Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Domseta“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ultima optio“, ieškinį atsakovui J. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteiktais 2019 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka (asmeniškai) (b. l. 40). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė (CPK 142 straipsnis). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad neprieštarauja, jog šioje civilinėje byloje būtų priimtas sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu CPK numatytais atvejais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, jog pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų ieškovės elektronine forma pateiktų įrodymų – 2018 m. rugpjūčio 3 d., 2018 m. spalio 16 d. ir 2018 m. gruodžio 27 d. Kauno apygardos teismo nutarčių civilinėje byloje Nr. eB2-2078-480/2018 (b. l. 7-8, 15-16, 17-18), Juridinių asmenų registro išrašo (b. l. 11-14), 2017 m. gruodžio 31 d. balanso (b. l. 19), 2018 birželio 30 d. balanso (b. l. 20), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 21-23), 2018 m. liepos 20 d. pažymos apie įmonės duomenis (b. l. 24) – vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad atlygino ieškovei padarytą žalą, daroma išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes įmonei esant nemokiai pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Įstatymas) įtvirtintus kriterijus, įmonės vadovas savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė nuo 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, nemokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokestinės nepriemokos, o pati mokėtina suma nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. birželio 30 d. viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei kreipėsi ne jos vadovas, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taigi, dėl nesavalaikio kreipimosi į teismą ieškovės kreditorius patyrė ieškinyje nurodytą ir prašomą priteisti žalą.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui, laikytis konfidencialumo, privalo vengti asmeninių interesų prieštaravimo juridinio asmens interesams ir kt. (CK 2.87 straipsnio 1-4 dalys). Juridinio asmens vadovui nevykdant arba netinkamai vykdant įstatymuose ar steigimo dokumentuose nurodytų pareigų, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekiant išvengti civilinės atsakomybės, remiantis kaltės nebuvimu, turi juridinio asmens vadovas – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012).

Atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, laiku ir tinkamai atsiskaitytų su kreditoriais. Kaip įmonės vadovas atsakovas turėjo matyti prastą įmonės finansinę padėtį, pasiektą nemokumo būklę, tačiau nevykdė savo pareigos savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl atsakovo, kaip ieškovės vadovo, pareigų nevykdymo bendrovės kreditoriams atsirado žala, o atsakovas savo kaltės prezumpcijos jokiais įrodymais nepaneigė, todėl jis privalo atlyginti kreditoriams atsiradusią žalą (2.87 straipsnio 7 dalis, 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246-6.249 straipsniai).

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl iš jo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas visiškai – iš atsakovo ieškovei priteisiamas 26 381,03 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos (procesinės palūkanos) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.38 straipsnis, 6.210 straipsnis 1 dalis, 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246-6.249, 6.251 straipsniai, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 177 straipsnis).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 594,00 Eur žyminis mokestis, nes ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio, taip pat 9,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660 (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Kovo 11-osios g. 28-74, Kaune, ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Domseta“, juridinio 03asmens kodas 304286491, buveinė Kovo 11-osios g. 28-74, Kaune, naudai 26 381,03 Eur (dvidešimt šešių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 03 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Kovo 11-osios g. 28-74, Kaune, 603,16 Eur (šešių šimtų trijų eurų 16 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.