- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- I-2506-243/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02933-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Z. skundu prašo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pataisos namai), dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. Nurodo, jog jis šiuo laikotarpiu buvo laikomas uždaros zonos kamerose, kuriose dienos metu iš jo buvo paimama patalynė (pagalvė, užklotas, čiužinys ir kt.). Teigia, jog dėl to buvo atimta galimybė jam atsigulti ir pailsėti. Be to, pareigūnai atsisakydavo patalynę paimti skalbimui. Teigia, jog uždaros zonos kamerose buvo girgždantis vamzdynas, lašėjo vanduo, buvo pilna pelių, žiurkių, tarakonų, blakių ir kitų parazitų. Prašymą grindžia tuo, jog dėl šių pažeidimų patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, depresiją ir kitus nepatogumus.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepimu skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. bausmę atliko kamerų tipo patalpose Nr. 1 ir Nr. 3. Atsikirtimą grindžia tuo, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatant, jog patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, todėl dienos metu iš pareiškėjo ji buvo paimama. Nurodo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į psichologinės tarnybos skyriaus specialistus, dėl to, kad iš jo yra paimama patalynė, jis patiria stresą, depresiją, nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, nesikreipė. Nurodo, jog įstaiga 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Neigia, kad patalpose yra graužikų ar kitų gyvių. Tvirtina, jog pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybos skyriaus specialistus dėl blakių sukandžiojimo ar nemigos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – 3000 Eur neturtinės žalos padarymo pareiškėjui V. Z. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo našta tenka abiem bylos proceso dalyviams.
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.
Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad buvo laikytas uždaros zonos kamerose, kuriose dienos metu iš jo buvo paimama patalynė (pagalvė, užklotas, čiužinys ir kt.).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 220 punkte numatyta, jog patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pagal Pataisos namų direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-143 patvirtintą 2-jo sektoriaus dienotvarkę, kėlimasis numatytas 6.30 val. o miegas nuo 22.30 val. Skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas 2-ojo sektoriaus uždarosios zonos kamerų tipo patalpose: nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. kameroje Nr. 3, o nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. kameroje Nr. 1. Pagal byloje esančius įrodymus matyti, kad iš pareiškėjo patalynė buvo paimama dienos metu, o atiduodama prieš miego laiką, t. y. nuo 6.00 val. paimama, o atiduodama apie 22 val. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčija ir pats nurodo, jog būtent tokiu metu iš jo buvo paimama patalynė. Taisyklių 220 punktas reglamentuoja tokį patalynės paėmimą, todėl pareiškėjo argumentai dėl dienos metu jo teigimu neteisėtai paimamos patalynės laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjui teigiant, jog pareigūnai atsisako išskalbti patalynę, nurodytina jog pagal Taisyklių 258 punktą, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Iš Pataisos namų Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 15 d. pažymos matyti, jog 2015 m. rugsėjo 15 d. Pataisos namai su UAB „Kauno skalbykla“ sudarė paslaugų teikimo sutartį (b. l. 50). Pažymoje nurodyta, jog vykdant skalbimo paslaugas sutrikimų nebuvo, patalynė keičiama kas savaitę, atiduoti nešvarią patalynę ir pasiimti išskalbtą turi patys nuteistieji. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjo argumentai dėl pareigūnų atsisakymo paimti skalbti patalynę, nešvarios patalynės laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą taip pat kildina iš to, jog Pataisos namų uždaros zonos kamerose buvo girgždantis vamzdynas, lašėjo vanduo.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Iš Pataisos namų Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 15 d. pažymos ir 2019 m. sausio 17 d. rašto „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ matyti, jog pareiškėjas dėl kamerose lašančios vandens nesikreipė, pretenzijų nereiškė (b. l. 48-50). Įvertinus šiuos duomenis spręstina, kad pareiškėjo argumentai dėl kamerose girgždančio vamzdyno ir vandens lašėjimo yra nepagrįsti.
Pareiškėjas skundo reikalavimą taip pat grindžia tuo, jog uždaros zonos kamerose buvo žiurkių, tarakonų, blakių ir kitų parazitų. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pataisos namai 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė kenkėjų monotoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 28-29). Iš aptartos sutarties turinio matyti, jog Pataisos namuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Iš 2018 m. lapkričio 12 d. atliktų darbų akto matyti, jog Pataisos namų patalpose (pasimatymų patalpoje, psichologų kabinete) buvo naikinti tarakonai, graužikai, blusos (b. l. 58). Byloje nėra duomenų, jog kenkėjai fiksuoti kamerų tipo patalpose. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl kenkėjų buvimo kamerų tipo patalpose yra nepagrįsti, nes jis neteikia įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, o byloje esantys įrodymai jo argumentus paneigia.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nenustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, veiksmų ar neveikimo laikant jį uždaros zonos kamerose laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.271 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo V. Z. skundą dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.