu­teis­tojo padaryti nusi­kal­timai nėra atsitiktiniai, o nulemti susiformavusių neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuos­ta­tų, D. A. yra linkęs nepaisyti įstatymų ir nesistengia pasitaisyti.

BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta tik arešto ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė. BK 284 str. 1 d. be laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės numato ir viešųjų darbų, baudos, arešto ir laisvės apribojimo bausmes. Nors sankcijose už nuteistajam D. A. inkriminuotus nusi­kal­timus numatyta ne tik lais­vės atėmimo bausmė, bet ir kitokios bausmės, teisėjų kolegijos nuo­mo­ne, esant nustatytoms ap­lin­kybėms, kurios privalomos vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad pir­mo­sios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes, nes tik realios lais­vės atėmimo bausmės paskyrimas jo atžvilgiu gali užtikrinti BK 41 str. numatytus tikslus, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir lai­ky­tųsi įsta­ty­mų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sun­ki­nan­čioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, kai ski­riama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, nu­matytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (BK 91 str. 3 d.). Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo D. A. asmenybę, jauną amžių, į padarytų nusikaltimų kiekį, pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad veikos buvo padarytos naudojant fizinį smurtą ir veikiant ben­dri­nin­kų grupėje, į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią, sunkinančią ir kitas bylos aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, D. A. pagrįstai pa­sky­rė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra žymiai mažesnės nei BK 180 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, todėl jokio pa­grindo jas lai­kyti per griežtomis ir dar labiau švel­ninti jas nėra.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad nuteistajam teisingai ir nepa­žei­džiant BK 63 str. nuostatų skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės buvo subendrintos su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-30 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griež­čiausios laisvės atė­mi­mo bausmės iš dalies pri­dėtos švel­nes­nės bausmės. Pažymėtina ir tai, kad su­bendrindamas baus­mes apylinkės teismas nu­teistojo atžvilgiu parinko palankesnį bausmių suben­dri­nimo būdą, t. y. baus­mes subendrino jas su­dėdamas iš dalies, o ne visiškai. Įvertinus anksčiau aptartas ir apylinkės teis­mo tinkamai įvertintas aplinkybes, darytina iš­va­da, jog skundžiamu nuosprendžiu pirmosios ins­tancijos teismas, tiek skirdamas D. A. baus­mes už kiekvieną nu­si­kalstamą veiką atskirai, tiek skirdamas galutinę subendrintą baus­mę, bau­džiamojo įstatymo rei­kala­vi­mų nepažeidė.

BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesun­kius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos baus­mės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nu­sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus baus­mės atlikimo. Todėl taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra teismo teisė, o ne pareiga. Atsižvelgus į aukš­čiau paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai D. A. atž­vilgiu būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas baus­mės vykdymo atidėjimo nuteistojo atžvilgiu netaikė pagrįstai.

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis nori dirbti, rūpintis savo sergančia motina, nukentėjusiesiems žalą atlygino, jie pretenzijų neturi, be to, jau yra atsėdėjęs nema­žą lai­ko­tarpį ir pasimokęs, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepakankamos tam, kad būtų vertinamos kaip su­da­ran­čios pagrindą švelninti jam paskirtą bausmę ar atidėti jos vykdymą. Skirdamas bausmę nu­teis­ta­jam, teismas tinkamai įvertino nuteistojo as­me­ny­bę bei pakankamai atsižvelgė į nuteistojo ape­lia­ci­niame skunde nurodytas aplinkybes, todėl dar kartą į jas atsižvelgti bylą nagrinėjant ape­lia­cinės instancijos teismo posėdyje nėra pa­grindo. Pažymėtina ir tai, kad, nors apeliantas deklaruoja norįs dirbti ir rūpintis savo motina, tačiau anksčiau šios aplinkybės jo nuo nusikaltimų darymo nesu­laikė.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad pirmos instancijos teisme prokuroras prašė taikyti D. A. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, taip pat nėra pagrindas ten­kinti apeliacinio skundo reikalavimus, nes teismui nėra privaloma prokuroro pozicija. Pagal ape­lia­ci­nį skundą baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas yra ribojamas tik apeliacinio skundo rei­ka­la­vi­mų (BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nu­statydamas nuteistajam bausmių rūšis, dydžius ir bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistajam paskirtos baus­mės yra teisingos ir tinkamos bausmės tikslams realizuoti. Nuosprendžio išva­dos dėl nuteistojo kaltės, paskirtų bausmių rūšies, dydžio ir subendrinimo pagrįstos bylos duomenimis ir moty­vuo­tos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Nuteistojo D. A. apeliacinį skundą atmesti.