- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- 2-13279-790/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09850-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- R. K.
- Advokatai
- Lijana Paulauskienė
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovui V. K., atsakovei R. K., atsakovės atstovei advokato padėjėjai Lijanai Paulauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. K. prašo priteisti iš atsakovės 5144,15 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-2). Nurodo, kad 2011-12-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22047-595/2011 patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, pagal kurią visi sutartiniai įsipareigojimai pagal ieškovo ir atsakovės sudarytą su AB DnB NORD banku (dabartinis pavadinimas AB DnB bankas) 2010-05-03 kreditavimo sutartį Nr. 2409-2010-61087 vykdomi solidariai. Ieškovas laikotarpiu nuo 2011-12-30 iki visiško įsipareigojimų įvykdymo sumokėjo 10728,35 Lt kredito sumą, atsakovė prie kredito įmokų mokėjimo ir kredito grąžinimo minėtu laikotarpiu neprisidėjo. Ieškovas 2012-05-04 išsiuntė atsakovei įspėjimą, kuriuo ragino atsakovę ne vėliau kaip per 20 dienų nuo įspėjimo gavimo dienos sumokėti skolą. Ieškovas gavo 2012-06-04 atsakovės atstovės prašymą, kuriuo atsakovė pripažino 5344,15 Lt skolą ir prašė patvirtinti skolos mokėjimo tvarką. Atsakovė sumokėjo ieškovui 200 Lt. Su skolos mokėjimu dalimis nesutinka.
Teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė. Paaiškino, kad su broliu norėjo paimti kreditą būstui įsigyti, tačiau esant skoloms, bankas kredito neduoda, todėl su atsakove žodžiu susitarė grąžinti bankui visą kreditą. Dalį pinigų kredito grąžinimui skolinosi iš brolio, kitą dalį – iš darbovietės. Atsiskaitymui su kreditoriumi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys pinigai panaudoti nebuvo. Automobilį pardavė santuokos metu brolio draugei už 3000 Lt. Pardavęs automobilį, pinigus pasiliko, kadangi atsakovė pretenzijų nepareiškė. Dabar gyvena su tėvais, uždirba 2500 Lt. Atsakovė nuo 2012 m. birželio mėnesio sumokėjo apie 1200 Lt, tačiau su mokėjimu dalimis nesutinka.
Atsiliepimas
Atsakovė R. K. su ieškinio reikalavimais nesutinka (b. l. 16-17). Nurodo, kad prie įspėjimo pridėtas ieškovo asmeninės banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2012-03-31 nelaikytinas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu prievolės pagal kredito sutartį tinkamą įvykdymą ir patvirtinančiu ieškovo reikalavimo teisę. Atsakovės atstovė kreipėsi į ieškovą prašydama pateikti banko pakvitavimą apie kredito sutarties įvykdymą. AB DnB bankas 2012-04-30 pranešimu informavo apie įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymą, tačiau nenurodė, kada ir kokio dydžio kreditą ieškovas grąžino. Ieškovas vienašališkai nusprendė nutraukti kredito sutartį ir grąžinti bankui kreditą, apie savo veiksmus atsakovės neinformavo. Skolą atsakovė pripažįsta ir ją grąžina dalimis, pervesdama kiekvieną mėnesį po 200 Lt į asmeninę ieškovo sąskaitą DnB banke. Ieškovas skolos mokėjimo fakto neneigia, 2012-06-04, 2012-07-19 sumokėtų skolos grąžinimo įmokų neatsisakė.
Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė prašymą išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, kadangi gyvena su motina ir prisideda mokant komunalines paslaugas. Pajamos, neatskaičius mokesčių, sudaro 1440 Lt. Paaiškino, kad su ieškovu kartu negyvena nuo 2011 m. lapkričio 20 d. Žodžiu susitarė palikti automobilį ieškovui, o ieškovas sutiko grąžinti paskolą. Ieškovas 2012-11-21 nuvažiavo į VĮ „Regitra“ ir pardavė automobilį be atsakovės žinios. Automobilio vertė buvo ne 3000 Lt, o 18000 Lt, kadangi gauti iš banko pinigai buvo skirti automobiliui įsigyti. Automobilis sugadintas nebuvo, kadangi visą laiką juo važinėjo. Pasibaigus skyrybų procesui, ieškovas vėl įsigijo tą patį automobilį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys iš dalies tenkintinas.
Šalys 2008-04-02 sudarė santuoką. 2010-05-03 šalys ir AB DnB NORD bankas sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią buvo suteiktas 20000 Lt kreditas, šalys įsipareigojo kreditą grąžinti dalinėmis įmokomis iki 2013-04-30 (b. l. 8-13). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2011 m. lapkričio 20 d. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 6 d. teisme priimtas šalių pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir iškelta civilinė byla Nr. 2-22047-595/2011. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu panaikintas santuokos apskaitos akto įrašas, patvirtinta tarp sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (b. l. 4-5). Šioje sutartyje šalys susitarė, kad banko sąskaitose ar ne banko sąskaitose faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos lieka to pareiškėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu atidaryta banko sąskaita ar faktiškai valdomos lėšos. Šalys taip pat sutarė, kad visus sutartinius įsipareigojimus pagal su AB DnB NORD banku sudarytą 2010-05-03 kreditavimo sutartį po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalys susitaria vykdyti solidariai.
Ieškovo sąskaitos išrašas (b. l. 19-20), AB DNB banko 2012-04-30 ir 2012-10-11 pažymos (b. l. 7, 51) patvirtina, kad ieškovas nuo 2011-12-30 iki 2012-02-28 (imtinai) sumokėjo 10582,47 Lt paskolos dalį ir 145,88 Lt palūkanų (viso 10728,35 Lt) ir įvykdė visus įsipareigojimus pagal 2010-05-03 kreditavimo sutartį.
Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Kaip minėta, šalys kartu negyvena nuo 2011 m. lapkričio 20 d., byla dėl santuokos nutraukimo buvo iškelta 2011 m. gruodžio 6 d., sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys sutarė, kad kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos lieka to pareiškėjo asmenine nuosavybe, todėl darytina išvada, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2011-12-30 iki 2012-02-28 (imtinai) įvykdė įsipareigojimus pagal kredito sutartį iš asmeninių, o ne bendrų, piniginių lėšų.
Šalys santuokos metu įgijo automobilį „Audi A6“, jį ieškovas pardavė 2011-11-21. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad ji apie šį sandorį žinojo prieš nutraukiant santuoką. Vadinasi, atsakovė turėjo galimybę santuokos nutraukimo byloje kelti buvusiam sutuoktiniui reikalavimus, susijusius su automobilio pardavimu, pvz., gautų iš sandorio pinigų, kompensacijos priteisimo ar pan., tačiau tokių reikalavimų santuokos nutraukimo byloje nebuvo pareikšta, o priešingai, šalių susitarimu buvo nustatyta, kad kiekvieno sutuoktinio valdomos piniginės lėšos yra asmeninė nuosavybė. Todėl minėto automobilio pardavimo sandoris nekeičia byloje padarytos išvados, kad ieškovas įvykdė įsipareigojimus pagal kredito sutartį asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis piniginėmis lėšomis.
Kadangi ieškovas įvykdė solidarią pareigą, jis turi teisę regreso tvarka reikalauti iš bendraskolės lygios dalies to, ką įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovas įgijo teisę regreso tvarka reikalauti sumokėti ½ dalį jo sumokėtos kredito ir palūkanų sumos, t. y. 5364,18 Lt. Atsakovė jau yra sumokėjusi 2012-06-04 200 Lt (b. l. 24), 2012-07-19 200 Lt (b. l. 23), 2012-08-17 200 Lt (b. l. 32), 2012-09-20 200 Lt (b. l. 33), 2012-10-19 200 Lt, 2012-11-20 200 Lt, viso 1200 Lt. Vadinasi, šiuo metu atsakovės skola ieškovui yra 4164,18 Lt. Ši suma ieškovui iš atsakovės priteistina teismine tvarka. CK 6.37, 6.210 straipsnių pagrindu priteistinos procesinės palūkanos.
Atsakovė prašo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo atidėjimui ar išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo atidėjimas ar išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.
Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dėl atsakovės turtinės padėties. Po santuokos nutraukimo šalių mažametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, atsakovė nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą neturi, kartu su motina ir mažamete dukra gyvena motinai A. K. priklausančiame bute (b. l. 35). Atsakovė gauna darbo pajamas, kurios per mėnesį sudaro tarp 1400-1600 Lt, atskaičius mokesčius (b. l. 34). Ieškovas teikia išlaikymą mažametei dukrai po 500 Lt per mėnesį. Duomenų apie kitas atsakovės pajamas ar turimą turtą nėra. Atsakovė prisideda prie motinos buto išlaikymo. Matyti, kad žiemos mėnesiais buto išlaikymas siekia 1000 Lt per mėnesį, iš šios sumos didesnę dalį sudaro mokėjimai už šilumos energiją (b. l. 36). Ieškovė turi įsipareigojimų AB bankui „Snoras“. Iš pateiktų duomenų matyti, kad už suteiktą kreditą ji kas mėnesį turi sumokėti apie 120 Lt (b. l. 39-44). Be to, atsakovė moka už ryšio paslaugas 50-80 Lt per mėnesį (b. l. 45). Todėl akivaizdu, kad atsakovė nėra pajėgi iš karto sumokėti priteistos sumos, todėl yra pagrindas teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti. Teismo vertinimu, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, ieškovo interesai nebus pažeisti, nes ieškovas nėra pateikęs duomenų apie sunkią savo turtinę padėtį, ieškovas anksčiau termino grąžino kreditą, kaip minėta, nėra duomenų, kad atsakovė su tuo sutiko, kreditas galėjo būti grąžinamas iki 2013-04-30. Ieškovo interesus užtikrins procesinių palūkanų priteisimas.
Tačiau teismas vertina, kad atsakovės siūloma mokėti 200 Lt per mėnesį suma nevisiškai atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, šalių interesų derinimo principą. Pagal atsakovės siūlomą variantą, skola būtų grąžinta tik daugiau kaip per 20 mėn., tuo būtų pažeisti ieškovo interesai, teismo sprendimo privalomumo principas. Matyti, kad atsakovė turi galimybes didesne dalimi mokėti skolą tais mėnesiais, kai yra mažesnės buto, kuriame ji gyvena, išlaikymo išlaidos, t. y. ne šildymo sezonu. Pažymėtina, kad ½ dalis eilinių įmokų pagal kredito sutarties įmokų grafiką sudarė 340 Lt/mėn. Todėl teismas daro išvadą, kad šalių lygiateisiškumo, interesų derinimo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus geriausiai atitiktų priteistos sumos išdėstymas, nustatant, kad atsakovė spalio-balandžio mėnesiais moka po 200 Lt, gegužės-rugsėjo mėn. – po 400 Lt.
Ieškinys patenkintas iš dalies. Atmesta ieškinio reikalavimų dalis dėl to, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu sumažino skolos dydį. Todėl remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi teismas vertina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės. Atsakovė, nors ir sutiko su ieškovo reikalavimu, tačiau vienašališkai nustatė prievolės vykdymo tvarką, t. y. vienašališkai nurodė, kad mokės per mėnesį po 200 Lt (b. l. 6), todėl ieškovas turėjo pagrindą kreiptis į teismą. Ieškovas sumokėjo 154 Lt žyminio mokesčio ir 50 Lt už banko pažymos paruošimą (b. l. 52), viso 204 Lt. Ši suma priteistina iš atsakovės, o atsakovės prašymas priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas. Iš atsakovės valstybei nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija minimalaus priteistino dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 284, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo V. K. ieškinį iš dalies patenkinti.
Priteisti ieškovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 4164,18 Lt skolą, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos 2012-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 204 Lt bylinėjimosi išlaidas, likusią ieškinio dalį atmesti.
Išdėstyti teismo sprendimu priteistos sumos mokėjimą, nustatant, kad 2012 m. gruodžio, 2013 m. sausio-balandžio mėn. (imtinai) atsakovė moka po 200 Lt per mėnesį, 2013 m. gegužės – 2013 m. rugsėjo mėn. (imtinai) atsakovė moka po 400 Lt per mėnesį, 2013 m. spalio – gruodžio mėn. ir 2014 m. sausio – vasario mėn. (imtinai) ieškovė moka po 200 Lt per mėnesį, 2014 m. kovo mėn. ieškovė sumoka 164,18 Lt paskutinę skolos dalį, o ne vėliau kaip 2014 m. gegužės mėn. atsakovė sumoka bylinėjimosi išlaidas ir procesines palūkanas, visus mokėjimus atliekant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.