Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Alytaus kalėjimo pareigūnų veiksmais (neveikimu), laikotarpiu nuo 2021-11-04 iki 2023-10-02 (skundo padavimo teismui dienos).

Byloje pateikti duomenys rodo, kad pareiškėjas Alytaus kalėjimo kamerų tipo patalpose Nr. 11 ir Nr. 14 buvo laikomas nuo 2021-11-04 iki 2023-10-02 (skundo padavimo teismui dienos) (b. l. 25, 34-35).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.250 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog kamerose Nr. 11 ir Nr. 14 nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti signalizacijos mygtuku, kurio pagalba galima iškviesti budintį pareigūną, atviri elektros laidai (pareigūnų iškvietimo jungiklio), kameroje Nr. 14 buvo drėgna, kaupėsi pelėsis, kamerose Nr. 11 ir Nr. 14 sanitariniame mazge šviestuvas buvo be gaubto.

Reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, apšvietimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (HN 134:2015 14 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (HN 134:2015 16 punktas). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).

Pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389, 12.11 punktą, kamerų tipo patalpose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema.

Bylos duomenimis nustatyta, kad NVSC atliko patikrinimą dėl higienos sąlygų kameroje Nr. 14, 2022-05-05 patikrinimo akte Nr. PA (1-12.4.80Mr.)-2017 konstatuota, kad kameroje Nr. 14 buvo sudaužytas lango stiklas, atviri elektros laidai (pareigūnų iškvietimo jungiklio), tualeto lempa be gaubto, aplink langą vizualiai matosi pelėsis (b. l. 36-37). Iš Alytaus PN 2022-05-26 Atliktų darbų priėmimo akto Nr. 4-3098 matyti, kad Alytaus PN Nuolatinė atliktų remonto darbų priėmimo komisija apžiūros metu nustatė, jog NVSC patikrinimo metu nustatyti trūkumai buvo pašalinti, t. y. buvo įstiklintas kameros lango stiklas, pašalintas prie lango buvęs pelėsis, suremontuotas iškvietimo mygtukas, tualete sumontuotas naujas šviestuvas (b. l. 47).

Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas kameroje Nr. 14 buvo kalinamas nuo 2021-11-04, pažeidimai kamerų tipo patalpoje Nr. 14, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, konstatuoti NVSC 2022-05-05 patikrinimo aktu Nr. (1-12 4.820 Mr.)PA-2017. Iš byloje esančio Atliktų remonto darbų priėmimo akto matyti, kad Alytaus pataisos namai NVSC 2022-05-05 patikrinimo aktu Nr. (1-12 4.820 Mr.)PA-2017 nustatytus trūkumus pašalino 2022-05-26.

Teismas, daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2021-11-04 iki 2022-05-26, pareiškėjas buvo kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis kameroje Nr. 14 ir dėl to patyrė neturtinę žalą.

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į NVSC ar į Alytaus kalėjimo administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus kalėjimo kamerų tipo patalpoje Nr. 11. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovė, žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Alytaus kalėjimo kamerose esanti pareigūnų iškvietimo sistema, kamerų ir sanitarinių mazgų apšvietimo sistema ir kiti įrenginiai tvarkingi, kadangi atsakingi darbuotojai prižiūri patalpas ir esant gedimams jos kuo skubiau remontuojamos.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateikta informacija, jog kameroje Nr. 11 ginčo laikotarpiu buvo įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kaip tą numato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, galiojančios nuo 2020-12-22.

Pabrėžtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Šių aplinkybių pareiškėjas nenurodo ir nedetalizuoja savo skunde. Kadangi pareiškėjas byloje nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo kameroje Nr. 11 metu vertė pasinaudoti pareigūno iškvietimo sistema ar dėl kurios nebuvimo jam nebuvo suteikta pagalba, tai pareiškėjo skundo teiginys, kad kameroje Nr. 11 nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko savaime negali būti pagrindas žalai priteisti, kadangi tokios žalos įrodymų pareiškėjas nepateikė ir pačios žalos net neįrodinėjo.

Pareiškėjas teigė, kad kameroje Nr. 11 ir jos sanitariniame mazge apšvietimas netinkamas (lemputė be gaubto), tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Nors teismo sprendimas ir negali būti grindžiamas prielaidomis, net jei būtų pripažinta, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose esantis dirbtinis apšvietimas nesiekė Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 reglamentuoto koeficiento, lemputė be gaubto, byloje nenustatyta, kad dėl to pareiškėjui būtų kilę kokios nors neigiamos pasekmės. Šias aplinkybes skunde pareiškėjas nurodė trumpai, deklaratyviai, vien paminėdamas, kad apšvietimas netinkamas, tačiau nenustatyta aplinkybių, suponuojančių dėl to patirtą neturtinę žalą. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nenustačius, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo gyvenamųjų patalpų apšvietimo neatitikimo teisės aktams, bei kad dėl to pareiškėjui kilo neigiamų pasekmių, prilygstančių teisminėje praktikoje suformuotai neturtinės žalos sąvokai, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Visgi vertinant, ar yra pagrindas dėl to pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pažymėtina, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

Kiekvienas žalos, kilusios dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis, atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų – sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Asmens, kuris patyrė neturtinę žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti ginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodyto ir nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (konstatuota, kad pareiškėjas buvo kalinamas kameros tipo patalpoje Nr. 14, kurioje atviri elektros laidai (pareigūnų iškvietimo jungiklio), tualeto lempa be gaubto, aplink langą vizualiai matosi pelėsis), į tai, kad byloje nėra duomenų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, nutaria, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas nebūtų teisinga ir pakankama satisfakcija. Pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teismo vertinimu, pareiškėjui priteistina 100 Eur suma yra proporcinga Alytaus kalėjimo padarytiems pažeidimams ir pakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui L. Š. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.