Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Dalios Višinskienės, Andžej Maciejevski apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų V. S. ir I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 8d. nutarties civilinėje byloje Nr. 7/2009 pagal pareiškėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. S., I. S. dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2005 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje buvo įregistruotas hipotekos lakštas Nr. 01120050010261, kuriuo skolininkai V. S. ir I. S., užtikrindama iki 2020 m. gegužės 2 d. suteiktos paskolos grąžinimą, įkeitė AB Sampo bankui nekilnojamuosius daiktus – 0,0900 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 420,40 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius V. S. ir I. S., gyv. (duomenys neskelbtini), sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintais 800 000,00 Lt.

Skolininko V. S. atskirąjį skundą atsisakytina tenkinti.

LR CPK 558 str. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią tvarką, hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. CPK 544 str. numatyta, kad bylos dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl šalys į teismo posėdį nekviečiamos, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant. LR CPK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, šiuo atveju, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą. Danske Bank A/S Lietuvos filialas nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė – 2005 m. gegužės 2 d. kredito sutartimi Nr. KVR0115050375 su visais galimais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais – buvo nevykdoma, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė minėtą kredito sutartį. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Darytina išvada, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir kreditoriaus lūkesčiai, patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, yra teisėti. Šiuo atveju hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Skolininkas V. S. atskirajame skunde nurodė, jog 2008-11-10 kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį, pažeisdamas skolininkų interesus, nes, remiantis LR CK 6.218 str., kredito gavėjai nebuvo informuoti apie Danske Bank A/S Lietuvos filialo ketinimus nutraukti sutartį, kreditorius taip pat tinkamai nebendradarbiavo su kredito sutarties šalimis. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja nevertino vienašališko sutarties nutraukimo aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą nutartį ir neteisėtai areštavo skolininkų turtą.

LR CK 6.217 str. 1 d. numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, todėl yra svarbu laikytis vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos, nes sutarties nutraukimas gali sukelti antrajai šaliai sunkias pasekmes. Remiantis LR CK 6.218 str. 1 d., apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jie toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų. Apeliantas teigia, kad jis pranešimų dėl galimo sutarties nutraukimo LR CK 6.218 str. numatyta tvarka nėra gavęs. Byloje nustatyta, kad kreditorius informavo skolininkus 2008-08-26, 2008-09-18, 2008-10-08 raštais dėl netinkamo sutarties vykdymo, įsiskolinimo susidarymo, o 2008-11-10 vienašališkai sutartį nutraukė dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą iš anksto būtų pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas, nes šalis įgytų nepagrįstą pranašumą ir galėtų piktnaudžiauti savo teisėmis. Šalis turi savo teises įgyvendinti sąžiningai ir bendradarbiauti, todėl fizinis asmuo privalo raštu pranešti kreditoriui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Konkrečiu atveju kreditorius siuntė pranešimus bei atliko veiksmus paskutinėje jam žinomoje skolininkų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad 2005 m. gegužės 2 d. kredito sutarties Nr. KVR0115050375 šalys specialioje dalyje nustatė, jog šalių bendravimas vyksta specialioje dalyje numatytais adresais, ir tai yra laikoma tinkamu informavimo būdu, todėl, remiantis LR CK 6.166 str., pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę). Kreditoriaus raštai dėl netinkamo sutarties vykdymo bei galimo sutarties nutraukimo ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 8 d. nutarties nuorašas buvo siunčiamas į paskutinę žinomą skolininkų nurodytą gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), tai patvirtina byloje esantis vokas su pašto darbuotojo žyma ir kiti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, jog skolininkai, teigdami, kad negavo pranešimų sutartu adresu, elgėsi nesąžiningai, vengė priimti siunčiamus kreditoriaus pranešimus, piktnaudžiavo savo teisėmis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, pagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 8 d. nutartis, kuria teismas areštavo skolininkų įkeistą nekilnojamąjį turtą, yra pagrįsta ir teisėta, o skolininko V. S. atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.