Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties ir, susipažinusi su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2016-09-06 buvo gautas prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamoji byla, kurioje M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2016-03-01 apie 09.30 val. (duomenys neskelbtini), išvažiavime iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo į sankirtą su pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve, vairuodamas J. R. priklausantį automobilį „Mazda Protege“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9 ir 102 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, sukdamas iš šalia esančių teritorijų iš kiemo teritorijos į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, nepraleido dviračių taku pagrindiniu keliu iš kairės pusės važiuojančios dviratininkės, ją kliudė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta dviratininkės D. E. A. sveikata, padarant jai muštinę žaizdą galvoje, dešiniojo raktikaulio krūtinkaulio galo lūžį.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016-09-13 nutartimi nusprendė perduoti baudžiamąją bylą, kurioje M. K. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, nagrinėti teisme.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-10-04 nutartimi baudžiamoji byla, kurioje M. K. kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Mažeikių rajono apylinkės teisme 2016-10-06 buvo gautas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro skundas, kuriuo prokuroras prašė panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-09-13 nutartį kaip nemotyvuotą ir dėl to, kad teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 423 straipsnio nuostatas.

Skundžiama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-10-07 nutartimi atsisakyta priimti prokuroro skundą, nes pagal BPK 439 straipsnio 2 dalį teismo nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje neskundžiamos.

Skundu aukštesniajam teismui Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-10-07 nutartį kaip nepagrįstą ir priimti nagrinėti prokuroro 2016-10-05 skundą. Mano, kad apylinkės teismas, gavęs prokuroro apeliacinį skundą dėl teismo 2016-09-13 nutarties, kuri akivaizdžiai priimta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, privalėjo persiųsti tokį skundą nagrinėti aukštesniajam teismui – Šiaulių apygardos teismui. Teigia, kad nors teismas 2016-10-07 nutartyje nurodo, jog baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių procesinių priemonių, leidžiančių įrodyti, kad teisėjo įsitikinimas yra nepagrįstas, tačiau BPK 423 straipsnyje įsakmiai reglamentuota, kad nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Pastebi, kad baudžiamojo proceso norma įsakmiai įgalina teismą konkrečiai nurodyti kokios „bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu“. Apylinkės teismas 2016-09-13 nutartyje visiškai nenurodė, kokios bylos aplinkybės yra neaiškios, kurios aplinkybės kelia kokias nors abejones ir nenurodo kokias kilusias abejones bus galima pašalinti tik teisminio nagrinėjimo metu. Nurodo, kad M. K. dėl jam pareikšto įtarimo visiškai prisipažino, jo duoti parodymai visiškai atitinka tiek nustatytas eismo įvykio aplinkybes, tiek nukentėjusiosios duotus parodymus, tiek ir kitą ikiteisminio tyrimo metu surinktą bylos medžiagą, nukentėjusiajai padarytą žalą atlygino draudimo kompanija, todėl teigia, kad teismas 2016-09-13 nutartyje nurodytomis aplinkybėmis prieštarauja ir nesutinka su prokuroro pasirinkta ikiteisminio tyrimo užbaigimo procedūra ir suvaržė prokuroro teisę savarankiškai spręsti, kokį procesinį sprendimą priimti konkrečioje byloje. Pastebi, kad teismas nenurodė, kodėl jo netenkina pasirinkta proceso pabaigimo galimybė, nors su ja visiškai sutiko tiek pats kaltinamasis M. K., tiek ir nukentėjusioji. Teigia, kad skunde minimos aplinkybės negali būti laikomos aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis teismui priimti baudžiamąjį įsakymą.

Skundas netenkintinas.

BPK 420 straipsnis reglamentuoja teisėjo sprendimus gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad teisėjas: 1) surašo teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoda bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukia baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. Sprendimą surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas) teisėjas priima tik tuo atveju, kai išnagrinėjus prokuroro pareiškimą dėl teismo baudžiamojo įsakymo surašymo ir kartu pateiktą ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, nekyla abejonių dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltinamojo kaltės, siūlomos kaltinamajam sankcijos ir pan. Tačiau, jeigu teisėjui dėl paminėtų aplinkybių kyla abejonės ir jų negalima pašalinti neišnagrinėjus bylos teisme, jis priima nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme (BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BPK XXXI skyriaus I skirsnyje nėra konkrečiai įtvirtinta, kad teismo nutartys perduoti bylą nagrinėti teisme gali būti skundžiamos.

Nors BPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad BPK X dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau atsižvelgiant tiek į teismo nutarčių dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje prasmę, tiek ir į BPK 423 straipsnyje nustatyta tvarka priimtų teismo nutarčių dėl bylos perdavimo nagrinėti teisme prasmę, akivaizdu, kad tokias teismo nutartis teisėjas priima padaręs išvadą, jog neišnagrinėjus bylos aplinkybių teismo posėdyje (teisiamajame posėdyje), nėra galimybių teisingai išspręsti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Pastebėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių procesinių priemonių, leidžiančių įrodyti, kad teisėjo įsitikinimas, jog byloje nėra aiškios aplinkybės ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, yra nepagrįstas, todėl tokio teisėjo įsitikinimo aukštesnės instancijos teismas negali pakeisti. Įvertinus paminėtas aplinkybes bei, vadovaujantis įstatymo analogija, numatyta BPK 439 straipsnio 2 dalyje, konstatuojama, kad teisėjo nutartis perduoti bylą nagrinėti teisme negali būti skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsisakė priimti prokuroro skundą dėl neskundžiamos 2016-09-13 nutarties. Dėl to skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją prokuroro skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro skundą ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.