Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2020-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. T-263-537/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-13
Bylos Nr.
T-263-537/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys
Nuteistasis
P. L.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-263-537/2020
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 1.1.12.2. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 13 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. L. prašymą dėl 2008 m. sausio 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo dalies, kuria iš jo konfiskuotas nusikalstamos veikos rezultatas (700 Lt), vykdymo nutraukimo, suėjus šios baudžiamojo poveikio priemonės priverstinio vykdymo senaties terminui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2008 m. sausio 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-96-537/2008 P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir už tai jam paskirta 40 MG (5 200 Lt) bauda. Į paskirtą baudą įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007-11-26 iki 2007-11-27 (1 sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai). Nuspręsta konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą, P. L. iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 700 Lt.

2020 m. birželio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gautas nuteistojo P. L. prašymas nutraukti 2008 m. sausio 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo dalies, kuriuo iš jo konfiskuotas nusikalstamos veikos rezultatas (700 Lt), vykdymą, suėjus šios baudžiamojo poveikio priemonės priverstinio vykdymo senaties terminui. Prašyme nurodyta, kad susipažinus su antstolės S. Ž. pateikta vykdomąja byla Nr. 0076/08/00416, matyti, kad antstolė šio vykdymo proceso metu tik formaliai atliko jai valstybės deleguotas funkcijas. Per daugiau kaip 12 metų antstolė 2008 m. vasario 29 d. pateikė užklausą finansų įstaigoms dėl P. L. turimų piniginių lėšų bankinėse sąskaitose, taip pat 2008 m. liepos 1 d. pateikė užklausą VĮ „Registrų centras“. 2008 m. vasario mėn. buvo pateiktos užklausos „Sodrai“ ir bankams, o tų pačių metų birželio mėn. užklaustas Gyventojų registras ir išsiųstas pranešimas Ūkio bankui dėl lėšų išmokėjimo sustabdymo. 2009 m. kovo ir birželio mėn. pakartotinai buvo pateikta užklausa „Sodrai“. Nuo paskutinio užklausos „Sodrai“ atlikimo nuo 2009 m birželio 12 d. iki 2012 m. birželio 18 d., tai yra daugiau kaip 3 metus antstolė jokių išieškojimo vykdymo veiksmų neatliko. Apyraše nurodyta, kad antstolė 2009 m. lapkričio 18 d. ir 2010 m. birželio 22 d. pateikė pakartotines „Sodrai“, tačiau jokių duomenų apie šias užklausas pačioje vykdomojoje byloje nėra, kas leidžia pagrįstai abejoti, ar apskritai kokie nors veiksmai net trejus metas vykdymo procese buvo atliekami, juolab kad nuo 2012 metų visi atliktų veiksmų rezultatai byloje užfiksuoti, kaip ir iki 2009 m. birželio mėn. 2012 m. antstolė pateikė užklausas Kelių transporto priemonių registrui ir VĮ „Registrų centras“, „Sodrai“, Gyventojų registrui bei bankams. Taigi, nors iš šių duomenų matyti, kad aptariamu laikotarpiu išieškojimo veiksmai buvo atliekami pakankamai aktyviai, tačiau, įvertinus tai, kad iš Gyventojų registro patriktos pažymos antstolei tapo žinomas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), šiuo adresu su juo jokiais būdais dėl išieškomos sumos nebuvo susisiekta, todėl galima spręsti, jog išieškojimas nebuvo vykdomas pakankamai efektyviai. 2013 m. tebuvo atlikti du vykdymo proceso veiksmai – užklausos „Sodrai“ ir bankams. Laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2016 m., jokie išieškojimo veiksmai nebuvo atliekami. Nuo 2016 m. tęsiamos iš esmės analogiškos ankstesnėms užklausos institucijoms. Logiškai negali būti pagrindžiami ir tolimesni antstolės išieškojimo vykdymo veiksmai, jai nuo 2016 m. vasario 2 d. sužinojus aplinkybę, kad nuo 2015 m. lapkričio 2 d. P. L. oficialiai deklaravo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į J. K., pakartotinai kreipiantis į „Sodrą“ ir bankus iki pat 2019 metų. P. L. nevengė įvykdyti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tai patvirtina ir vykdomojoje byloje antstolės surinkta informacija, kur matyti, kad antstolė nėra surinkusi objektyvių duomenų apie tai, jog jis vengė sumokėti išieškomą sumą. Apie atliekamą išieškojimą sužinojo tik šiais metais. Nors įstatyme nurodoma, kad prasidėjus nuosprendžio vykdymo procesui, senaties terminai neskaičiuojami, tačiau priverstinio turto konfiskavimo išieškojimo atveju (tęsiasi daugiau kaip 12 metų), siekiant taikyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį, svarbu nustatyti priežastis, dėl kurių turtas nėra išieškotas. Nagrinėjamu atveju, vertindamas susiklosčiusias faktines aplinkybes, P. L. mano, kad netoleruotina tokia situacija teisinėje valstybėje, kai dėl formalaus antstolio atliekamo vykdymo proceso, paskirta piniginė baudžiamojo poveikio priemonė yra išieškoma dešimtmetį. Atlygindamas Marijampolės vartotojų kooperatyvui turtinę žalą, jis nepagrįstai nepraturtėjo, priešingai, teismui, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, iš jo buvo reikalaujama neproporcingai daugiau nei jis gavo nusikalstamu būdu, todėl mano, kad jos paskyrimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas.

A. S. Ž. pateikė raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, kad 700 Eur pinigų konfiskacija iki šios dienos neįvykdyta, kadangi skolininkas niekur nedirbo savo vardu registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturėjo, antstolių kontoroje nesilankė, vykdymo eiga nesidomėjo, su antstole nebendradarbiavo. 2019 m. pabaigoje skolininkas savo vardu įgijo transporto priemonę – motociklą, kuris buvo areštuotas, antstolė planuoja jį realizuoti, o gautas lėšas panaudoti skolų dengimui. Vykdant priverstinį išieškojimą, nuolat buvo atliekami vykdymo veiksmai – tikrinama skolininko turtinė padėtis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo taikyti išieškojimo senaties ir vykdomąją bylą nutraukti, kadangi ilgą išieškojimą lėmė skolininko veiksmai. Iš periodiškai atliktų užklausimų matyti, kad skolininkas dažniausiai nedirbo, sumokėti skolų nesistengė.

Teikimas netenkinamas.

BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia yra apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo diena, o apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kurią pradedamas vykdyti apkaltinamasis nuosprendis.

Baudžiamojo įsakymo priėmimo ir pateikimo vykdyti metu galiojusioje BPK 357 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad jei nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus bei vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kaip minėta, 2008 m. sausio 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-96-537/2008 P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir už tai jam paskirta 40 MG (5 200 Lt) bauda. Į paskirtą baudą įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007-11-26 iki 2007-11-27 (1 sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai). Nuspręsta konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą, P. L. iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 700 Lt. Minėtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2008 m. vasario 13 d. 2008 m. vasario 21 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl nusikalstamos veikos rezultato, P. L. iš nusikalstamos veikos gautų pinigų – 700 Lt konfiskavimo. Vykdomasis raštas antstolių kontoroje gautas ir užregistruotas 2008 m. vasario 29 d. Taigi, vykdymas pradėtas laiku, BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatytas trejų metų nuosprendžio vykdymo senaties terminas nėra suėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Svarbu paminėti ir tai, jog BK 96 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.

Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas nagrinėjamojoje byloje negali būti taikomas, nes baudžiamasis įsakymas dėl 700 Lt vertės turto konfiskacijos vykdymo pradėtas, nepažeidžiant BK 96 straipsnio 1 dalies b papunktyje nustatytų terminų. Be to, nėra praėję penkiolika metų nuo P. L. atžvilgiu priimto baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Esant tokiems duomenims, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad 700 Lt vertės turto konfiskacijos išieškojimas yra negalimas dėl pasibaigusio apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino. Sutinkamai su tuo, kas nurodyta, teismas nepasisako dėl skunde esančių teiginių apie antstolės atliktus vykdymo veiksmus, jų periodiškumą ir kt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 straipsniu,

nutaria:

N. P. L. teikimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Raimundas Krušinys