Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, M. S. ir E. N.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylą nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2024 m. rugsėjo 5 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie tai pranešta. Iki teismo posėdžio pareiškėja ir suinteresuoti asmenys papildomų prašymų nepateikė.

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. S. Jis testamento nebuvo sudaręs. Jo mirties dieną įstatyminiais pirmos eilės įpėdiniais tapo pareiškėja, jų sūnus M. S. ir dukra E. N. Santuokoje, neskaitant namų apyvokos daiktų, užgyveno trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 0,0650 ha žemės sklypą, esantį Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kurie registruoti pareiškėjos vardu. Per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi pareiškėjai, kaip bendrasavininkei priklausė ir priklauso ½ nurodyto turto, ji butu ir sodu naudojosi ir naudojasi nuo pat įsigijimo dienos. Sodą įsigijo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, o butas jai buvo perleistas tėvų. Neturėdama teisinio išsilavinimo, manė, kad tai jos turtas ir nereikia tvarkyti paveldėjimo. Į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė ir jų vaikai. Pareiškėja priėmė sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Ji yra sudariusi elektros energijos, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, gamtinių dujų tiekimo, buto šildymo ir karšto vandens tiekimo sutartis, moka visus mokesčius. Ji po vyro mirties valdo ir naudojasi visu nekilnojamuoju turtu, rūpinasi juo (el. b. l. 1–3).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad pareiškėja V. S. po sutuoktinio A. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Santuokos liudijimas ir mirties liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. S. (el. b. l. 32–33). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad A. S. vardu nekilnojamojo turto nėra registruota, pareiškėjos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,0650 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 22–26). Iš notarės liudijimo matyti, kad po A. S. mirties paveldėjimo byla neužvesta (el. b. l. 21). Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja moka mokesčius už elektrą, vandenį, šildymą, atliekų surinkimą ir tvarkymą, sodininkų bendrijai ir daugiabučių namų savininkų bendrijai bei kitus (el. b. l. 6–9, 18–20, 27). Šie įrodymai visiškai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po sutuoktinio mirties rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, valdo šį turtą ir juo naudojasi, moka mokesčius, todėl tokiais savo veiksmais aiškiai išreiškė savo valią priimti mirusio sutuoktinio palikimą ir jį priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Taip elgėsi ir pareiškėja.

Kadangi pareiškėja laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir šiuo metu kita tvarka negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimą, o prašomas nustatyti juridinis faktas yra įrodytas, todėl jis nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą – butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,0650 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei kitą turtą priėmė, priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatyti tam, kad A. S. įpėdiniai galėtų įgyvendinti savo teises į palikimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.