- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-27
- Bylos Nr.
- 2S-391-124/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-05149-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarties išaiškinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis A. B. pateikė teismui prašymą (64–65 b. l.), prašydamas išaiškinti ar vykdant 2012 m. lapkričio 13 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr.2-6139-560/2012 pagal 2013-01-25 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. BLO176628, gavus iš ŽŪB “Minija” bei kitų ieškovų, kurie turi grąžinti neteisėtai jiems pervestas lėšas, tos lėšos turi būti pervedamos išieškotojams, tame tarpe ir J. M., ar bankrututojančios ŽŪB “Miežaičiai” administratoriui UAB “Valeksa”.
Antstolis A. B. nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį, kuria žemės ūkio bendrovei “Miežaičiai” iškėlė bankroto bylą. Vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 1 dalimi, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. kovo 5 d. (107–109 b. l.) nutartimi antstolio A. B. prašymą tenkino, išaiškino, kad vykdant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-13 nutartį, pagal antstolio 2013-01-25 priimtą išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. BLO176628, gavus iš ŽŪB „Minija“ bei kitų ieškovų, kurie turi grąžinti neteisėtai jiems pervestas skolininko ŽŪB „Miežaičiai“ pinigines lėšas, tos lėšos turi būti pervedamos bankrutuojančios ŽŪB „Miežaičiai“ administratoriui UAB „Valeksa“, remiantis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis. Pareiškėjo J. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė.
Teismas nurodė, kad pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio l dalies nuostatas, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui; nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. O šio įstatymo 18 str. 1 d. numato, kad antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės, išskyrus šio įstatymo 33 str. 4 d. nustatytus atvejus.
Teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo pagal CPK 646 str. nuostatas pareiškėjui J. M. išduoti naują vykdomąjį raštą dėl likusios skolos išieškojimo priverstine tvarka, kadangi jis turėtų įstoti į bankrutuojančios ŽŪB“ Miežaičiai“ procesą kartu su kitais kreditoriais, o antstolis privalo perduoti dar neįvykdytą vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu (117–118 b. l.) pareiškėjas J. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį ir įpareigoti Šiaulių apylinkės teismą išduoti vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Antstolis A. B. neneigė, kad dar 2012 m. balandžio 12 d. patvarkymu pareiškėjui J. M. turėjo būti pervesta pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą priklausanti išieškoti 6000 Lt suma. Nurodydamas, kad tai nebuvo padaryta dėl techninės klaidos, antstolis nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, kas suponuoja išvadą, jog antstolis netinkamai ir nerūpestingai vykdė savo pareigas. Neteisėto patvarkymo priėmimas, teismo sprendimo vykdymo vilkinimas, lėmė tokią situaciją, kad skolingas yra ne ŽŪB “Miežaičiai”, o antstolis, todėl teismo išaiškinimas kur turi būti vedamos išieškotos piniginės lėšos, pareiškėjui neturi įtakos.
2. Pareiškėjui priteista skola buvo išieškota ir turėjo būti išmokėta dar iki Šiaulių apygardos teismui 2012-09-27 priimant nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl išieškota skola nėra BŽŪB “Miežaičiai” lėšos, kuriomis gali administruoti tik bankroto administratorius. Pareiškėjui yra skolingas ne ŽŪB “Miežaičiai”, bet pats antstolis A. B..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (122–124 b. l.) antstolis A. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-05 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad nei LR CPK 589 str., nei 593 str. 2 d. nenumato galimybės skųsti teismo nutarties dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas turėjo būti atmestas jau vien tuo pagrindu. Antstolis nesutinka, kad pareiškėjui yra skolingas ne ŽŪB „Miežaičiai“, bet antstolis A. B., nes vykdomajame rašte skolininku yra nurodytas ne antstolis, bet ŽŪB „Miežaičiai“, be to, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-13 nutartyje antstoliui nurodyta pervesti 3407,51 Lt ne iš asmeninių antstolio lėšų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis A. B. vykdo vykdomąją bylą Nr.41-1849/11 dėl 6000 Lt skolos išieškojimo iš žemės ūkio bendrovės „Miežaičiai“ ieškovo J. M. naudai pagal 2011-07-04 Radviliškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-867-77. 2012-04-12 patvarkymu išieškotojams buvo paskirstyta iš antstolio R. K. pervesta 26 728,22 Lt suma, J. M. pervedant 482,49 Lt (8 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi įpareigojo antstolį A. B. priimti patvarkymą dėl gautų iš antstolio R. K. išieškotų lėšų paskirstymo, pervedant pareiškėjui J. M. likusią išieškotą 3407,51 Lt sumą (40–41 b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-13 nutartį (57–60 b. l.).
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi žemės ūkio bendrovei „Miežaičiai“ iškelta bankroto byla (95–98 b. l.).
LR Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. Visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo (14 str. 2 d.). LR ĮBĮ 18 str. 1 d. numato, kad antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės, išskyrus šio įstatymo 33 str. 4 d. nustatytus atvejus. LR Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 4 d. numatyta, kad jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir pardavus turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą.
Taigi, iš minėtų teisės normų matyti, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo (nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2013 m. sausio 10 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą 2012-09-27 nutartį), nė vienam asmeniui neleidžiama sudarinėti bet kokių sandorių, tame tarpe disponuoti bankrutuojančiai įmonei priklausančiomis lėšomis, paskirstyti gautas iš kitų ieškovų pinigines lėšas ir kt.
Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės „Miežaičiai“ kreditorių sąrašas, kuriame J. M. patvirtintas pirmos eilės kreditoriumi (suma 957,52 Lt). Dėl 3407,51 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pareiškėjas taip pat gali kreiptis į bankrutuojančios įmonės administratorių UAB „Valeksa“ ir jis bus įtrauktas į kreditorių sąrašą.
Atskirajame skunde pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skolingas yra ne ŽŪB “Miežaičiai”, o antstolis, todėl teismo išaiškinimas kur turi būti vedamos išieškotos piniginės lėšos, pareiškėjui neturi įtakos. Iš bylos duomenų matyti, kad vykdomoji byla Nr. 41-1849/11 yra užvesta dėl skolos išieškojimo iš skolininko žemės ūkio bendrovės “Miežaičiai”, o ne iš antstolio A. B.. Vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš antstolio A. B. nėra išduotas, todėl nesutiktina, kad pareiškėjui J. M. yra skolingas antstolis A. B..
Atsižvelgdamas į auksčiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vykdomasis raštas pareiškėjui negali būti išduotas.
Nesutiktina su antstolio A. B. argumentu, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartis yra neskundžiama, todėl pareiškėjo J. M. atskirasis skundas turėjo būti atmestas. Teismo procesinio sprendimo vykdymo išaiškinimą reglamentuoja LR CPK 589 straipsnis, kurio 2 dalis numato, kad antstolio prašymą teismas nagrinėja LR CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. LR CPK 593 straipsnio 5 dalis numato, kad dėl teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo 2013-03-05 nutartyje išdėstytais motyvais, konstatuodama, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo šią nutartį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.