Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) dėl skolos, delspinigių, nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3390,15 Eur skolos, 122,05 Eur delspinigių, 951,82 Eur nuostolių ir aštuonių procentų procesines palūkanas. Anot ieškovo, 2019 m. rugsėjo 2 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo organizuoti maitinimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Ieškovas už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė 2020 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą už 3597 Eur sumą (apmokėjimo terminas iki 2020 m. vasario 15 d.) ir 2020 m. vasario 4 d. PVM sąskaitą faktūrą už 231,15 Eur sumą (apmokėjimo terminas iki 2020 m. vasario 14 d.), tačiau atsakovas atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas 3390,15 Eur. Ieškovo nuomone, atsakovo reiškiamos pretenzijos yra ne dėl maisto kokybės, o dėl maisto skonio, todėl nepatvirtina nekokybiškų paslaugų teikimo.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, ieškovas tiekė nekokybišką maistą, todėl atsakovas nutraukė paslaugų teikimą nuo 2020 m. vasario 17 d.. Beveik visą sutarties galiojimo laiką ieškovo teiktos sąskaitos turėjo trūkumų, o 2020 m. vasario 4 d. PVM sąskaitą faktūrą atsakovas jau apmokėjo 2020 m. vasario 10 d. Be to, pats ieškovas turi skolų atsakovui už paslaugų teikimo metu sugadintą mokyklos stalviršį.

Šalys sudarė 2019 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 80, kuria ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo užsakymą organizuoti maitinimo paslaugą, o atsakovas įsipareigojo suteiktas paslaugas priimti ir sumokėti už jas kainą, nurodytą sutarties 2.1 punkte (sutarties 1.1 punktas). Sutarties 2.3 punktu šalys sulygo, kad už suteiktas paslaugas atsakovas sumoka ieškovui sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą per 10 dienų po jos pateikimo, bet ne vėliau nei iki 15-os mėnesio dienos. Ieškovas prie ieškinio pridėjo už suteiktas paslaugas atsakovui išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. sausio 27 d. serija ND Nr. 1023 už 3597 Eur (kurią atsakovas apmokėjo iš dalies) ir 2020 m. vasario 4 d. serija ND Nr. 1031 už 231,15 Eur sumą. Nurodytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai yra suėję, bendra neapmokėtų sąskaitų suma 3390,15 Eur.

Ginčydamas ieškinį, atsakovas iš esmės apeliavo į tai, kad ieškovas teikė netinkamos kokybės paslaugas. Atsakovo teigimu, atsakovas, remdamasis nuolatiniais mokyklos mokinių ir jų tėvų bei mokyklos darbuotojų nusiskundimais, ne kartą ieškovui turėjo pagrįstų ir motyvuotų pretenzijų dėl maisto ar jo gamybos proceso kokybės. Šį argumentą atsakovas grindžia 2019 m. atliktos mokyklos bendruomenės anoniminės apklausos dėl maisto kokybės atsiliepimais ir ieškovo trumpąja SMS žinute, kuria, anot atsakovo, ieškovas pateikė pasiūlymą patiekalų garnyrą 300 mokinių virti higienos normų neatitinkančioje patalpoje – sandėliuke. Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, atsakovas nepateikė jokių pagrįstų-oficialių įrodymų (atitinkamų institucijų, kurios atsakingos už maisto kokybės-higienos reikalavimų įvertinimą-užtikrinimą, išvadų-raštų) dėl netinkamos maisto kokybės, išskyrus subjektyvius jo paties, mokyklos mokinių ir jų tėvų bei mokyklos darbuotojų vertinimus-atsiliepimus, kurie iš esmės savo turiniu yra susiję su maisto skoniu ir išvaizda, o ne su maisto kokybe, kaip tokia. Vien tik šie įrodymai, teismo vertinimu, negali būti vertinami kaip pakankami-nešališki aptariamų aplinkybių įrodymai.

Atsakovas, įrodinėdamas ieškovo teiktų paslaugų netinkamą kokybę, teigė, kad ieškovas jam apmokėti teikė netvarkingai išrašytas sąskaitas (su klaidingom datom, sumom ir pan.), tačiau ir tokie ieškovo nurodomi atsakovo veiksmai (net jeigu jie ir pasitvirtintų) negalėtų būti vertinami kaip esminis šalių sutarties pažeidimas, juolab kaip pagrindas ieškovui neatsiskaityti su atsakovu. Pažymėtina, kad nėra šalių ginčo būtent dėl nagrinėjamų sąskaitų pagrįstumo-tikslumo, todėl atsakovo atsikirtimai dėl ieškovo anksčiau teiktų netinkamų sąskaitų vertinami ir kaip nesusiję būtent su nagrinėjamu ginčo sąskaitų apmokėjimu.

Nors atsakovas teigė, kad yra apmokėjęs 2020 m. vasario 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, tačiau šį atsakovą atliktą 231,15 Eur mokėjimą ieškovas užskaitė seniausiai 16,75 Eur skolai ir 214,40 Eur delspinigiams. Tokie ieškovo veiksmai neprieštarauja įmokų paskirstymo tvarką reglamentuojančių Civilinio kodekso 6.54-6.55 straipsnių nuostatoms. Nagrinėjamu atveju nėra šalių ginčo dėl atsakovo atlikto įmokų paskirstymo, todėl teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atsakovo atsikirtimus dėl 2020 m. vasario 4 d. PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo.

Dėl atsakovo argumentų, kad pats ieškovas yra skolingas atsakovui už paslaugų teikimo metu sugadintą stalviršį, pažymėtina, kad, viena vertus, ieškovas neneigia nurodytos žalos padarymo fakto, tačiau, kita vertus, šios faktinės aplinkybės nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas, nes atsakovas nepareiškė priešieškinio dėl sugadinto stalviršio ir nenurodė atlikęs įskaitymą (Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalis).

Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas konstatuoja, kad ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog už ieškovo suteiktas maitinimo paslaugas pagal sutartį ir jos pagrindu išrašytas 2020 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ND Nr. 1023 ir 2020 m. vasario 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ND Nr. 1031 atsakovas turi atsiskaityti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi ieškovui iš atsakovo priteisiama 3390,15 Eur skola už suteiktas paslaugas (CK 6.314, 6.344 straipsniai, sutarties 1.1, 2.3 punktai).

Sutarties 2.3 punktu atsakovas įsipareigojo, praleidęs mokėjimo terminus, mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną ir kompensuoti ieškovo patirtas skolos išieškojimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, tenkinamas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 122,05 Eur delspinigių už 180 dienų laikotarpį (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.72 straipsnis). Be to, tenkinant ieškovo prašymą ir vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis ir CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo priteisiamos 8 procentų procesinės palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo priteisiamos 3512,20 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nors ieškovas ir remiasi šalių sutarties 4.2 punkto nuostatomis, kurios įtvirtina atsakovo, kaip sutartį pažeidusios šalies, pareigą atlyginti ieškovo patirtus nuostolius tiek, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikoje galiojantiems teisės aktams, tačiau pabrėžtina, kad Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinta galimybė į netiesioginius nuostolius įskaičiuoti (tik) protingas išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju reikalaujamą priteisti 951,82 Eur sumą ieškovas grindžia, be kita ko, UAB „Sergel“ 2020 m. kovo 10 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog ši bendrovė, vykdydama skolos išieškojimą, atliko: kontaktų paiešką, siuntė laiškus, perdavė duomenis UAB „Creditinfo Lietuva“ kreditų biuro sistemai, skambino ir siuntė trumpąsias SMS žinutes skolininkui ir pan. Nurodyti skolos išieškojimo veiksmai, teismo vertinimu, nebuvo veiksmingi ir neturėjo įtakos atsakovo spartesniam atsiskaitymui su ieškovu, juolab kad iš esmės tokius pačius veiksmus iki tol tiesiogiai atlikinėjo ir pats ieškovas, t. y. atsakovas nevengė bendradarbiavimo su ieškovu, nesislapstė, žinojo apie ieškovo reiškiamas pretenzijas, todėl papildomo skolų išieškojimo tarpininko įtraukimas-dalyvavimas (skolų išieškojimo tarpininkui atliekant-pakartojant iš esmės tokius pačius veiksmus, kuriuos iki tol atliko pats ieškovas) akivaizdžiai perteklinis ir prieštaraujantis protingumo-ekonomiškumo principui (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Remiantis šiais motyvais, atmetama kaip nepagrįsta ieškinio dalis dėl 951,82 Eur skolos išieškojimo išlaidų (nuostolių atlyginimo).

Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei, todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis). Tenkinant ieškinį iš dalies (79 proc. pareikštų reikalavimų), laikantis patenkintų-atmestų ieškinio reikalavimų santykio paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas prašė priteisti 100 Eur žyminio mokesčio, 0,23 Eur komisinio mokesčio, ir 1403,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1503,83 Eur. Taigi ieškovui iš atsakovo priteisiama 1188,03 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nepatyrė išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, todėl šios išlaidos (jų dalis) jam neatlyginamos. Valstybei iš atsakovo priteisiama 8,79 Eur (iš 11,12 Eur patirtų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma įmokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), 3390,15 Eur (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt eurų 15 ct) skolos, 122,05 Eur (šimtą dvidešimt du eurus 5 ct) delspinigių ir aštuonių procentų metines palūkanas nuo priteistos 3512,20 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų dvylikos eurų 20 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), 1188,03 Eur (tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 3 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), 8,79 Eur (aštuonis eurus 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.