Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovei L. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Galina Kardanovskaja ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai, ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu.

Atsakovė L. Z. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 121 str. 2 d., 123 str., 117 str.), byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.64 str. numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 str.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes ieškovė ir atsakovas jau seniai negyvena santuokinio gyvenimo.

Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė savo pozicijos šiuo klausimu nepateikė. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str. (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovo pozicija dėl santuokos nutraukimo neišskiriant nė vieno sutuoktinio kaltės, nesant vienareikšmiškų įrodymų, kad šiuo atveju santuoka iširo dėl kurios nors vienos iš šalių kaltės, laikytina pagrįsta. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (CPK 178, 185, 186, 189-192 str.). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str., 3.61 str. 3 d.).

Bylos duomenimis šalys neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 str.), tačiau ieškovas sau išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, o atsakovei išlaikymas iš ieškovo taip pat nepriteistinas.

Po santuokos nutraukimo ieškovas prašo palikti jiems santuokines pavardes. CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Remiantis CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi teismas šiuo atveju nenustatė nei ieškovo, nei atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas po santuokos nutraukimo ieškovui palieka jo pavardę – Z., o atsakovei palieka santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – „Z.“.

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto padalinimo

Ieškovas prašo priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), L. Z.; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti L. Z.. Atsakovė savo pozicijos dėl šio reikalavimo nepateikė.

CK 3.127 str. nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). Taikant CK 3.123 str. 1 d. nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo vertė – (duomenys neskelbtini) Eur) ir transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini). Ieškovas minėtą turtą po santuokos nutraukimo prašo padalinti ieškovui asmeninės nuosavybės teise paliekant transporto priemonę, o atsakovei – žemės sklypą. Įvertinus tai, kad atsakovė ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalinimo nekėlė, automobilis registruotas ieškovo vardu, o žemės sklypas – atsakovės vardu, teismas sprendžia, kad po santuokos nutraukimo žemės sklypas registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo vertė – (duomenys neskelbtini) Eur) asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovei L. Z., o transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini) – ieškovui L. Z..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo reikalavimai patenkinti pilnai. Ieškovas šioje civilinėje byloje už ieškinio reikalavimus valstybei sumokėjo 160 Eur žyminio mokesčio, tačiau neprašė jų priteisti iš atsakovės, todėl teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 15,20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl atsakovei procesinių ir teismo dokumentų siuntimo, teismas šią pašto išlaidų sumą valstybės naudai priteisia iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nutraukti ieškovo L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. Z. (iki santuokos įregistravimo – K.), a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui L. Z. palikti jo pavardę – „Z.“, atsakovei Z. palikti jos santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – „Z.“.

Nepriteisti sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo.

Po santuokos nutraukimo priteisti ieškovo L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai asmeninės nuosavybės teise keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo priteisti atsakovės L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,20 Eur (penkiolika eurų, 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.