- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- 1A-314-593/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43448-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis, Jūratė Petraškienė
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Petraškienės,
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistai D. B., jos gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistos D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo ji, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta. D. B. perduota laiduotojos E. Z. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, jai paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės:
– uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 18 d.;
– konfiskuotas D. B. priklausantis automobilis „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, pradėjus bausmės vykdymą, nuspręsta panaikinti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Aliaus Juodviršio 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. B. automobiliui „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. B. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad ji 2022 m. lapkričio 15 d., apie 6.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0710, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jai nustatytas 1,63 promilių neblaivumas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde D. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nuosprendį pakeisti – sumažinti jai paskirto draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki 1 (vienų) metų.
2.1. Skunde apeliantė nurodo, jog pripažįsta ir pilnai suvokia, kad jos padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Tačiau teismas nepagrįstai skyrė ganėtinai ilgą – net 2 (dvejų) metų draudimą naudotis nurodyta teise, todėl prašo apeliacinio teismo peržiūrėti šį klausimą ir, esant galimybei, sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą.
2.2. Apeliantė pažymi, jog nuoširdžiai gailisi, smerkia tokį savo elgesį, pažadėjo sau ir artimiesiems, kad daugiau ne tik, kad niekada taip nepasielgs, tačiau ir visiškai atsisakys alkoholio vartojimo. Dėl savo nederamo elgesio ji išgyvena didžiulį gėdos jausmą prieš šeimą, bendradarbius, draugus, artimuosius. Jos socialinė aplinka buvo sukrėsta ir priblokšta, sužinoję, kad ji vairavo neblaivi. Tokį nederamą ir neatsakingą savo elgesį ji gali paaiškinti tik tuo, kad jos organizme susimaišius dienos metu pavartotiems stipriems nuskausminantiems vaistams po dantų operacijos, o vakare pavartojus šampano, matyt, prarado nuovoką, kas ir lėmė tokį elgesį. Praeityje niekada nieko panašaus nėra buvę.
2.3. Skundo autorė atkreipia dėmesį, kad jos iškvėptame ore buvo 1,63 promilių etilo alkoholio koncentracija, o ši koncentracija nežymiai viršija įstatyme nustatytą ribą (1,51 prom.), nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Iš karto po eismo įvykio ji nepabėgo iš įvykio vietos, sulaukė iš namų ateinančio nukentėjusiojo, perdavė jam savo automobilio raktus, prisistatė, o po įvykio pilnai atlygino visiems nukentėjusiesiems padarytą žalą. Nuo pat pirmos minutės pripažino savo kaltę, nesiginčijo, davė išsamius parodymus. Nors anksčiau ji buvo bausta dėl dviejų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau už šiuos nusižengimus jai buvo paskirtos nedidelės baudos, kurias ji iš karto sumokėjo.
2.4. Apeliantė skunde nurodo, jog turi įgijusi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, yra dirbanti, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, niekada nėra gydyta psichiatrinėse ligoninėse ar įrašyta į priklausomybės ligų įskaitą. Be to, dėl šio įvykio ji patyrė didelių materialinių nuostolių – pasiskolino pinigų iš artimųjų ir pilnai atlygino visą žalą nukentėjusiesiems už apgadintus jų automobilius (iš viso 900 eurų); procesui pasibaigus privalės sumokėti UAB „A.“ už savo automobilio saugojimą aikštelėje nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki laikinojo nuosavybės teisės apribojimo termino pasibaigimo (už parą po 5 eurus); jai priklausančio automobilio „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo atveju neteks šio savo turto (VšĮ „E.“ duomenimis tokio modelio vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 4420 eurų), ateityje jai teks pirkti naują automobilį.
2.5. Skundo autorė pažymi, kad dirba vadybininke prekybos srityje. Negalėdama vairuoti transporto priemonių, ji praktiškai neturi galimybių produktyviai vykdyti tiesioginių savo pareigų, nes negali vykti pas klientus, į parodas nuvežti prekes, prireikus – parsigabenti prekes ir pan., tokiu atveju ji yra nepatraukli darbdaviui ir darbo rinkai. D. B. nurodo ir tai, kad yra vienintelė anūkė savo močiutei G. Z., gimusiai (duomenys neskelbtini), kuriai nuo 2018 m. birželio 4 d. paskirtos (duomenys neskelbtini) procedūros tris kartus per savaitę. Iki nusikaltimo padarymo ji vienintelė iš šeimos narių turėjo realią galimybę disponuoti savo darbo laiku taip, kad jo metu galėtų vežioti (ką sistemingai ir darė) savo močiutę į ligoninę (duomenys neskelbtini). Jos mama E. Z. nevairuoja, o tėtis darbo laiku išeiti iš darbo vietos neturi galimybių. Šiuo metu tenka samdyti žmogų, kuris galėtų močiutę nuvežti į ligoninę minėtai procedūrai, o tai ne tik papildomos organizacinės problemos, tačiau ir papildomos išlaidos šeimoje. Taigi, šiuo atveju uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tikslai bus tinkamai įgyvendinti ir uždraudžiant jai naudotis šia teise minimaliam vienų metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 18 d.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje D. B. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistos D. B. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nuosprendžio pateikė tik atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo – D. B., kuri neginčija jai inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir kaltės klausimų, tik prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jai taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – trukmės, sutrumpinant pirmosios instancijos teismo nustatytą dvejų metų terminą iki vienų metų. Neįžvelgusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
5. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – nuo vienų iki penkerių metų, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1, 2 dalis). Nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės ir yra nustatytos, kadangi D. B. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,63 promilių neblaivumo laipsnis. Pagal teismų praktiką vien už vairavimą neblaiviam, kai vairuotojo kraujyje būna daugiau nei 1,51 promilės alkoholio, prevencijai užtikrinti paprastai skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su apribojimu naudotis specialiąja teise. Taigi, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė D. B. buvo paskirta visiškai pagrįstai.
6. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ir apeliantė neginčija šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jai teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau nesutinka su jos trukme, prašydama uždrausti jai vairuoti transporto priemones vieneriems metams, o ne dvejiems metams, kaip nusprendė apylinkės teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirdamas D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Nors apeliantė padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad D. B. padarė itin šiurkštų tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo vairavo transporto priemonę antrame pagal dydį Lietuvos mieste – (duomenys neskelbtini), darbo dieną, ryte, kai eismas intensyvesnis, nes yra vykstama į darbą, be to, buvo vėlyvas ruduo (lapkričio 15 d.), tamsus paros metas (dar neprašvitę), kai eismo sąlygos (kelio danga šlapia) reikalauja itin didelio vairuotojų atsargumo. D. B. pirmojo jos patikrinimo alkotesteriu metu buvo nustatytas 1,80 promilių girtumas, antrą kartą – 1,63 promilių girtumas. Nors apeliantė teigia, kad šis neblaivumo laipsnis tik nežymiai viršija įstatyme nustatytą ribą (1,51 prom.), tačiau teisėjų kolegija tam nepritaria. Akivaizdu, jog apeliantei nustatytas neblaivumo laipsnis atėmė iš jos galimybę kontroliuoti savo veiksmus bei reakciją, jos orientavimasis aplinkoje buvo itin sudėtingas, ką patvirtina aplinkybė, jog D. B., nesuvaldžiusi vairuojamo automobilio, atsitrenkė į du apšvietimo stulpus, bei į tris stovinčias transporto priemones, visas jas apgadindama.
8. Atkreiptinas dėmesys, jog po pirmojo susidūrimo su apšvietimo stulpu, apeliantė nesustojo ir toliau manevravo, apgadindama kitą stulpą ir automobilius, t. y. jos koordinacija buvo visiškai sutrikusi. Buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu padaryta pakankamai didelė turtinė žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, nusikaltimas yra pavojingas ir šiurkštus, D. B. rizikavo ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikata ar netgi gyvybe. Paminėtina ir tai, kad apeliantė sėdo už transporto priemonės vairo neblaivi, nesant jokios būtinybės vairuoti – kaip nurodė D. B., jog po darbo nuvykusi pas kolegę vartojo alkoholį, o ryte, apie 7.00 val., nusprendė važiuoti namo. Apeliantės teiginį, kad įtakos jos apsvaigimui galėjo turėti tą pačią dieną vartoti antibiotikai ir vaistai nuo skausmo dėl išrautų protinių dantų, teisėjų kolegija vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti atsakomybę. Vartojant bet kokius vaistus, alkoholio vartojimas apskritai nėra rekomenduojamas, todėl visos aptartos aplinkybės rodo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens didelį neatsakingumą, lengvabūdiškumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą.
9. Individualizuojant D. B. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones trukmę, svarbu įvertinti ir jos asmenybę apibūdinančius duomenis, kurie nėra išimtinai teigiami. Apeliantė anksčiau (penkių metų laikotarpiu) yra keturis kartus bausta už nustatyto greičio viršijimą, kas taip pat yra pavojingas ir eismo dalyvių saugumui grėsmę keliantis nusižengimas. Aplinkybė, kad jai skirtas baudas D. B. yra sąžiningai sumokėjusi, nekeičia fakto, jog ji nėra drausminga vairuotoja ir yra linkusi nesilaikyti teisės aktais įtvirtintų, su eismo dalyvių elgesiu susijusių privalomų elgesio taisyklių.
10. Apeliantė skunde nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones jai itin reikalinga tiek dėl darbo funkcijų (dirba vadybininke prekybos srityje, vyksta pas klientus, veža prekes į parodas ir pan.), tiek dėl pagalbos močiutei G. Z. teikimo. Pastarosios sveikata nėra gera, jai paskirtos hemodializės procedūros tris kartus per savaitę, šių procedūrų atlikimui būtent ji (apeliantė) vežiodavo močiutę į gydymo įstaigą. Šiame kontekste pažymėtina, kad duomenų, jog D. B. darbo funkcijos būtų tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu, bylos medžiagoje nėra. Tuo tarpu kurį laiką patiriami nepatogumai ir suvaržymai yra natūrali įvykdyto nusikaltimo pasekmė, nes tokiu būdu realizuojamas kaltininko nubaudimas, padedantis atgrasyti nuo analogiško ar panašaus poelgio ateityje. Duomenų, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo būtų vienintelis žmogus, galintis padėti G. Z. pasiekti gydymo įstaigą, bylos medžiagoje taip pat nėra. Apeliantė turi tėvus, kitus artimuosius giminaičius, yra ištekėjusi, taigi, gali kreiptis pagalbos į šiuos asmenis. Be to, D. B. apeliaciniame skunde nurodė, jog aptariamą problemą jau yra išsprendusi, t. y. pasamdė žmogų, kuris nuveža močiutę reikiamų procedūrų atlikimui. Be abejo, sutiktina, jog dėl to ji patiria papildomus finansinius nuostolius, tačiau jie pripažintini proporcingais pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės apimčiai.
11. Aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai atmesti apeliacinio skundo argumentą, kad uždrausdamas D. B. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, apylinkės teismas nesilaikė bausmių skyrimo bendrųjų nuostatų, teisingumo principo ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta draudimo vairuoti transporto priemones trukmė yra mažesnė nei šios poveikio priemonės trukmės vidurkis (treji metai), įtvirtintas BK 68 straipsnio 2 dalyje, todėl nustatytas terminas nelaikytinas per griežtu. Keisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį pagrindo nėra.
Dėl proceso išlaidų
12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2023-07500, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistai D. B., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Evaldas Liutkevičius, pateikęs advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą D. B. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 107,72 Eur (2 t., b. l. 29).
13. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas. Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas. Nors teismo posėdžio metu advokatas Evaldas Liutkevičius prašė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. B. nepriteisti, nes tai neatitiktų proporcingumo principo, be to, byloje nėra duomenų apie apeliantės turimą turtą, tačiau teisėjų kolegija tokiai pozicijai nepritaria. D. B. yra dirbantis asmuo, taigi, ji gauna stabilias pajamas. Be to, apeliantė yra nurodžiusi, kad jos sutuoktinis taip pat dirba samdomą darbą, vadinasi, ji nėra vienintelė šeimos maitintoja. Apeliantė neturi vaikų ar kitų išlaikytinių, todėl spręsti, kad jos materialinė padėtis yra sunki, pagrindo nėra. Įvertinus aptartus duomenis ir tai, kad susidariusi antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma nėra didelė, ši suma priteisiama iš D. B..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens D. B. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš D. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 107,72 Eur (vieną šimtą septynis eurus 72 centus), kurias sudaro advokato užmokestis, įpareigojant šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą ((duomenys neskelbtini)), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.