- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-04
- Bylos Nr.
- 1S-506-185/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pareiškėjas
- D. J.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo D. J. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atmestas D. J. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Matulionienės 2014-04-09 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-04-17 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas D. J. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Matulionienės 2014-04-09 nutarimo, kuriuo prokurorė atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – Panevėžio AVPK Panevėžio miesto PK VPS) tyrėjos Ingos Trofimovos 2014-03-10 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, panaikinimo.
Skundžiama 2014-05-08 nutartimi apylinkės teismas atmetė pareiškėjo D. J. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės R. Matulionienės 2014-04-09 nutarimo, kuriuo atmestas D. J. skundas ir paliktas galioti Panevėžio AVPK Panevėžio miesto PK VPS tyrėjos Ingos Trofimovos 2014-03-10 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, panaikinimo. Apylinkės teismas konstatavo, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės R. Matulionienės 2014-04-09 priimtas nutarimas yra pagrįstas, nes teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtų padaryta nusikalstama veika, turinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. požymių, kadangi sugadinto turto vertė neviršija 1 MGL. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra aiški Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas - nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Skundu, kaip galima suprasti iš jo turinio, pareiškėjas D. J. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės R. Matulionienės 2014-04-09 nutarimą bei Panevėžio AVPK Panevėžio miesto PK VPS tyrėjos Ingos Trofimovos 2014-03-10 nutarimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įsilaužimo į jo butą ir durų spynos sugadinimo. Nurodo, kad jis užtiko dėdę R. J. laužiant durų spyną ir padarė garso įrašą. Dėl to akivaizdu, kad durų spyną sulaužė R. J., kuris be kita ko, per 2014-03-25 teismo posėdį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prisipažino, jog „plaktuku išlaužiau, atrakinau spyną“. Todėl jam neaišku, kokio prisipažinimo dar reikia. Nurodo, kad R. J. iki šiol turi užgrobęs jo pastatą – garažą, atjungė elektrą jo name, smurtavo prieš jį ir jo kaimynę. R. J. sistemiškai terorizuoja jį jau trejus metus, siekdamas užvaldyti jo garažą, laiko jame kovinį šunį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmetamas.
BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista.
BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo sudėtį sudaro keturi tarpusavyje organiškai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nusikaltimo objektyviąją pusę apibrėžia teisės normos dispozicija – nusikalstama veika ir objektas, į ką šia neteisėta veika yra kėsinamasi. Subjektyviosios pusės požymiai, kurių buvimas, taip pat yra būtinas patraukti asmenį atsakomybėn, yra subjektas ir jo veiksmų vidinės paskatos. Būtinas ir pagrindinis subjektyviosios pusės požymis yra kaltė. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis – teisinė sąvoka, kuri nurodo teisiškai reikšmingus kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę, kuri atsiranda padarius BK numatytas pavojingas veikas, kurios įstatymo yra pripažintos kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių, atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos. Tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2014-02-28 Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK registruotas D. J. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, jog 2014-02-28 apie 9 val. pareiškėjui grįžus į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, jis pastebėjo, jog sugadinta namų durų spyna, dėl ko pareiškėjas negalėjo patekti į vidų. D. J. pareiškime nurodė, kad durų spyną, jo manymu, sugadino jo dėdė R. J., kuris jam kerštauja dėl pralaimėtų teisminių procesų. Pareiškėjas patvirtino, kad dėl sugadintos namo durų spynos jam padaryta 100 Lt žala. Jis nurodė, kad 2014-02-28 jo dėdė R. J. prisipažino sugadinęs spyną ir kaip įrodymą pateikė garso įrašą, tačiau perklausius minėtą garso įrašą jokio prisipažinimo fakto užfiksuota nebuvo, garso įrašas nekokybiškas. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK VPS tyrėjos 2014-03-10 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuojant, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kadangi sugadinto turto vertė neviršija 1 MGL, o dėl namo durų spynos sugadinimo padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ str. numatyto pažeidimo požymius. Kadangi pareiškimo tyrimo metu nepavyko nustatyti asmens, apgadinusio namo durų spyną, administracinė teisena pagal atitinkamą straipsnį taip pat nebuvo pradėta. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė R. Matulionienė 2014-04-09 nutarimu nustatė, kad Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK tinkamai įvertino turėtus duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl atmetė D. J. skundą, akcentuodama, jog giminaičiai D. J. ir R. J. nesugeba tarpusavyje išspręsti turtinių ginčų, susijusių su nekilnojamuoju turtu. Prokurorė nurodė, jog policijai rašoma daug pareiškimų, kuriais skundžiami vieno ar kito paminėtų asmenų veiksmai. Jau ankščiau buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), priimti procesiniai sprendimai, buvo atsisakoma pradėti ikiteisminius tyrimus, paskutinieji iš jų: Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nuo 2011 m. vyksta D. J. ir jo dėdės R. J. civiliniai ginčai dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Šie ginčai turėtų būti atribojami nuo baudžiamosios atsakomybės ir sprendžiami civilinio proceso numatyta tvarka.
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjo skundo dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės R. Matulionienės 2014-04-09 priimto nutarimo, kuriuo paliktas galioti Panevėžio AVPK Panevėžio miesto PK VPS tyrėjos Ingos Trofimovos 2014-03-10 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, akcentuodamas, jog prokurorės priimtas nutarimas yra pagrįstas, nes medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtų padaryta nusikalstama veika, turinti BK 187 str. požymių, kadangi sugadinto turto vertė neviršija 1 MGL. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra aiški BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas - nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
BPK 168 str. 1 d. nurodyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, iš kurių viena – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju visiškai sutinka su tyrėjos, prokurorės nutarimuose bei apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad jeigu sugadinto turtė vertė neviršija 1 MGL, t. y. 135 Lt, nėra galima ir atsakomybė pagal BK 187 str., nes nėra vieno iš būtinų šios nusikalstamos veikos sudėties elementų – objekto (baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 str. galima tik kai sugadinto turto vertė viršija 1 MGL, t. y. 135 Lt). Tokiu atveju padaryta veika atitinka ATPK 50³ str. numatyto pažeidimo požymius. Tačiau susipažinęs su pateikta atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga aukštesnės instancijos teismas joje nerado jokių objektyvių duomenų, išskyrus D. J. pareiškimą ir jo paaiškinimą, kurie galėtų patvirtinti, kad pareiškėjo namo durų spynos užraktas apskritai būtų buvęs sugadintas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad D. J. dėl galimai sugadinto jo namo durų spynos užrakto kvietė policijos pareigūnus, tačiau medžiagoje nėra duomenų, kad atvykę policijos pareigūnai būtų šį faktą nustatę. Be to, iš R. J., kurį pareiškėjas įvardijo kaip asmenį, galimai sugadinusį jo namo durų spynos užraktą, paaiškinimo policijai matyti, kad jis po to, kai pareiškėjas pranešė policijai apie galimai sugadintą jo namo durų spynos užraktą, šią neva sugadintą durų spyną atrakino savo turimu raktu. Pasak R. J., ši namo durų spyna visada sunkiai atsirakina. Tuo tarpu aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kurie patvirtina, kad tarp pareiškėjo D. J. ir R. J. ilgą laiką vyksta turtiniai ginčai, kurių metu policijai rašoma daug pareiškimų, kuriais skundžiami vieno ar kito paminėtų asmenų veiksmai, todėl aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į tai, kad teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių patikimų duomenų apie D. J. namo durų spynos užrakto sugadinimą, sprendžia, kad šis pareiškėjo inicijuojamas procesas yra besitęsiančio konflikto dėl nuosavybės teisių tąsa. Esant tokioms aplinkybėms ir aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje nesant objektyvių ir neginčijamų duomenų apie kokią nors galimai padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios turėtų būti pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, darytina išvada, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnė, tiek prokurorė, tiek ir apylinkės teismas pagristai konstatavo, jog pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo D. J. skundą nėra įstatyminio pagrindo.
Pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl, net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo, kai gautame skunde nurodytuose faktuose apie galimai padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, neatidėliojant priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad paminėtus tyrėjos, prokurorės nutarimus bei dėl jų priimtą skundžiamą teismo nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo D. J. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.