- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- 2-1724-330/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00440-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „SportIN Grupė“, notarei J
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „SportIN Grupė“ ir notarei J. Š. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir vykdomojo įrašo panaikinimo, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Enifas”,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „SportIN Grupė“, notarei J. Š., prašydamas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis trečiojo asmens UAB ,,Enifas” (šiuo metu – bankrutavusi) ir atsakovės UAB „SportIN Grupė“ 2017 m. lapkričio 13 d. sudarytą mainų sutartį, 2018 m. sausio 31 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir 2018 m. sausio 31 d. sudarytą rangos sutartį; panaikinti 2018 m. sausio 31 d. neatšaukiamą sutikimą; panaikinti 2018 m. spalio 1 d. notarės J. Š. išduotą vykdomąjį įrašą bei 2018 m. spalio 2 d. pažymą dėl klaidos ištaisymo vykdomajame įraše; taikyti restituciją – grąžinti trečiajam asmeniui BUAB ,,Enifas” nuosavybės teisę į atsakovei UAB „SportIN Grupė“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – 95/100 dalis kitų statinių (inžinerinių) – betono aikštelės ir pastatą – ūkinį pastatą, esančius Sudervės kelias 3, Vilniuje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Išnagrinėjęs bylą iš esmės Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atidėjo sprendimo (nutarties) priėmimą ir paskelbimą 2020 m. rugsėjo 14 d.
3. 2020 m. rugsėjo 8 d. ieškovas J. J. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei priimti įsiskolinimą už perleistą turtą – aikštelę, pastatą, kitus statinius, esančius Sudervės kelias 3, Vilniuje; palikti galioti apribojimą disponuoti įsigytu nekilnojamuoju daiktu ir neperleisti turto trečiajam asmeniui.
4. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiamas tuo, kad ieškovui iš Nekilnojamojo turto registro duomenų tapo žinoma, jog šioje byloje ginčijamų sandorių objektu tapusį ginčo turtą – betono aikštelę ir ūkinį pastatą, esančius Sudervės kelias 3, Vilniuje, atsakovė UAB „SportIN Grupė“ 2020 m. kovo 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perleido kitam asmeniui, todėl kyla grėsmė, kad ieškinio patenkinimo atveju nebus įmanoma taikyti restitucijos natūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino.
6. Nutartyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškovo ieškinys yra atmestas, todėl konstatuotina, jog ieškinys buvo nepagrįstas ir nėra pagrindo jį užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
7. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo prašyme pateikti duomenys ir informacija neturi įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes byloje priėmus ieškovui nepalankų sprendimą, jo įvykdymo užtikrinti nebereikia.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas J. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas, neįsigilinęs į ieškovo pateiktus dokumentus, priėmė neteisingą sprendimą atmesti ieškinį, klaidingai konstatavęs, kad ieškinys yra nepagrįstas.
9.2. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų, negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.
12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra konkrečioje byloje, kurioje pateikiamas tokio pobūdžio prašymas, užtikrinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Vadinasi, be aptartų ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi atitikti dar vieną svarbų – sąsajumo su byloje nagrinėjamais reikalavimais – kriterijų. Kitaip tariant, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.
13. Šioje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio visų pirma spręstina atsižvelgiant į reikalavimus, kuriuos suformulavo atitinkamas priemones taikyti prašanti bylos šalis (apeliantas), ir į prašomų taikyti priemonių pobūdį bei rūšį, kartu įvertinant aplinkybes, ar yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jis būtų palankus apeliantui, ir ar tokios priemonės padės užtikrinti sėkmingą sprendimo įvykdymą.
14. Apeliantas savo ieškinyje suformulavo dvejopo pobūdžio reikalavimus, t. y. jis prašo pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis) tarp UAB ,,Enifas” ir atsakovės UAB „SportIN Grupė“ sudarytas 2017 m. lapkričio 13 d. mainų sutartį, 2018 m. sausio 31 d. jungtinės veiklos sutartį ir 2018 m. sausio 31 d. sudarytą rangos sutartį bei taikyti restituciją – grąžinti trečiajam asmeniui BUAB ,,Enifas” nuosavybės teisę į atsakovei UAB „SportIN Grupė“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – 95/100 dalis kitų statinių (inžinerinių) – betono aikštelės ir pastatą – ūkinį pastatą, esančius Sudervės kelias 3, Vilniuje. Kaip matyti iš apelianto pateiktų duomenų, t. y. Nekilnojamojo turto registro išrašų, šio nekilnojamojo turto nuosavybės teisė dabar yra registruota UAB ,,Šiaurės Europos investicinis fondas“ vardu, kuri (nuosavybės teisė) atsirado 2020 m. kovo 3 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Turto registre fiksuojamas pirkėjos įsiskolinimas už jai parduotą turtą, todėl apeliantas siekia uždrausti atsakovei (turto pardavėjai) priimti galutinį atsiskaitymą už parduotą turtą ir palikti galioti šiam turtui taikomus disponavimo ribojimus – draudimą perleisti turtą. Vadinasi, apeliantas siekia, kad patenkinant jo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atitinkami ribojimai iš esmės būtų taikomi ne atsakovės UAB „SportIN Grupė“, bet byloje nedalyvaujančio asmens nuosavybės teise dabar priklausančiam nekilnojamajam turtui, taip pat, kad būtų taikomi to asmens daiktinių teisių ribojimai (ribojimai atsiskaityti už įgytą turtą ir juo disponuoti). Byloje nėra duomenų, kad nurodytoji 2020 m. kovo 3 d. turto pirkimo – pardavimo sutartis būtų ginčijama ar nuginčyta, todėl ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne atsakovei priklausančiam turtui ir ne jai priklausančioms daiktinėms teisėms negali būti tenkinamas.
15. Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo ieškinį. Nors šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos teismo priimtas sprendimas atmesti ieškovo ieškinį nėra įsiteisėjęs, tačiau nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokio sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo faktas suteikia papildomą pagrindą preliminariai (prima facie) konstatuoti, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai buvo nepagrįsti. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi praktikos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui galbūt palankaus sprendimo priėmimo egzistuoja ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017 ir kt.).
16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.