Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Eglei Stanevičienei, Vaivai Paulauskaitei, Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nukentėjusiosios E. B. atstovei pagal įstatymą G. B., kaltinamajai D. B., jos gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui V. A., laiduotojui G. E., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1971-01-01, Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti Kauno technologijų universitete valytoja, gyvenanti(duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 163 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. laikotarpiu iki 2011 metų birželio mėnesio, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, sistemingai psichiškai gniuždė mažametę savo dukrą E. B., gimusią 1998-03-01, nuolat keikdama ją įžeidžiančiais žodžiais: benkartė, kalė, žiurkė, durnė bei už prasižengimus bausdama fizinėmis bausmėmis ir, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2011-06-20, tikslesnis laikas nenustatytas, savo bute, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų su buvusiu sutuoktiniu Š. B. ir jo artimaisiais kilusio konflikto metu su mažamete E. B., tyčia tampė dukrą už rankos ir rūbų, po to kartu su mažamete E. B. užsirakino kambaryje, kur tyčia kumščiu sudavė E. B. ne mažiau 10 smūgių į nugaros ir galvos sritis, tuo sukeldama mažametei fizinį skausmą, ir tokiu būdu psichiškai bei fiziškai gniuždė savo vaiką E. B..

Kaltinamoji D. B. kalta prisipažino ir parodė, kad dukros E. atžvilgiu vartojo žodį ,,žiurkė“, tačiau kitų žodžių, kokie nurodyti kaltinime, nevartojo, fizinių bausmių jai netaikė. 2011-06-20 buvo jos sūnaus M. gimtadienis, ji buvo išgėrusi alkoholio, jautėsi apsvaigusi. Paskambino buvusio sutuoktinio Š. B. mama G. B., klausė, ar ji išleisianti E. pas juos į kaimą. Po pokalbio su G. B., ji klausė E., kuriai tada buvo 13 metų, kodėl ji be jos žinios tarėsi su močiute dėl važiavimo į kaimą, kai jos tėvas Š. B. nepadeda jų šeimai. Konfliktas įvyko namuose, apie 17.30 val. Ji tampė E. už rankos, maždaug ties alkūne, vadino ją žiurke. Dukra apsiverkė, pagalbos nesišaukė. Kitą dieną seneliai B. atvažiavo ir išsivežė E. į kaimą.

Nukentėjusioji E. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad 2011 m. gegužės mėnesį mama pasakė, jai, kad kai tėvas (Š. B.) grįš iš Norvegijos, galės ją pasiimti su savimi. Ji sutiko išeiti iš namų ir dabar, tačiau mama pasakė, kad niekur neisi ir uždariusi ją kambaryje mušė. Mama tuo metu buvo išgėrusi, jautė nuo jos skilndantį alkoholio kvapą. Mama užrakino kambarį, kad negalėtų įeiti brolis. Mušė ją kumščiais į nugarą ir kitur, sudavė maždaug 10 smūgių, be to, suėmusi už vasarinės palaidinės, purtė ją ir tampė, sakė, kad ,,abdukciją“ įrėmins ir pakabins ant sienos. Po to mama išėjo į virtuvę, o ji, pasiėmusi knygas ir rūbus, išėjo pas močiutę O. E., gyvenančią (duomenys neskelbtini), tačiau einant link stotelės, ją pasivijo mama ir liepė eiti namo. Ji vėliau skambino kitai močiutei G. B., pasakė, kad ją mama veja iš namų, tai močiutė pasakė, kad atvažiuos ją pasiimti kitą dieną. Ji nenori gyventi su mama, kadangi ją vadindavo negražiai žodžiais, kuriuos yra įvardinusi policijos tyrėjai, mama ją veja iš namų, neleidžia bendrauti su tėčiu, seneliais, be to, mama yra anksčiau smurtavusi prieš ją (1 t., b.l. 27-28).

L. V. S., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, parodė, kad kuruoja Dainavos teritoriją, kurioje gyvena kaltinamoji D. B. su mažamečiais vaikais. Jos šeima žinoma nuo 2010 metų, kai 2010-02-27 buvo gauta informacija iš Dainavos policijos komisariato, jog namuose nepilnametė K. J. muša mamą D. B.. Pareigūnams nuvykus į namus, paaiškėjo, kad mama neblaivi ir buvo nukreipta į minėtą komisariatą. Gavus tokią informaciją imta domėtis šeima, buvo skirtas socialinis darbuotojas iš Socialinių paslaugų centro, kuris vykdė šeimos priežiūrą. 2011-02-08 Socialinis centras informavo, kad stabdo socialinės priežiūros paslaugas D. B. šeimai, nes daugiau nepriežiūros ar piktnaudžiavimo nenustatyta. 2011-08-10 buvo registruotas E. B. prašymas ir Š. B. pranešimas dėl įvykio. Tėvas situaciją paaiškino plačiau: pranešė, kad mergaitė gyvens Č. seniūnijoje pas jo tėvus, kol teismas nustatys jos gyvenamąją vietą, kad mama mergaitę sumušė, ką vėliau prie jūros pastebėjo seneliai. Jai asmeniškai teko su mergaite bendrauti ir ji prašėsi gyventi su tėčiu, o jam išvykus į Norvegiją gyventi pas senelius, kol pasibaigs visi teisminiai procesai dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo. Savo pranešime E. B. nurodė, nenorinti gyventi su mama, nes yra mušama, žeidžiama mamos, kad norinti gyventi pas senelius, o vėliau su tėčiu. Nenorinti po atostogų kaime grįžti pas mamą. Kai skyrius gavo tokią informaciją, tą pačią dieną buvo kreiptasi į prokuratūrą ir Dainavos policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo, kad išaiškinti, ar buvo panaudota prievarta prieš vaiką. Taip pat kreiptasi į Socialinių paslaugų centrą, kuris iki šiandien teikia socialinės priežiūros paslaugas D. B. šeimai.

Liudytoja G. B. parodė, kad jos sūnus Š. B. su D. B. išsituokė 2000 metais. Nuo 2010 metų D. B. uždraudė seneliams bendrauti su jos vaikais, todėl ji su savo anūkais bendravo telefonu, su E. kartais susitikdavo ir mieste. K. D. B. E. atžvilgiu naudoja fizinį smurtą, ji jautė jau seniai. 2011-06-20 paskambino verkdama E. ir pasakė, kad mama ją veja iš namų. Kitą dieną ji pasiėmė E. ir parsivežė pas save į namus. Paskambino D. B. ir pasakė, kad mergaitė liks pas juos. Anūkė pas juos gyveno metus laiko, lankė Vilkijos gimnaziją, ji buvo paskirta laikinąja vaiko globėja, o po 2012 metų vasaros atostogų E. išvyko su savo tėvu Š. B. gyventi į Norvegiją. Kai parsivežė E. pas save, netrukus, liepos mėnesio pradžioje važiavo ilsėtis prie jūros, būdama ten, ant E. nugaros pamatė mėlynę, mergaitė sakė, kad ją mušė mama. Grįžus iš pajūrio E. pati parašė Vaiko teisių apsaugos tarnybai.

Liudytojas A. B. parodė, kad yra E. B. senelis. 2011 m. birželio mėnesį paskambinusi anūkė jo žmonai pasisakė, kad mama ją veja iš namų. Kitą dieną žmona mergaitę parsivežė į jų namus. Liepos 4-6 dienomis kartu su anūke važiavo ilsėtis prie jūros. Ant mergaitės nugaros pamatė mėlynę, paklausus iš kur mėlynė, anūkė atsakė, kad ją sumušė mama. Mėlynė buvo tarp menčių, didesnė nei cento dydžio, pradėjusi geltonuoti.

Liudytoja I. V. parodė, kad buvo nukentėjusiosios E. B. mokytoja ir klasės auklėtoja, kai mergaitė mokėsi Vilkijos gimnazijoje. Į septintą klasę ją atvedė močiutė G. B., minėjo, kad mergaitės šeimoje yra problemų. Pastebėjo, kad mergaitė vengė prisiminti skaudžius įvykius, buvusius jos šeimoje, nebuvo linkusi apie tai kalbėti. E. B. džiaugiasi, kad gyvena pas močiutę.

L. R. V. parodė, kad yra G. ir A. B. kaimynė. Jai žinoma, kad jų anūkė E. gyveno pas senelius, lankė Vilkijos gimnaziją. Dar prieš apsigyvenant mergaitei pas senelius, ji bendraudavo su E., mergaitė kelis kartus pasakojosi, kad mama ją muša, skriaudžia, todėl ji norėtų gyventi pas senelius.

Liudytojas A. J. parodė, kad 2011 metais gyveno kartu su mama D. B.. Mama vienodai elgėsi su visais keturiais vaikais, su E. taip pat. Jo sesuo E. jam niekada nesiskundė mamos elgesiu. Mama vaikų nemušė, kartais kalbėdavosi su vaikais pakeltu tonu. Mama išgeria per šventes, tačiau ne kasdien.

Liudytoja K. J. parodė, kad jos sesuo E. buvo agresyvi, pasikėlusi, nes tėvas jai atsiųsdavo pinigų iš Norvegijos. E. ant mamos rėkdavo, keikdavosi. Mama į tokį E. elgesį atsakydavo taip pat rėkdama ant jos. Nemano, kad mama galėjo E. mušti, nes mama prisibijo E. tėvo.

Liudytoja J. Z. parodė, kad D. B. pažįsta 15 metų, jai neteko girdėti, kad pastaroji turi problemų su savo vaikais. Taip pat negirdėjo, kad D. B. vaikai turėtų kokių nors nusiskundimų dėl mamos. Neteko matyti, kad D. B. naudotų fizinį smurtą vaikų atžvilgiu, tačiau yra buvę, kad su vaikais kalba pakeltu tonu. 2011-06-20 ji buvo pas D. B., kuomet buvo švenčiamas jos sūnaus M. gimtadienis. Tą vakarą D. B. išgėrė dvi stiklines sidro. Iš jos namų išėjo apie 20 val. A. E. B. kūno sužalojimo žymių nematė.

Liudytoja J. Z. parodė, kad D. B. pažįsta 24 metus, taip pat pažįsta ir jos vaikus. Kalbantis su D. B., ši kartais pasiskųsdavo, kad vaikai neklauso, tačiau ji niekada nėra mačiusi, kad D. B. savo vaikus muštų, tačiau juos pabardavo kaip ir visos mamos.

L. L. E. J. parodė, kad D. B. yra jos kaimynė, tačiau jos nebendrauja. Pas ją į namus buvo atėjusi Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė ir klausinėjo apie D. B. šeimą. Kadangi ji tos šeimos asmeniškai nepažįsta, atstovei papasakojo, jog kartą lipdama laiptais girdėjo, kaip D. B. bute kažkas kalbėjosi pakeltu tonu.

Valstybinės Teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr.103MS-32/2O12 nurodyta, kad E. B., atsižvelgiant į jos amžių ir žinias, nagrinėjamo įvykio metu galėjo suvokti su ja atliktų veiksmų esmę, tačiau dėl jos būsenos (išgąstis, baimė) ir situacinių aplinkybių (užrakinta kambaryje) įvykio metu, ji negalėjo šiems veiksmams aktyviai priešintis. E. B., atsižvelgiant į jos protinio išsivystymo lygį, pažintinės veiklos ir kitus jai būdingus individualius psichologinius ypatumus, galėjo ir gali teisingai suvokti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti parodymus apie tai. E. B. parodymai yra realistiški, atitinkantys jos gyvenimišką patirtį, emocinę būseną, jos žodyną. Pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie kitų asmenų daromą poveikį jos duodamiems parodymams apie byloje nagrinėjamą įvykį. E. B. psichikos būsena po/dėl byloje nagrinėjamo įvykio 2011 m. birželio mėnesį (tikslesnė data nenurodyta) nebuvo įvertinta vaikų paauglių psichiatro. Todėl nesant pakankamai objektyvių duomenų, šiuo metu jos sveikatos (psichikos) sutrikdymo mastas dėl nagrinėjamo įvykio negali būti įvertintas. E. B. psichikos būseną neigiamai žalojančiai veikė ne tik byloje nagrinėjamas įvykis, bet tuo pat metu neigiamai ir psichotraumuojančiai ją ilgą laiką veikia įtempti konfliktiniai jos artimųjų suaugusių žmonių tarpusavio santykiai (mamos, tėvo, senelių ir kt.). Todėl išskirti konkretaus šio nagrinėjamo įvykio poveikio jos psichikos būsenai nėra galimybės, šiuo metu jai nustatytas sutrikimas – emocijų sutrikimas vaikystėje – susijęs su visais jos psichikos būseną žalojančiais faktoriais: sutrikusiais jos ir jos šeimos narių tarpusavio santykiais, problemomis šeimoje, byloje nagrinėjamu įvykiu (1 t., b.l. 100-103).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad D. B. piktnaudžiavo motinos teisėmis fiziškai ir psichiškai gniuždydama mažametę dukrą Eveliną vadino ją žodžiais: benkartė, kalė, žiurkė, durnė, o 2011-06-20 savo namuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, mažametę dukrą E. B. tyčia tampė už rankos ir rūbų, po to kartu su mažamete E. B. užsirakino kambaryje, kur tyčia kumščiu sudavė mažametei dukrai ne mažiau 10 smūgių į nugaros ir galvos sritis, tuo vaikui sukeldama fizinį skausmą. Kaltinamoji savo kaltę pripažino, neneigė vadinusi savo dukrą žiurke, kalbėdavusi su ja pakeltu tonu, rėkdavusi ant jos, nes nesugebėjo jos suvaldyti konfliktų metu, 2011-06-20, būdama išgėrusi dvi stiklines sidro, konflikto metu tampė dukrą už rankos, ties alkūne, vadino ją žiurke.

Teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad E. B. dėl jos emocinės būsenos nerekomenduojama apklausti ją teisiamajame posėdyje, nerekomenduojama juose dalyvauti, taip pat akte nurodyta, kad vaiko parodymai yra realistiški, atitinkantys jos žodyną, gyvenimišką patirtį bei jo emocinę būseną, todėl siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis LR BPK 276 str. 2 d., buvo pagarsinti E. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji patvirtino, kad mama pasakė, kad niekur neisi ir uždariusi ją kambaryje mušė. Mama tuo metu buvo išgėrusi, jautė nuo jos sklindantį alkoholio kvapą. Mama užrakino kambarį, kad negalėtų įeiti brolis. Mušė ją kumščiais į nugarą ir kitur, sudavė maždaug 10 smūgių, be to, suėmusi už vasarinės palaidinės, purtė ją ir tampė, sakė, kad ,,abdukciją“ įrėmins ir pakabins ant sienos. Be to, mama ją ir anksčiau vadindavo negražiais žodžiais, kuriuos ji įvardijo tyrėjai: benkartė, kalė, žiurkė, durnė, yra smurtavusi jos atžvilgiu.

Teismas neturi pagrindo netikėti mažametės nukentėjusiosios parodymais, atsižvelgiant į mažamečių liudijimo ypatumus bei teismo psichiatrijos psichologijos ekspertize nurodytas aplinkybes, jog mažametės parodymai yra realistiški ir nėra duomenų apie kitų asmenų daromą poveikį jos duotiems parodymams. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai: G. B. bei A. B. 2011 m. liepos mėnesio pradžioje matę ant E. B. nugaros mėlynę ir mergaitė jiems paaiškino, kad ją mušė mama. L. R. V. taip pat patvirtino, iš nukentėjusiosios E. B. ne kartą girdėjusi, jog ją muša mama, todėl ji nenorinti gyventi kartu su mama.

Kaltinamoji psichiškai ir fiziškai gniuždydama savo mažametę dukrą E. B., piktnaudžiavo motinos teisėmis, tokie jos veiksmai kvalifikuojami kaip nusikalstama veika, numatyta LR BK 163 straipsnyje.

Pagal LR BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būto paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

E. G. E. prašymui perduoti D. B. jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamoji padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką ji padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamoji padarė išvadas dėl netinkamo elgesiu su savo vaiku, augina dar vieną mažametį vaiką, dirba, tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojas G. E. gerai pažįsta D. B. šeimą, nes yra kaltinamosios brolis, ir nors gyvena kitame mieste, dažnai bendrauja su seserimi telefonu, esant galimybei lankosi jos namuose, bendrauja ir su sesers vaikais. G. E. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba Anykščių kultūros centre sargu ir Anykščių kultūros centro Skiemonių skyriaus meno vadovu, teigiamai charakterizuojamas Anykščių kultūros centro direktorės D. P.. G. E. nurodė savo elgesiu galėsiantis daryti teigiamą įtaką D. B., ypač jos elgesiui su vaikais.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms LR BK 40 str. 1-3 d., teismas sprendžia, kad D. B. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kadangi G. E. yra kultūros srities darbuotojas ir atsižvelgiant į jo gaunamų pajamų dydį, skirtinas laidavimas be užstato.

Teismui nustačius, kad kaltinamoji smurtavo savo mažametės dukros atžvilgiu, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 163 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 str.) ir baudžiamąją bylą nutraukti.

D. B. perduoti laiduotojo G. E. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.