Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-12-01 · Civilinė byla Nr. e2A-699-252/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-01
Bylos Nr.
e2A-699-252/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas
AB „NEO Finance“
Atsakovas
M. N.
Civilinė byla Nr. e2A-699-252/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03526-2020-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.29.3.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 1 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-6683-1137/2020 pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. N. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „NEO Finance“ prašė priteisti iš atsakovo M. N.: 1 042,03 Eur negrąžintos kredito dalies; 30,38 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 7 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 042,03 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)); 725,76 Eur tarpininkavimo mokesčio; 7 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 042,03 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 40 Eur žyminį mokestį; 200 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), kuria atsakovui ieškovė suteikė 1 260,16 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 236,84 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 7 procentai), 76,34 Eur tarpininkavimo mokesčio iki (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdo. Nurodė, kad 2020 m. birželio 17 d. siuntė atsakovui pranešimą, kuriuo informavo apie sutarties nutraukimą nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovui per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Atsakovui įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikus, esant ieškovės prašymui, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo M. N. 1 042,03 Eur negrąžinto kredito, 30,38 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 76,34 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1 042,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 240 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas įvykdė savo sutartines prievoles ieškovei, todėl tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 042,03 Eur negrąžintą vartojimo kreditą bei 30,38 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, priskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki (duomenys neskelbtini).

5. Teismas vertino, kad ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 7 procentus už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 042,03 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)). Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį reikalavimą atmetė.

6. Teismas nurodė, jog sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 5,10 procentų, jo bendra suma pritaikius nuolaidą – 76,34 Eur. Šis mokestis pagal sutarties sąlygas yra apskaičiuotas iš anksto sutarties sudarymo metu ir turi būti mokamas nepriklausomai nuo to, ar atsakovas tinkamai vykdys savo sutartines prievoles. Pažymėjo, jog 76,34 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 1 260,16 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (1 260,16 Eur kreditas + 236,74 Eur palūkanos + 76,34 Eur tarpininkavimo mokestis). Įvertinęs tai, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokestį tenkino iš dalies, priteisdamas 76,34 Eur tarpininkavimo mokesčio.

7. Nurodė, kad šiuo atveju netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali viršyti 96,52 Eur – (((1 042,03 Eur + 30,38 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokesčiui taikoma 100 procentų nuolaida ir jis skaičiuojamas tik atsakovui netinkamai vykdant sutartį. Darė išvadą, jog kita tarpininkavimo mokesčio dalis – 629,24 Eur (725,76 – 96,52) bei 7 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo (duomenys neskelbtini) iki visiško kredito grąžinimo dienos, šiuo atveju atlieka kompensacinę funkciją, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalimi, jie negali būti priteisiami.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 30 d. sprendimo už akių dalis: dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 7 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 042,03 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)); dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti ieškovei iš atsakovo 7 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 042,03 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos; kitą skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

9. Nurodo, kad teismas sprendimą už akių grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) sukurtu precedentu, visiškai neatsižvelgdamas į kitus toje pačioje LAT nutartyje nurodytus išaiškinimus, ir konstatavo, jog ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo, dėl ko atmetė ieškovės reikalavimą. Ieškovė, remiantis LAT 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Teismui teiktuose dokumentuose (Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose) yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma (236,84 Eur).

10. Pažymi, jog Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad tarpusavio skolinimas – veikla, kai per tarpusavio skolinimo platformą fiziniai asmenys (paskolos davėjai) teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus vartojimo kredito gavėjams. Paskolos davėjai yra investuotojai. Atsakovui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Šiuo atveju šalys vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė pajamas gauti tikėjosi iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) turėjo būti tenkinamas ir priteisiamos 7 procentų dydžio palūkanos nuo negrąžintos kredito sumos (1 042,03) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki (duomenys neskelbtini) (sutarties termino pabaigos).

11. Teigia, jog ieškovės reikalavimas priteisti 7 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 042,03 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįstas, neprieštaraujantis naujai suformuotai teismų praktikai dėl palūkanų skaičiavimo, imperatyvioms įstatymų normoms. Ieškovės reikalavimas priteisti po sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas palūkanas laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui (atsakovui) civilinę atsakomybę. Laiku ieškovei neatgavus suteikto kredito, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudotis atsakovui suteikta ir jo negrąžinta pinigų suma, o atsakovas ir toliau naudojasi kreditoriaus suteikta ir jam negrąžinta pinigų suma, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties, įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas. Teismas neatsižvelgė į LAT 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nurodytus išaiškinimus – kreditoriaus teisę reikalauti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir po paskolos sutarties nutraukimo, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį bei kitas svarbias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 1 260,16 Eur (500 Eur ir 760,16 Eur) vartojimo kreditą 60 mėnesių laikotarpiui. Iš kredito sutarties matyti, kad atsakovas įsipareigojo grąžinti jam suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti 236,84 Eur (atitinkamai 94 Eur ir 142,84 Eur) palūkanas ir 76,34 Eur (30,29 Eur ir 46,05 Eur) tarpininkavimo mokestį. Kadangi atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė vienašališkai nutraukė kredito sutartį nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovas po kredito sutarties nutraukimo liko skolingas ieškovei 1 042,03 Eur negrąžinto kredito. Duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

14. Apeliantė nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovo 7 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 042,03 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)). Apeliantės manymu, ši skundžiamo teismo sprendimo už akių dalis turi būti pakeista, reikalavimą tenkinant.

15. LAT 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeista esama praktika mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu ir suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti toliau skaičiuojamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga <...> nutraukus sutartį nustoja galioti.

16. Iš ieškovės pateikto reikalavimo matyti, kad ieškovė iš esmės prašo priteisti 7 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, jas įvardindama kaip negautas pajamas (nuostolius). Šiuo aspektu atsižvelgiant į pirmiau aptartą kasacinio teismo išaiškinimą, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvai tikslinami, pažymint, kad ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų, kaip nuostolių, iš esmės yra tapatus mokėjimo palūkanoms pagal reikalavimo esmę. O mokėjimo (pelno) palūkanas priteisti nutraukus sutartį draudžiama (LAT 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta kredito sutartis nutraukta (duomenys neskelbtini). Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl 7 procentų dydžio negautų pajamų.

17. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas netenkino ieškinio reikalavimo dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 042,03 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

18. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

19. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis VKĮ, sprendė, jog ieškovės prašomos priteisti 7 procentų dydžio kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos negali būti priteisiamos. Kaip matyti, kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 7 procentų dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kuria? darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma i? bendrovės banko sąskaitą.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė į bylą nėra pateikusi įrodymų, jog kredito sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu buvo aptarta individualiai, kad jam tinkamai atskleista, jog, pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis, be 7 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, privalės mokėti dar ir 7 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis). Be to, VKĮ 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procentai nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (LAT 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (LAT 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, pagrįstai konstatavo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės, nei 96,52 Eur (1 042,03 Eur + 30,38 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė 7 procentų dydžio kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos, šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis (susijęs su tuo, ar atsakovas sumokės negrąžintą kredito sumą iki (duomenys neskelbtini) imtinai) ir negali būti apibrėžtas konkrečia suma, todėl teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytus 96,52 Eur. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad minėtas reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai.

23. Ieškovė teikdama ieškinį pirmosios instancijos teismui nebuvo suformulavusi reikalavimo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, tad tik netenkinus ieškinio dalies išsakyti argumentai, kad reikalavimas priteisti po sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas palūkanas laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui (atsakovui) civilinę atsakomybę, nepagrindžia tokio reikalavimo.

24. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tad apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitusi ankstesnę praktiką, sprendžiant šį ginčą buvo privaloma.

25. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkindamas iš dalies, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

26. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui neturi teisinės reikšmės, todėl išsamiau dėl jų nepasisako.

27. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 30 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

TeisėjaNijolė Danguolė Smetonienė