- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-10
- Bylos Nr.
- N-444-6-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius, Virgilijus Valančius, Vaida Urmonaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 27 d. nutarimo E. J. ir D. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau – Institucija) 2006 m. gegužės 22 d. nutarimu E. J. už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 750 litų bauda.
Nuobauda paskirta už tai, kad E. J. 2006 m. gegužės 15 d. Klaipėdos mieste, Butkų Juzės gatvėje, rinko ir vežė keleivių grupę užsakomuoju reisu iš Butkų Juzės gatvės, kuri ribojasi su Klaipėdos autobusų stotimi, tuo pažeisdamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. T2-153 ir Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos tos pačios dienos nutarimu už analogišką veiką 750 litų bauda nubaustas ir D. Z.
II.
E. J. ir D. Z. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami nutraukti jų atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylas, nes, jų teigimu, jie nėra šio pažeidimo subjektai: jie yra samdomi įmonės darbuotojai, o ne ūkio subjektai.
Taip pat patraukti administracinėn atsakomybėn asmenys teismo prašė sustabdyti bylų nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies nustatyto draudimo rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis ir kurias nustato savivaldybių institucijos, atitikties Konstitucijos 46 straipsniui.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad abi bylos yra dėl analogiškų nutarimų, skundai grindžiami tais pačiais argumentais, 2006 m. liepos 17 d. nutartimi abi administracinių teisės pažeidimų bylas sujungė į vieną bylą.
Išnagrinėjęs abiejų patrauktų administracinėn atsakomybėn asmenų skundus, pirmosios instancijos teismas 2006 m. liepos 27 d. nutarimu skundus patenkino, Institucijos nutarimus panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. J. ir D. Z. atžvilgiu nutraukė.
Nutarime nurodyta, kad ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad E. J. dirba Z. K. individualioje įmonėje vairuotoju pagal darbo sutartį, o D. Z. dirba vairuotoju (duomenys neskelbtini). Įmonės turi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos išduotas kelių transporto veiklos licencijas keleivių vežimo veiklai.
Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kelių transporto kodekso 7 straipsnio 2 dalyje „vežėjas“ apibrėžiamas kaip įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius, krovinius, bagažą, paštą, dokumentų siuntas, smulkias siuntas. Todėl teismas padarė išvadą, kad ūkine veikla – keleivių vežimu, užsiima ne patraukti administracinėn atsakomybėn asmenys, o jų darbdaviai - Z. K. įmonė ir (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties, teismo nuomone, E. J. ir D. Z. negali būti ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektais ir jų atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.
Prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pirmosios instancijos teismas netenkino, konstatavęs, kad prašoma ištirti teisės norma byloje netaikytina, nes skundą padavusių asmenų atsakomybės klausimas pagal šią normą nesprendžiamas.
IV.
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir palikti Institucijos nutarimus nepakeistus.
1. Nagrinėjamu atveju komercinė veikla, už kurios pažeidimą patraukti atsakomybėn E. J. ir D. Z., yra keleivių vežimas užsakomaisiais reisais. Būtent E. J. ir D. Z. vykdė tą veiklą – vežė keleivius, pažeisdami teisės aktų nustatytą tvarką.
2. Įmonės veiklą vykdo per savo darbuotojus. Todėl už atitinkamos įmonės vykdomos veiklos pažeidimus atsako ne tik įmonės vadovai ar kiti įgalioti asmenys, bet ir darbuotojai, betarpiškai vykdantys tam tikrą veiklą. Šį argumentą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2004 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-9-1255/2004; 2005 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-5-29/2005).
Atsiliepimas
E. J. ir D. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pakartoti pirmosios instancijos teismo motyvai. Taip pat E. J. ir D. Z. pažymėjo, kad pagal Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalį kelių transporto ūkinė komercinė keleivių ir krovinių vežimo už atlyginimą veikla yra licencijuojama, o Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 274 patvirtintų Ūkinės komercinės veiklos licencijavimo metodinių nurodymų 4 punkte ūkinė komercinė veikla apibrėžta kaip tęstinė, nuolatinio pobūdžio, savo vardu ir savo rizika licencijos turėtojo vykdoma veikla, kuria siekiama gauti pajamų ar pelno. Todėl, E. J. ir D. Z. nuomone, ūkinės komercinės veiklos atsakomybės subjektu gali būti tik asmuo, užsiimantis šia veikla ir turintis atitinkamą licenciją, t. y. įmonė. Taip pat atsiliepime nurodyta, kad Institucijos minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, kuriomis grindžiami apeliacinio skundo teiginiai, priimtos kitokiose bylose, todėl jomis remtis šiuo atveju nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Institucijos nutarimais E. J. ir D. Z. buvo inkriminuotas ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas (komercinės ar ūkinės veiklos pažeidimas). Ši norma yra blanketinė. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą.
E. J. ir D. Z. buvo pareikštas kaltinimas už Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies pažeidimą (užtraukiantį administracinę atsakomybę pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį), ta apimtimi, kur draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, besiribojančių su autobusų stotimis. Gatvių ir aikštelių teritorijos, inter alia ir Butkų Juzės gatvė Klaipėdoje, prie autobusų stoties, nustatytos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-153 „Dėl gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su Klaipėdos autobusų stotimi ir iš kurių draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais keleivių grupes, ribų nustatymo“.
Pažymėtina, kad sprendžiant administracinės atsakomybės už šio teisės akto pažeidimą, sudarantį ATPK 172 straipsnio 1 dalies pažeidimo objektyviąją pusę, klausimą, būtina nustatyti, ar tas aktas buvo viešai paskelbtas. Minėtas savivaldybės tarybos priimtas sprendimas byloje yra, tačiau nėra duomenų, ar jis buvo skelbtas vietiniame spaudos leidinyje, o tai kliudo apeliacinį skundą išnagrinėti iš esmės. Tad visapusiškam ir teisingam bylos išnagrinėjimui būtina surinkti papildomus įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1-3 dalimis, 57 straipsnio 4 dalimi teisėjų kolegija
nutaria:
Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę iki 2007 m. sausio 5 d. pateikti rašytinius įrodymus apie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. T2-153 „Dėl gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su Klaipėdos autobusų stotimi ir iš kurių draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais keleivių grupes, ribų nustatymo“ paskelbimą vietinėje spaudoje.
Bylos nagrinėjimą atidėti iki bus gauti reikalaujami įrodymai.
Nutartis neskundžiama.