- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-13
- Bylos Nr.
- 2-1761/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00390-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- A. C., P. J., M. J., notarui A
- Trečiasis asmuo
- V. Š.
- Advokatai
- Linas Stanislovas Bagdonas
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. C. atsirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarties dėl atsakovo prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkinimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ ieškinį atsakovams A. C., P. J., M. J., notarui A. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo V. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovo BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo areštavo atsakovui A. C. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant bendros sumos, uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. 2014 m. spalio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nutartis palikta nepakeista.
Šalies argumentai
2014 m. liepos 16 d. atsakovas A. C. pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, juo prašė įpareigoti ieškovo atstovą pateikti 35 900,00 Lt (10 proc. ieškinio sumos) dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 21 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo atmetė. Teismas nurodė, kad siekdamas įrodyti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria ar gali patirti nuostolių, atsakovas turi pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį. Nepateikus tokių duomenų, tenkinti atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas A. C. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo tenkinti. Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nevertino suformuotos teismų praktikos ir tik formaliai nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas neįrodė jog patyrę ar ateityje patirs realių nuostolių. Taikant laikinąsias apsaugos priemones turtui – lėšoms, yra pažeisti taip pat ir jo šeimos narių teisėti turtiniai interesai.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo A. C. atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas pats nurodė, kad Lietuvoje laikinai nedirba, nepateikė duomenų apie nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimumą, bei jų preliminarų dydį, todėl atsakovo skundas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirąjame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d).
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Įstatymas numato, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str. 1 d.). Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas siekė, jog būtų garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau pažymėtina, kad užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių atsirasti atsakovo nuostolių padengimą ieškovas gali būti įpareigojamas tik esant šioms sąlygoms: kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą.
Byloje nustatyta, kad 2014 m. liepos 16 d. atsakovas A. C. pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, ir prašė įpareigoti ieškovo atstovą – bankroto administratorių UAB „Restrus“ pateikti 35 900,00 Lt dydžio (10 proc. nuo ieškinio sumos) nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nurodė, kad areštavus pinigines lėšas ieškinio sumai, yra suvaržyta A. C. ir jo šeimos veikla negalint atsiskaityti su valstybe sumokant mokesčius, mokėti už komunalinius patarnavimus. Atsakovas A. C. Lietuvoje laikinai nedirba, jo sutuoktinė E. C. dirba (duomenys neskelbtini). Šeima augina mažametį vaiką. Areštavus pinigines lėšas, atsakovo šeima neteks visų piniginių lėšų, neturės lėšų pragyvenimui. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, žemės sklypą, kurį iki euro įvedimo Lietuvoje ketino parduoti, tačiau visam jo kilnojamam ir nekilnojamam turtui (tame tarpe ir žemės sklypui), pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, minėto turto negalės realizuoti. Po euro įvedimo galimai nekilnojamojo turto rinkoje sumažėjus nekilnojamojo turto paklausai jo realizavimas pasunkėtų, todėl šiuo metu esantis apribotas disponavimas nuosavybe prives prie nepagrįstų nuostolių atsiradimo. Taigi, aplinkybes, kuriomis grindė savo prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, ieškovas įrodė (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).
Nuostoliai, kaip piniginė žalos išraiška (taip pat ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), apibrėžiami kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vertinant nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti realiai prognozuojami. Šių aplinkybių įrodymas yra prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo pareiškusio asmens pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Nors asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
Įvertinus elektroninę bylos medžiagą nustatyta, kad yra areštuotas atsakovui A. C. nuosavybes teise priklausantis registruotinas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, (duomenys neskelbtini).
Įvertinus antstolio 2014 m. birželio 30 d. aprašą dėl piniginių lėšų arešto, nustatyta, kad yra areštuota A. C. sąskaitoje AB DNB banke ne didesnė kaip 334 000,00 Lt suma. Areštuotomis lėšomis, esančiomis banko sąskaitose, atsakovui uždrausta naudotis, sustabdant jų išmokėjimą, leista atsakovui vykdyti atsiskaitymus tik su BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“.
Teismo manymu, nuostolių atsiradimo galimybė dėl konkrečiai nagrinėjamoje byloje atsakovui A. C. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. jo sąskaitų arešto, atsakovo įrodyta. Tokia išvada darytina remiantis išdėstytu teisiniu reguliavimu, įvertinus atsakovo prašymo argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas tikėtinai pagrindė jo nurodomų galimų nuostolių atsiradimo tikimybę, be to, pastebėtina, kad ieškovas yra bankrutuojantis juridinis asmuo.
Atsakovas prašė įpareigoti ieškovo atstovą (o ne ieškovą) pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovo atstovas nėra šalis (LR CPK 41 str. 1 d.). Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo atstovas – bankroto administratorius, pateikė atstovaudamas ieškovui. Todėl pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą turi ieškovas, o ne jo atstovas.
Nors ieškovas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą nurodė, kad atsakovas laikinai Lietuvoje nedirba, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsakovo sąskaitai negali pažeisti atsakovo ir jo šeimos interesų, tačiau pastebėtina, kad asmuo gali gauti ir kitokias, nebūtinai su darbo užmokesčiu susijusias pajamas. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms ir išvadoms, įvertinus atsakovo A. C. piniginių lėšų arešto mastą (334 000,00 Lt), tai, kad atsakovas dėl pritaikytų piniginių lėšų arešto negalės vykdyti mokėjimų už komunalines ir kitas paslaugas, neturės pakankamai lėšų pragyventi, be to, įvertinus tai, kad atsakovas nepateikė konkrečių duomenų apie preliminarų galimų nuostolių dydį, tačiau siekiant nepažeisti šalių lygiateisiškumo, interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyros, konstatuojama, jog atsakovo prašymą yra pagrindas tenkinti iš dalies. Ieškovas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ įpareigotinas įmokėti 35 900,00 Lt nuostolių, galinčių kilti atsakovui, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str. 1 d.).
Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį, ir priimti naują nutartį atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkinti iš dalies. Nustatytu terminu neįvykdžius nutarties Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones per 3 darbo dienas bus panaikintos (CPK 146 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti.
Atsakovo A. C. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkinti iš dalies.
Įpareigoti ieškovą BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“, į. k. 140375913, Nemuno g. 42, Klaipėda, per 10 dienų nuo šios nutarties priėmimo įmokėti 35 900,00 Lt (trisdešimt penkis tūkstančius devynis šimtus litų) nuostolių, galinčių kilti atsakovui A. C., atlyginimo užtikrinimą į Klaipėdos apygardos teismo, juridinio asmens kodas 191844978, adresas Herkaus Manto g. 26, LT-92131 Klaipėda, specialiąją sąskaitą LT 60 7300 0100 0233 1729 (mokėjimo paskirtyje nurodyti bylos numerį) ir pateikti pirmos instancijos teismui įrodymus apie sumokėjimą arba pateikti nurodytoms pinigų sumoms banko garantijas.