Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovui P. P. (P. P.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, byloje yra G. G., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė B. P. ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo P. P. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2018 m. (duomenys neskelbtini) d. sudarytą santuoką dėl atsakovo P. P. kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę P. pavardę, nustatyti nepilnamečių vaikų A. P. ir G. P. gyvenamąją vietą su ja, ieškove, iš atsakovo P. P. priteisti išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui bei patvirtinti jos siūlomą bendravimo tvarką su vaikais nustatant, jog: 1) tėvas turi teisę bendrauti su vaikais pirmą ir paskutinį mėnesio sekmadienį nuo 13 val. iki 14 val. vaikų motinos B. P. gyvenamojoje vietoje ar kitoje tėvų sutartoje vietoje; 2) vaikų motina B. P. turi teisę neleisti bendrauti tėvui P. P. su šalių vaikais, jeigu toks bendravimas neatitinka vaikų teisių ir teisėtų interesų; 3) tėvų sutarimu galimas ir kitoks vaikų ir tėvo bendravimas, nei nurodyta bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktuose.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog santuokos pradžioje su atsakovu sutarė gerai, tačiau atsakovas paliko šeimą ir jokių ryšių su šeima nepalaiko. Ji toliau nebegali gyventi neapibrėžtoje situacijoje ir ilgą laiką laukti, kada sutuoktinis sugrįš į šeimą, todėl kreipiasi dėl santuokos nutraukimo. Mano, jog dėl šios priežasties santuoka turėtų būti pripažinta iširusi dėl atsakovo P. P. kaltės, jis, atsakovas, iš esmės pažeidė moralinę pareigą rūpintis šeima. Su atsakovu santuokoje gimė du vaikai, A. P., g. (duomenys neskelbtini), ir G. P., g. (duomenys neskelbtini), prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, ieškove, patvirtinti jos siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams. Nurodė, jog kiekvieno vaiko poreikiai sudaro po 400 Eur per mėnesį, atsakovas yra darbingas ir turi visas galimybes teikti išlaikymą po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

3. Atsakovas P. P. atsiliepimo nepateikė.

4. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, G. G. prašo pripažinti, kad P. P. nėra G. P. tėvas, nustatyti, jog G. G. yra G. P. tėvas, o G. P. yra G. G. sūnus. Trečiasis asmuo nurodė, jog su ieškove B. P. kartu gyvena nuo 2021 m. sausio 5 d., su ja palaiko artimus santykius, iš šių santykių jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G.. Kadangi ieškovė B. P. buvo santuokoje su atsakovu P. P., sūnaus tėvu vaiko gimimo įraše įrašytas P. P., nors įvertinus aplinkybes, atsakovas vaiko tėvu negali būti. Įrašas apie vaiko tėvą padarytas 2022 m. (duomenys neskelbtini), todėl jis, kreipdamasis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyto vienerių metų termino nepraleido. Jam, trečiajam asmeniui, nekyla abejonių dėl vaiko tėvystės, todėl nuginčijus vaiko tėvystę prašo nustatyti, jog jis, G. G., yra G. P. tėvas.

5. Institucija byloje pateikė dvi išvadas, tiek dėl ieškovės reikalavimo nutraukus santuoką nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos patvirtinimo, tiek dėl trečiojo asmens savarankiško reikalavimo nuginčyti vaiko tėvystę ir nustatyti vaiko tėvystę. Išvadoje dėl ieškovės B. P. reikalavimų, susijusių su dukra A., Institucija nurodė, jog šie atitinka nepilnamečio vaiko interesus, vaikas ir dabar gyvena su mama, kurios yra auklėjamas ir išlaikomas, atsakovas su vaiku faktiškai nebendrauja, prašoma išlaikyti suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, bendravimo tvarka, įvertinus vaiko amžių ir tai, kad tėvas nepalaiko ryšių su vaiku, taip pat nepažeidžia vaiko interesų. Tačiau jau pirminėje išvadoje Institucija nurodė, jog reikalavimas dėl sūnaus G. turėtų būti tikslinamas, nes ruošiant išvadą ir aiškinantis šeimos gyvenimo sąlygas tiek ieškovė B. P., tiek su ja dvejus metus gyvenantis G. G. teigė, jog G. tėvas yra ne P. P.. Todėl nagrinėjant civilinę bylą turėtų būti išspręstas reikalavimas ir dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Trečiajam asmeniui G. G. pateikus savarankišką reikalavimą dėl G. P. tėvystės nuginčijimo ir nustatymo Institucija pateikė išvadą, jog šio reikalavimo tenkinimas atitiktų vaiko interesus.

6. Teismo posėdyje ieškovė B. P. iš esmės reikalavimus palaiko ir prašo juos tenkinti, tačiau jei bus tenkintas trečiojo asmens G. G. reikalavimas dėl sūnaus G. tėvystės nuginčijimo, ji reikalavimo nustatyti šio vaiko gyvenamąją vietą su ja, priteisti išlaikymą iš atsakovo, patvirtinti bendravimo tvarką nepalaiko. Ieškovė parodė, jog su atsakovu P. P. susipažino 2018 m. pradžioje, artimai pradėjo bendrauti 2018 m. birželio mėnesį, su juo susituokė 2018 m. (duomenys neskelbtini) d. ir kartu abu pragyveno iki 2018 m. lapkričio mėnesį. 2018 m. lapkričio mėnesį P. P. pasakė, jog važiuoja į Latviją tvarkytis dokumentų, kad galėtų nuolat gyventi ir dirbti Lietuvoje, tačiau į Lietuvą nebegrįžo ir su ja faktiškai nutraukė santykius. Prieš jam išvykstant jų santykiai buvo geri, todėl ji nesuprato, dėl ko sutuoktinis negrįžta. Ji su P. P. bendravo telefonu, naudodamasi vaizdo pokalbių platforma, tačiau jis atsisakė grįžti į Lietuvą, neatvyko ir po to, kai 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. jiems gimė dukra A.. O nuo 2021 m. sausio 5 d. ji pradėjo gyventi kartu su G. G., jiems gyvenant kartu gimė sūnus G., biologinis vaiko tėvas vaiką prižiūri ir prisideda prie jo išlaikymo. Nurodė, jog šeimos pajamos kas mėnesį sudaro gaunamos išmokos už vaiko priežiūrą, išmokos vaikams. Kokios pajamos yra atsakovo, ji nežino.

7. Ieškovės atstovas advokatas K. Paspirgėlis palaiko ieškovės reikalavimus ir prašo juos tenkinti. Yra įsitikinęs, jog kaltas dėl santuokos iširimo yra atsakovas P. P., netrukus po santuokos sudarymo išvykęs tvarkytis pilietybės dokumentų į Latviją ir negrįžęs į šeimą, neteikia vaikams išlaikymo, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl jo kaltės. Šalių dukters A. gyvenamoji vieta taip pat turėtų būti nustatyta su vaiko motina, su kuria mergaitė gyvena ir šiuo metu, priteistas išlaikymas bei patvirtinta bendravimo tvarka.

8. Trečiasis asmuo, reiškiantis savarankiškus reikalavimus, G. G. palaiko juos bei prašo juos tenkinti. Parodė, jog su ieškove B. P. gyvena nuo 2021 m. sausio 5 d., jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G., kurį jis, kartu su ieškove, augina ir auklėja. Atsakovas P. P. su ieškove nebendrauja, ryšių nepalaiko, todėl jis ir negali būti vaiko tėvas.

9. Institucijos atstovė V. V. pateiktą išvadą dėl šalių vaiko A. gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo palaiko, mano, kad reikalavimų patenkinimas atitiktų šio vaiko interesus. Atstovė taip pat palaiko ir išvadą dėl trečiojo asmens G. G. reikalavimo nuginčyti ieškovės B. P. sūnaus G. tėvystę bei tėvų pripažinti jį, G. G., toks sprendimas taip pat atitiktų nepilnamečio vaiko teisėtus interesus.

10.1. Ieškovė B. P. su atsakovu P. P. artimai pradėjo bendrauti 2018 m. birželio mėnesį, santuoka tarp ieškovės B. P. ir atsakovo P. P. sudaryta 2018 m. (duomenys neskelbtini) d. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

10.2. 2018 m. lapkričio mėnesį P. P. išvyko į Latvijos Respubliką ir į šeimą negrįžo. Ieškovei B. P. ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė dukra A..

10.3. 2021 m. sausio 5 d. ieškovė B. P. pradėjo gyventi kartu su trečiuoju asmeniu G. G.. (duomenys neskelbtini) ieškovei B. P. ir trečiajam asmeniui G. G. gimė sūnus G., (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše vaiko tėvu nurodytas atsakovas P. P..

10.4. Ieškovė B. P., be dukters A., g. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus G., g. (duomenys neskelbtini), augina sūnų E. Ž., g. (duomenys neskelbtini), A. N., g. (duomenys neskelbtini), E. N., g. (duomenys neskelbtini), A. N., g. (duomenys neskelbtini), D. N., g. (duomenys neskelbtini). Ieškovės B. P. šeima gyvena šešių kambarių socialiniame būste, bute yra įvestis vandentiekis, tualeto ir vonios nėra, butas šildomas krosnimi. Ieškovės šeimai nuo 2018 m. (duomenys neskelbtini) d. yra taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo palaikymo paslaugos. Šeimoje buvo fiksuoti vaiko teisių pažeidimai, sudaromi, peržiūrimi ir koreguojami pagalbos šeimai planai dėl švaros ir tvarkos palaikymo namuose, tėvystės įgūdžių stiprinimo, ugdymo proceso vaikams užtikrinimo, emocinės būsenos namuose stiprinimo ir gerinimo. Ieškovė B. P. bendrauja su socialiniais darbuotojais, stengiasi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

10.5. Ieškovė B. P. yra dirbanti, vaiko priežiūros atostogose, šeimai laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Kupiškio rajono savivaldybės administracija išmokėjo 10197,37 Eur išmokų vaikams, 860 Eur paramos mokinio reikmėms įsigyti, 150 Eur tikslinę pašalpą ir 120 Eur priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją, ieškovės šeima laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 2 d. gavo 17761,16 Eur kitų pajamų (ieškovės atlyginimas, VSDFV „Sodra“ išmokos už ieškovę, vaikus, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. mokėtos išmokos, Ž. N. mokamas išlaikymas vaikams). Atsakovo P. P. pajamos nežinomos, jo gyvenamoji vieta yra nežinoma.

10.6. Santuokoje šalys kilnojamojo, nekilnojamojo turto neįgijo.

11. Nustatydamas faktines aplinkybes dėl ieškovės santykių pradžios su atsakovu, santuokos sudarymo, atsakovo išvykimo iš šeimos datos teismas remiasi ieškovės B. P. parodymais, santuokos sudarymo įrašu. Dėl santuokoje su atsakovu P. P. gimusių vaikų, ieškovės B. P. santykių su trečiuoju asmeniu G. G. pradžios, gyvenimo kartu, be ieškovės ir trečiojo asmens parodymų, teismas remiasi liudytojos B. B. parodymais. Dėl ieškovės gyvenamosios vietos, nepilnamečių vaikų, šeimos gyvenimo sąlygų, šeimai taikomo atvejo vadybos ir teikiamų socialinių paslaugų teismas remiasi Institucijos išvada ir prie jos pridėtais įrodymais, vaikų gimimo įrašais. Dėl 2021 m. rugpjūčio – 2022 m. rugpjūčio mėnesio laikotarpiu ieškovei Kupiškio rajono savivaldybės administracijos išmokėtų išmokų teismas remiasi Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. rugsėjo 2 d. pažyma, dėl 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. vasario 2 d. laikotarpiu ieškovės šeimos gautų pajamų, susijusių su darbo santykiais, išmokomis vaikams, teismas remiasi ieškovės pateiktu sąskaitos išrašu.

12. Ieškinys tenkinamas iš dalies, trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas tenkinamas visiškai.

13. Dėl trečiojo asmens reikalavimo nuginčyti vaiko tėvystę bei nustatyti vaiko tėvystę. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis CK 3.150 straipsnio 1 dalimi, nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Šioje byloje nustatyta, jog G. P. gimė ieškovei B. P. ir P. P. esant santuokoje, todėl pagrįstai vaiko tėvu buvo įrašytas atsakovas P. P. (Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 41.2 punkto pagrindas). Tačiau iš ieškovės B. P. parodymų nustatyta, jog atsakovas P. P. 2018 m. lapkričio mėnesį paliko šeimą ir nuo to laiko nepalaiko jokių santykių su ieškove B. P., ieškovės sūnus G. P. gimė (duomenys neskelbtini), tai yra praėjus daugiau nei dviem metams ir trims mėnesiams nuo tikėtinų artimų santykių pabaigos, daro išvadą, jog trečiasis asmuo, reiškiantis savarankišką reikalavimą, G. G. įrodė, kad atsakovas P. P. negali būti G. P. tėvas, todėl vaiko tėvystė yra nuginčijama. Remiantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Teismo sprendimu nustačius, jog atsakovas P. P. negali būti ieškovės B. P. sūnaus G. tėvas, ieškovei nurodžius, jog vaiko tėvas yra trečiasis asmuo G. G., šiam teismo posėdyje pripažinus, kad jis yra vaiko tėvas, nustačius, jog trečiasis asmuo G. G. ir ieškovė B. P. kartu gyvena nuo 2021 m. sausio 5 d., palaiko artimus santykius, teismas, nuginčijęs atsakovo P. P. tėvystę, vaiko G. P. tėvu pripažįsta G. G., o vaiką – G. G. vaiku (CPK 392 straipsnio 1 dalies reikalavimai).

14. Dėl santuokos nutraukimo. Remiantis CK 3.60 straipsnio 2 dalimi, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu arba šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Remiantis CK 3.27 straipsniu, sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinių poreikių tenkinimo.

15. Byloje nustatyta, jog atsakovas P. P. po santuokos sudarymo praėjus trims mėnesiams (2018 m. lapkričio mėnesį) paliko šeimą, nuo to laiko visiškai ja nesirūpina, (duomenys neskelbtini) gimus dukrai A., jos neaplankė, neprisideda prie išlaikymo, toks atsakovo elgesys buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios nutrūko bendras gyvenimas kartu su ieškove, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovas P. P. yra kaltas dėl santuokos iširimo. Nors ieškovės B. P. elgesys santuokoje taip pat nėra moralės požiūriu priimtinas (nuo 2021 m. sausio 5 d. pradėjo gyventi su kitu vyriškiu), atsižvelgus į tą aplinkybę, jog atsakovas P. P. šeimą buvo palikęs daugiau nei prieš vienerius metus, ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog palikti šeimą P. P. neturėjo pagrindo (jų santykiai buvo geri), toks ieškovės elgesys nelaikomas kaip faktorius, prisidėjęs prie santuokos nutraukimo. Nutraukus santuoką ieškovei B. P. ir atsakovui P. P. paliekamos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

16. Dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių. Remiantis CK 3.59 straipsniu, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, bendravimo su vaikais tvarką, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus. Teismas pripažinęs, jog trečiojo asmens G. G. reikalavimas dėl G. P. tėvystės nuginčijimo, spręsdamas dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo pasekmių, dėl šio nepilnamečio vaiko nepasisako.

17. Dėl vaikų gyvenamosios vietos. CK 3.169 straipsnyje 1 dalyje numatyta, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė B. P. ir atsakovas P. P. susilaukė dukters A., kuriai šiuo metu yra 3 metai. A. nuo pat gimimo gyvena su mama (ieškove B. P.), savo tėvo (atsakovo P. P.) nėra mačiusi ir bendravusi. Institucija pateikė išvadą, jog vaiko, kaip ir kitų ieškovės vaikų, gyvenimo sąlygos su ieškove yra patenkinamos ir tinkamos. Motina, kuriai nuo 2018 m. (duomenys neskelbtini) d. yra taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo paslaugos, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, stengiasi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Institucija pateikė išvadą, jog gyvenamoji vieta su motina geriausiai atitiktų vaikų interesus, atsakovas P. P. visiškai nedalyvauja vaiko auklėjime. Todėl teismas A. P. gyvenamąją vietą nustato su ieškove.

18. Dėl išlaikymo priteisimo. Nustačius gyvenamąją vietą su ieškove, teismas privalo išspręsti klausimą ir dėl vaikų išlaikymo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vieno vaiko išlaikymo poreikis yra apie 400 Eur, prašė iš atsakovo priteisti pusę reikiamos sumos, tai yra 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

19. Remiantis CK 3.192 straipsniu, abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

20. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 834 „Dėl 2022 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 730 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur (ieškinio pareiškimo dieną). Atėmus 116,76 Eur dydžio išmoką vaikui, gaunamą iš savivaldybių biudžetų, vieno vaiko išlaikymo, teikiamo abiejų tėvų, poreikis 2022 m. pirmą pusmetį buvo ne mažesnis nei 416 Eur (416,89 Eur). Kadangi ši suma iš esmės atitinka ieškovės nurodytą vaiko poreikiams kas mėnesį būtiną sumą (400 Eur), teismas pripažįsta, jog toks ir yra faktinis A. P. išlaikymo poreikis, šiam dydžiui pagrįsti ieškovė neprivalo pateikti jokių įrodymų.

21. Remiantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Byloje yra nustatyta, jog ieškovė B. P. yra dirbanti, jos pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis (šiuo metu ieškovės yra vaiko priežiūros atostogose), per laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. šeima gavo ne mažiau 29088,53 Eur lėšų (ieškovės atlyginimas, valstybės ir savivaldybės skiriamos išmokos ieškovei, vaikams), kilnojamojo, nekilnojamojo turto. Duomenų apie atsakovo P. P. pajamas, turtą nėra, tačiau ieškovė nurodė, jos jis yra darbingas ir turi galimybę gauti pajamas. Todėl teismas tenkina šį ieškovės reikalavimą bei priteisia išlaikymą iš atsakovo P. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur dukrai A. nuo 2022 m. (duomenys neskelbtini) d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės.

22. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti ir atskirai gyvenančio tėvo/motinos bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovė B. P. ieškinyje pasiūlė A. bendravimo tvarką su atsakovu, Institucija pateikė išvadą, jog neprieštarauja siūlomai tvarkai, teismas šią tvarką patvirtina. Įvertinus tas aplinkybes, jog atsakovas faktiškai nebendrauja su vaiku, laikoma, kad siūloma tvarka nepažeidžia nei atsakovo, nei vaikų teisėtų interesų. Tuo labiau, jog nesant ginčui atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais ir kitu laiku, nei tai nustatyta teismo, tokią galimybę numato ir patvirtinama ieškovės pasiūlyta tvarka.

23. Ieškovei B. P. šioje civilinėje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Šiaulių skyriaus 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (8.4Mr) TP-21-T-2280-8373 buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų ją atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų. Valstybė dėl ieškovės B. P. atstovavimo patyrė 647,93 Eur išlaidas (pagal VGTPT Šiaulių skyriaus 2022 m. rugpjūčio 24 d. pažymą Nr. (12.36Mr) PT-6120).

24. Kadangi ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo A. iš esmės tenkintas visiškai (pripažinta, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, vaikui išlaikyti priteista po 200 Eur, kaip to ir prašė ieškovė), iš atsakovo P. P. valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 143 Eur žyminio mokesčio (89 Eur už santuokos nutraukimą, 54 Eur už išlaikymo priteisimą), nuo kurio ieškovė buvo atleista pateikiant ieškinį, 647,93 Eur išlaidos, patirtos dėl ieškovei B. P. suteiktos teisinės pagalbos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatydamas, priteistiną valstybei sumą, neatsižvelgia į ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo G. P. priteisimo atmetimą, kadangi šis reikalavimas yra atmestas tik dėl tos aplinkybės, jog trečiasis asmuo G. G. nuginčijo šio vaiko tėvystę.

25. Trečiasis asmuo G. G., reiškiantis savarankišką reikalavimą, pateikė įrodymus, jog patyrė 161 Eur dydžio išlaidas (sumokėjo 101 Eur žyminį mokestį, 60 Eur – už vertimo paslaugas). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tenkinus jo reikalavimą visiškai ir nuginčijus G. P. tėvystę, trečiojo asmens išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo P. P.. Tačiau iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog atsakomybė dėl trečiojo asmens reikalavimo proceso tenka ieškovei B. P. ir trečiajam asmeniui G. G., kurie, atsakovui P. P. išvykus į Latviją, susilaukė vaiko. Tarp šalių iš esmės nebuvo ginčo dėl to, jog atsakovas P. P. nėra atsakingas dėl aplinkybių, kurioms pašalinti buvo pareikštas savarankiškas reikalavimas tėvystei nuginčyti, kadangi jis vaiko tėvu vaiko gimimo įraše buvo nurodytas remiantis įstatyme įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią vaiko tėvu pripažįstamas vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnis). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog nėra teisinga ir sąžininga priteisti bylinėjimosi išlaidas iš asmens, neturėjusio įtakos vėlesniems ieškovės ir trečiojo asmens santykiams atsirasti. Ta aplinkybė, jog atsakovas paliko šeimą, nėra pakankama pripažinti, jog atsakovas privalo trečiajam asmeniui ar ieškovei atlyginti išlaidas, kurias šie patyrė už savo elgesį, pagrįstai keliantį abejones dėl jo moralumo.

26. Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 8,96 Eur išlaidas, jos, atsižvelgus į tą aplinkybę, jog ieškinys iš esmės buvo tenkintas, turėtų būti priteisiamos iš atsakovo. Šios išlaidos patirtos dėl teismo pranešimų siuntimo trečiajam asmeniui G. G., įtrauktam į civilinę bylą po to, kai paaiškėjo aplinkybės apie faktinę vaiko G. P. tėvystę. Todėl, kaip ir argumentuota sprendimo 25 punkte, jos neturėtų būti priteisiamos iš atsakovo bei sprendžiama dėl jų priteisimo iš asmenų, atsakingų už šio proceso inicijavimą, tai yra iš pačios ieškovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis (po 4,48 Eur). Tačiau kadangi kiekvienam dalyvaujančiam asmeniui tenkančios išlaidos yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią priteisiamą išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 259, 260, 263 - 265, 282, 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Trečiojo asmens savarankišką reikalavimą tenkinti visiškai, ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas P. P. (P. P.), g. (duomenys neskelbtini), nėra G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Trečiąjį asmenį G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu, o G. P. pripažinti G. G. sūnumi.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. P., g. (duomenys neskelbtini), nutraukti, atsakovą P. P. pripažinti kaltu dėl santuokos nutraukimo.

Po santuokos nutraukimo ieškovei B. P. ir atsakovui P. P. palikti santuokines P. ir P. (P.) pavardes.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina B. P..

Priteisti iš atsakovo P. P. materialinį išlaikymą A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. (duomenys neskelbtini) d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šias lėšas uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės pavesti tvarkyti vaiko motinai B. P..

Patvirtinti tokią atsakovo P. P. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra A. P.:

1) tėvas P. P. turi teisę bendrauti su dukra A. pirmą ir paskutinį mėnesio sekmadienį nuo 13 val. iki 14 val. dukters motinos B. P. gyvenamojoje vietoje ar kitoje tėvų sutartoje vietoje;

2) vaikų motina B. P. turi teisę neleisti bendrauti tėvui P. P. su dukra A., jeigu toks bendravimas neatitinka vaiko teisių ir teisėtų interesų;

3) tėvų sutarimu galimas ir kitoks dukters ir tėvo bendravimas, nei nurodyta bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktuose.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl vaiko išlaikymo priteisimo nukreipti skubiam vykdymui.

Priteisti iš atsakovo P. P. valstybės naudai 143 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio ir 647,93 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 93 ct) ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidų. Lėšas į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5630 (ieškovės atstovavimo išlaidoms) ir įmokos kodas 5660 (žyminiam mokesčiui).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą, tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.