Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2019-05-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-267-891/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-17
Bylos Nr.
eAN2-267-891/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01259-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-267-891/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01259-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI prie FM, apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1821-990/2019, kurioje R. J. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, grąžinta VMI prie FM administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. kovo 5 d. gautas VMI prie FM pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo UAB „K. k.“ buvusiam vadovui R. J.. Pareiškime nurodoma, kad R. J., būdamas UAB „K. k.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius, žinodamas apie UAB „K. k.“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo teismui pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „K. k.“, tačiau tokio pareiškimo nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. teisėjo sprendimu pradėta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, teisena, skirtas teismo posėdis, į kurį nutarta šaukti R. J. ir VMI prie FM atstovą.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. J. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, grąžino VMI prie FM administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Apylinkės teismas konstatavo, kad šioje byloje būtinas išsamus ir didelės apimties tyrimas, kurio metu būtina nustatyti, ar R. J. realiai vadovavo UAB „K. k.“, ar jis disponavo minėtos įmonės vardu atidarytų banko sąskaitų valdymo priemonėmis, antspaudais, buhalterinės apskaitos dokumentais bei turtu. Šias aplinkybes galima nustatyti atliekant (bet neapsiribojant) šiuos veiksmus: apklausiant R. J. apie UAB „K. k.“ akcijų pirkimą-pardavimą (kokiu būdu jis rado akcijų pardavėją, kokiu tikslu jis šias akcijas pirko, kiek už šias akcijas mokėjo, kas, kur ir kaip registravo įmonės akcijų pirkimo sandorį), apie įmonės vardu atidarytų banko sąskaitų valdymo priemonių, antspaudų, buhalterinės apskaitos dokumentų bei turto priėmimo-perdavimo aplinkybes (kas, kur bei kokį konkretų turtą ar buhalterinės apskaitos dokumentus jam perdavė, kur bei kelintame aukšte buvo įmonės patalpos, kas, kur ir kaip registravo įmonės valdymo perleidimo sandorį), kas tvarkė UAB „K. k.“ buhalterinę apskaitą, kokią veiklą jo vadovavimo metu vykdė UAB „K. k.“, kur šiuo metu yra UAB „K. k.“ vardu atidarytų banko sąskaitų valdymo priemonės, antspaudai, buhalterinės apskaitos dokumentai bei turtas. Tik nustačius minėtas aplinkybes įmanoma priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nustačius, kad UAB „K. k.“ valdymas R. J. buvo fiktyvus, siekiant išvengti mokestinių prievolių vykdymo, VMI prie FM privalės spręsti klausimą dėl surinktos medžiagos perdavimo teisėsaugos institucijoms dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Be to, spręstinas klausimas ir dėl T. T. atsakomybės dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „K. k.“ nepateikimo, kadangi UAB „K. k.“ bankroto būsena susidarė įmonei vadovaujant T. T..

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu VMI prie FM prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį (toliau ir – skundžiama nutartis) ir priimti naują nutarimą, tai yra pripažinti UAB „K. k.“ buvusį vadovą R. J. kaltu padarius administracinį nusižengimą už laiku neinicijuotą bankrotą ir paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2200 € dydžio baudą.

5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Teismas, nurodydamas nutartyje VMI prie FM atlikti išsamesnį ir didelės apimties tyrimą, pavedė VMI prie FM atlikti tik vieną procesinį veiksmą – išsamiai apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamą R. J., kurį pats ir kvietėsi į teismo posėdį. Teismas nenurodė esminių įrodymų trūkumų, kurių nebuvo galima nustatyti teisme ir kurie nebūtų leidę įvertinti R. J. suformuluoto kaltinimo pagrįstumo, pateikti jo veiksmų teisinio vertinimo. Mano, kad teismas nepagrįstai, nemotyvuodamas vadovavosi ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu grąžindamas medžiagą VMI prie FM.

6. Teigia, kad nutarties aprašomojoje dalyje apylinkės teismas įpareigojo VMI prie FM, atlikus minėtą vieną procesinį veiksmą, bei nustačius, kad R. J. buvo fiktyvus UAB „K. k.“ vadovas, siekiant išvengti mokestinių prievolių vykdymo, spręsti klausimą dėl surinktos medžiagos perdavimo teisėsaugos institucijoms dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Taip pat teismas preziumavo kito asmens – galimo faktinio įmonės vadovo T. T. galimai padarytą nusikalstamą veiką. VMI prie FM nuomone, jeigu apylinkės teismas iš minėtų bylos faktinių aplinkybių įžvelgė nusikalstamos veikos požymius, jis turėjo savo iniciatyva kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją ar prokurorą spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

7. Apibendrindama apeliantė teigia, kad skundžiama nutartis priimta visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, visiškai neatlikus byloje esančių įrodymų tyrimo, pažeidžiant procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos aplinkybių tyrimą, nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje turinį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, teisiniu reglamentavimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą VMI prie FM administracinio nusižengimo tyrimui atlikti grąžino nepagrįstai.

10. Apylinkės teismas, grąžindamas VMI prie FM R. J. administracinio nusižengimo bylą administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, savo sprendimą motyvavo tuo, kad šioje byloje būtina atlikti išsamų ir didelės apimties tyrimą, kurio metu būtina nustatyti, ar R. J. realiai vadovavo UAB „K. k.“, ar jis disponavo minėtos įmonės vardu atidarytų banko sąskaitų valdymo priemonėmis, antspaudais, buhalterinės apskaitos dokumentais bei turtu, taip pat tuo, kad šiuo atveju spręstinas klausimas ir dėl T. T. atsakomybės dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „K. k.“ nepateikimo, kadangi, anot teismo, UAB „K. k.“ bankroto būsena susidarė įmonei vadovaujant T. T.. Apygardos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

11. ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriuo priimdamas skundžiamą nutartį šiuo atveju vadovavosi apylinkės teismas, konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas, baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ir nustatęs, kad yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, gali nuspręsti gražinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, administracinio nusižengimo byla teisme iš esmės nagrinėjama nebuvo, nebuvo tiriami įrodymai, todėl, apygardos teismo vertinimu, skundžiama apylinkės teismo nutartis dėl R. J. administracinio nusižengimo bylos grąžinimo VMI prie FM priimta nepagrįstai konstatavus, kad byloje būtinas išsamus ir didelės apimties tyrimas, niekaip nemotyvuojant, kokių esminių įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių buvimą R. J. veiksmuose, trūksta. Taip pat skundžiamoje nutartyje iš esmės nėra nurodyti motyvai, kodėl atlikti proceso veiksmus ir (ar) surinkti papildomus duomenis dėl objektyvių priežasčių negali pats bylą nagrinėjantis teismas.

12. Pažymėtina, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje būtina atlikti išsamų ir didelės apimties tyrimą siekiant nustatyti, ar R. J. realiai vadovavo UAB „K. k.“, ar jis disponavo minėtos įmonės vardu atidarytų banko sąskaitų valdymo priemonėmis, antspaudais, buhalterinės apskaitos dokumentais bei turtu, tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantė, teismas nurodė tik vieną procesinį veiksmą – išsamiai apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamą R. J., kurį galima būtų atlikti nustatant minėtas aplinkybes, taip pat niekaip nemotyvavo, kodėl apylinkės teismas negali pats nustatyti minėtų aplinkybių. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad pagal ANK 590 straipsnio 4 dalį, dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnyje, kuomet administracinio nusižengimo teisena pradedama pagal kreditoriaus pareiškimą (kaip nagrinėjamu atveju), administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, todėl, apygardos teismo vertinimu, teismo pozicija tokiu atveju renkant įrodymus turi būti dar aktyvesnė. Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos duomenų akivaizdu, kad apylinkės teismas nei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J., nei liudytojų neapklausinėjo, pats savo iniciatyva papildomų įrodymų nereikalavo bei nedavė įpareigojimų VMI prie FM pateikti trūkstamus įrodymus, nors tokią teisę turėjo. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, sprendimas grąžinti bylą institucijai laikomas formaliu. Skundžiamoje nutartyje dėstomi įrodymų trūkumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali būti ištaisyti teisme, trūkstamus įrodymus pirmosios instancijos teismas gali išsireikalauti pats arba įpareigoti juos pateikti VMI prie FM, taip pat teismo posėdžio metu gali apklausti R. J., T. T. ar kitus reikalingus liudytojus, taip pat VMI prie FM atstovą ar atlikti kitus būtinus veiksmus. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, apylinkės teismas į teismo posėdį šaukė R. J., bet šaukimo jam įteikti nepavyko (šaukimo jis neatsiėmė), tačiau pažymėtina, kad apylinkės teismas neišnaudojo visų galimybių iškviesti R. J. į teismo posėdį. ANK 629 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali nuspręsti, jog posėdyje būtinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas ir jeigu šis asmuo pagal šaukimą vengia atvykti, gali priimti nutartį jį atvesdinti, o jeigu jo gyvenamoji vieta nežinoma – paskelbti jo paiešką. Apylinkės teismas tokių veiksmų šioje byloje nesiėmė, nors skundžiamoje nutartyje nurodė, jog šioje byloje būtina apklausti R. J.. Taigi, tik atlikęs minėtus veiksmus ir išnaudojęs visas galimybes surinkti teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti reikalingus įrodymus, bet vis tiek nustatęs, kad administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, tačiau byloje yra esminių trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, galėtų nuspręsti grąžinti bylą VMI prie FM tyrimui atlikti.

13. Tai, kad apylinkės teismo manymu, šiuo atveju turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl T. T. atsakomybės dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „K. k.“ nepateikimo bei tai, kad VMI prie FM, nustačiusi, kad UAB „K. k.“ valdymas R. J. buvo fiktyvus, siekiant išvengti mokestinių prievolių vykdymo, privalės spręsti klausimą dėl surinktos medžiagos perdavimo teisėsaugos institucijoms dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nėra pagrindas šiuo metu grąžinti bylą VMI prie FM tyrimui atlikti. Pažymėtina, kad šioje byloje sprendžiamas tik R. J. administracinės atsakomybės klausimas pagal jam pareikštus kaltinimus. Be to, kaip jau minėta, apylinkės teismas R. J. administracinio nusižengimo bylos iš esmės nenagrinėjo, įrodymų tyrimo neatliko, todėl šiuo metu konstatuoti faktą, kad šiuo atveju turi būti sprendžiamas ir T. T. atsakomybės klausimas ar, kad R. J. veiksmuose yra akivaizdūs nusikalstamos veikos požymiai, pagrindo nėra.

14. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nutartis grindžiama motyvais, kurie, šiuo konkrečiu atveju, nelaikytini pakankamais sprendimui grąžinti bylą VMI prie FM administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Juo labiau, kad, kaip jau minėta, remiantis ANK 590 straipsnio 4 dalimi, administracinio nusižengimo tyrimas dėl ANK 120 straipsnyje nurodytų nusižengimų padarymo neatliekamas. Apygardos teismas atskirai pabrėžia, kad šiuo atveju yra vertinamas tik skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o R. J. kaltės klausimas nenagrinėjamas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų nepasisako bei konstatuoja, kad apeliacinio skundo prašymas dėl R. J. pripažinimo kaltu padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, neišnagrinėjus R. J. kaltės klausimo pirmosios instancijos teisme, šiuo atveju negali būti sprendžiamas. Be to, tai pažeistų tiek R. J., tiek kitų proceso dalyvių teisę nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama nutartis, kuria administracinio nusižengimo byla, kurioje R. J. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, grąžinta VMI prie FM administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina ir, vadovaujantis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priimtinas nutarimas administracinio nusižengimo byloje – minėta administracinio nusižengimo byla grąžintina nagrinėti apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį ir priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje – administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-1821-990/2019, kurioje R. J. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, grąžinti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Budrys