Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2014-08-29 · Byla Nr. A2.6.-1486-927/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-08-29
Bylos Nr.
A2.6.-1486-927/2014
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-01209-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Nukentėjusysis
J. B.
Pažeidėjas
G. M.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo bylosNr. A 2.6.-1486-927/2014
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01209-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4., 45.4.5; 39.4.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,

sekretoriaujant D. Šuopienei, L. Davenienei,dalyvaujant G. M.,nukentėjusiajai J. B.,

išnagrinėjusi G. M. (M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nevedusio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2 kartus bausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. 2014 m. balandžio 5 d., 23.47 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), posūkyje į (duomenys neskelbtini) kapines, vairuodamas automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 9, 132, 231, 232 punktų reikalavimus, tuo kad:

nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio „(duomenys neskelbtini“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.;

įvykus eismo įvykiui nesustojo, pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie jį nepranešęs policijai,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimai įrodyti: G. M. paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu (b. l. 10) ir teismo posėdyje, kad prisipažįsta iš dalies, t.y. neneigia atsitrenkęs į priekyje važiavusį automobilį, tačiau tai padarė netyčia. Važiavo iš (duomenys neskelbtini, už posūkio, link (duomenys neskelbtini leidosi keliu žemyn ir tuo metu pamatė iš galo atvažiuojančią mašiną. Tame ruože leistinas greitis 50 km/h. Jis važiavo 60 km/h. Automobilis iš galo važiavo greičiau už jį, lenkė ir staigiai užlindo prieš jį, pradėjo stabdyti. Susidūrimo metu iki posūkio nežino kiek metrų buvo likę, gal 6-7 m. Kai jį aplenkė, atstumas buvo pora metrų tarp automobilių. Aplenkusi jį mašina stabdė staigiai. Jis taip pat stabdė, bet įvyko susidūrimas. Atsitrenkė į galinę automobilio dalį per vidurį. Po to jis pastebėjo, kad ši mašina įsukus į posūkį toliau nuvažiavo. Kadangi mašinos numerio nematė, todėl ir neiškvietė policijos pareigūnų. Įvykio metu jo automobilio radiatorius prakiuro, aušinimo skystis išgaravo, mašina pradėjo kaisti. Pripažįsta, kad nepranešė policijai, nors turėjo tokią pareigą.

Pažeidimai taip pat įrodyti:

- liudytojo P. B. (P. B.) paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu (b. l. 9) ir teismo posėdyje, kad vairavo automobilį ,, (duomenys neskelbtini valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Bevažiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), prieš (duomenys neskelbtini) posūkį aplenkė įtartinai važiavusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Jis važiavo apie 30 km/h greičiu, o jis - leistinu 70 km/h. Lenkimo manevrą pradėjo apytikriai 50 metrų iki posūkio. Tačiau jis pats pasuko dar į tolimesnį posūkį. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas trukdė jį aplenkti, didino greitį. Tačiau kadangi pradėjo anksčiau greitėti, visgi jį aplenkė. Persirikiavo į savo juostą, veidrodėlyje matė, kad (duomenys neskelbtini) pasiliko geroku atstumu. Kadangi jam reikėjo sukti, pradėjo mažinti greitį. Dar pažiūrėjęs į veidrodėlį nebematė (duomenys neskelbtini) automobilio šviesų ir galvojo, kad jis aplenkė jį, kadangi posūkio signalą įjungęs jau kurį laiką rodė. Tada pajuto smūgį, nuo kurio jį nubloškė į posūkį. Sustojo gal 5 m. nuo posūkio. Buvo vėlus laikas, visiškai tamsu - 12 val. nakties. Išlipo pažiūrėti, kas atsitiko automobiliui. Matė, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas pasilenkė, pasižiūrėjo ir pradėjo greitėti. Paskambino 112. Atvažiavo policija, užfiksavo, kad susidūrimo metu iš automobilio (duomenys neskelbtini) išbėgo aušinimo skystis, ir nuvažiavo vytis jo. Aušinimo skysčio pėdsakas baigėsi kažkur prie (duomenys neskelbtini, tačiau policijos pareigūnai jo nerado. Grįžus policijos pareigūnams, užpildė dokumentus;

- liudytojo P. A. (P. A.) paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu (b. l. 8) ir teismo posėdyje, kad 2014-04-05 važiavo kartu su P. B. nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini). Sėdėjo keleivio priekinėje sėdynėje. Matė, kad priekyje jų įtartinai važiavo (duomenys neskelbtini) automobilis. Jį P. B. aplenkė, parodė lenkimo signalą. Po antrojo posūkio į K. A. trenkėsi į jų mašinos galą. Jie iš karto sustojo ir iškvietė policiją. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas nesustojęs nuvažiavo;

- nukentėjusiosios J. B. paaiškinimu teisme, kad automobilis yra jos nuosavybė, bet su sūnumi naudojasi kartu; administracinio teisės pažeidimo protokolu; pranešimo informacija; tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, VĮ ,,Regitra“ pažymomis, kurie patvirtina, kad nuvykus pagal gautą pranešimą apie eismo įvykį nustatyta, kad apgadintas P. B. vairuotas automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tiriant įvykį, buvo nustatyta, kad į minėtą automobilį atsitrenkė G. M. vairuota transporto priemonė - ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) G. M. iš eismo įvykio vietas išvažiavo nesustojęs. Apie įvykį policijai pranešė P. B.. Pažeidimo tyrimo metu G. M. pripažino, kad pamiršo savo, kaip vairuotojo pareigą, padarius eismo įvykį, pranešti policijai.

G. M. teisme teigia, kad jis nėra kaltas dėl eismo įvykio, kad automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas labai greitai įvažiavo į jo eismo judėjimo juostą, dėl ko jis buvo priverstas staigiai stabdyti ir dėl to įvyko susidūrimas. Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad G. M. vairuotas automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu atsitrenkė į automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pats G. M. neneigia, kad atsitrenkė į paminėtą automobilį ir kad neiškvietęs policijos pareigūnų, pasišalino iš eismo įvyko vietos. Kelių eismo taisyklių 132 p. reikalauja, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, laikytųsi tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad G. M., pamatęs, kad priekyje važiavęs automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo stabdyti, nespėjo sustabdyti savo automobilio ir į jį atsitrenkė. Lenkimo manevrą liudytojas G. B. automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo atlikęs, jis jau važiavo G. M. automobilio judėjimo juosta, ką pripažino ir pats G. M. teisme nurodęs, kad automobilis nors ir staigiai įlindo prieš jį, tačiau manevrą baigė, o po to pradėjo stabdyti, todėl teigti, kad dėl susidūrimo kaltas būtent G. B., nėra pagrindo. G. M. būtent šioje situacijoje pažeidė KET 132 p. reikalavimus, nesilaikė tinkamo atstumo tarp transporto priemonių, dėl ko ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį, šiam pradėjus staigiai stabdyti. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad G. M. ATP protokolas surašytas pagrįstai.

Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) KET 232 p. nustato, kad su eismo įvykiu susiję asmenys gali nekviesti policijos, jei susitaria dėl eismo įvykio aplinkybių, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, ir tokiu atveju jiems nustatoma pareiga užpildyti eismo įvykio deklaraciją, joje nurodyti įvykio aplinkybes, bei pasirašyti. G. M. patvirtino išvažiavęs iš eismo įvykio vietos, o teismui nepateikė visų su eismo įvykiu susijusių asmenų pasirašytos eismo įvykio deklaracijos, todėl pripažintina, kad iš eismo įvykio vietos jis išvažiavo nesusitaręs su G. B. dėl eismo įvykio pasekmių pašalinimo. Todėl ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai nustatyta, kad G. M. sukėlė eismo įvykį ir jo metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, po ko pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jo veiksmai pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

G. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o ją sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kuriuos jam 2013-11-12, 2013-11-14 pagal ATPK 124 str. 1 d., 124¹ str. 1 d., 134 str. 1 d. paskirtos administracinės nuobaudos.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes ir pobūdį, į G. M. asmenybę, kuris dirba, baustas administracine tvarka, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtinos artimos vidutinėms sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 str. 2 d. nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. M. (M.) pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir skirti:

-pagal ATPK 127 str. 2 d. – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams;

-pagal ATPK 130 str. 1 d. - 3300 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutine nuobauda paskirti 3300 (trijų tūkstančių trijų šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti J. B., kad tuo atveju, jei dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų jos patirti turtiniai nuostoliai nebus savanoriškai atlyginti ar pašalinti,- ji turi teisę kreiptis į teismą dėl jų išieškojimo iš automobilį vairavusio asmens civilinio proceso tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Teisėja Jolanta Bagdonienė