- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-06
- Bylos Nr.
- 2A-1403-262/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-07639-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius, Natalja Cikoto
- Ieškovas
- M. V., R. P. V.
- Atsakovas
- R. N., UAB „Aidai“
- Kategorijos
- 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Cikoto, Vido Stankevičiaus,
dalyvaujant ieškovėms M. V., R. P. V., ieškovių atstovams advokatams B. V. ir D. K., atsakovei R. N., jos atstovei advokatei K. M., atsakovo UAB „Aidai“ atstovei advokatei A. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovių M. V., R. P. V., atsakovų UAB „Aidai“, R. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių M. V. ir R. P. V. ieškinį atsakovams UAB „Aidai“ ir R. N. dėl teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės M. V. ir R. P. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti, kad atsakovai UAB „Aidai“ ir R. N., slapyvardžiu O., be ieškovių sutikimo išspausdino ieškovių velionio tėvo R. V. nuotrauką 2010 m. išleistos knygos „(duomenys neskelbtini)“ 297 puslapyje, tuo pažeidė ieškovių velionio tėvo R. V., taip pat ieškovių M. V. ir R. P. V. teisę į atvaizdą ir teisę į privatų gyvenimą, pažemino jų garbę ir orumą; taip pat įpareigoti atsakovus UAB „Aidai“ ir R. N. pašalinti iš knygos „(duomenys neskelbtini)“ ieškovių velionio tėvo R. V. ir ieškovės R. P. V. nuotrauką, esančią knygos 297 puslapyje, ir tekstą, esantį po minėta nuotrauka, taip pat priteisti solidariai iš atsakovių kiekvienos ieškovės naudai po 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti už ieškovių velionio tėvo R. V. ir ieškovių teisės į atvaizdą ir teisės į privatų gyvenimą pažeidimus, t. y. viso 20000 Lt.
Nurodė, kad ieškovių nurodytoje nuotraukoje yra užfiksuotas merdinčio ieškovių tėvo R. V. atvaizdas Vilniaus Santariškių onkologinės ligoninės palatoje kartu su tuo metu dar nepilnamete dukra, ieškove R. P. V.; šalia nuotraukos nurodyta neteisinga informacija, kad nuotraukoje užfiksuotas ieškovių tėvas po operacijos su slauge. Ieškovės nedavė atsakovams Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyto būtino sutikimo knygoje publikuoti ieškovių mirusio tėvo nuotrauką, o ieškovė R. P. V. nėra davusi sutikimo viešai publikuoti jos atvaizdo. Be ieškovių sutikimo išspausdindami knygoje asmeninę nuotrauką, atsakovai pažeidė ieškovių mirusio tėvo ir ieškovės R. P. V. teisę į atvaizdą, taip pat teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.
Atsakovai ieškinio nepripažino.
Nurodė, kad ginčo nuotrauka buvo padaryta ir viešinama R. V. sutikimu, kurį jis išreiškė būdamas gyvas. Informacija po nuotrauka, jog joje užfiksuotas R. V. su slauge, atsirado dėl M. V. neigimo, jog ten užfiksuotas jos sesers R. atvaizdas. Be to, tokie duomenys nežemina nei ieškovių, nei jų velionio tėvo garbės ir orumo. Atsakovai laiko, kad tai, jog ginčo nuotraukoje užfiksuota ieškovių ir jų tėvo privataus gyvenimo akimirka, nepažeidžia ieškovių privatumo ir nežemina jų garbės ir orumo, nes nuotrauka daryta žinomo menininko J. K. ir yra didelės meninės vertės, vaizdas joje užfiksuotas itin subtiliai ir sukelia tik teigiamas emocijas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: pripažinta, kad atsakovai UAB „Aidai“ ir R. N., slapyvardžiu O., be ieškovių sutikimo išspausdino ieškovių velionio tėvo R. V. nuotrauką 2010 m. išleistos knygos „(duomenys neskelbtini)‘‘ 297 puslapyje ir tuo pažeidė ieškovių velionio tėvo R. V., taip pat ieškovių M. V. ir R. P. V. teisę į atvaizdą ir teisę į privatų gyvenimą; atsakovai UAB „Aidai“ ir R. N. įpareigoti pašalinti iš knygos „(duomenys neskelbtini)“ ieškovių velionio tėvo R. V. ir ieškovės R. P. V. nuotrauką, esančią knygos 297 puslapyje, ir tekstą, esantį po minėta nuotrauka; iš atsakovų UAB „Aidai“ ir R. N. ieškovei M. V. priteista 2000 Lt neturtinei žalai, padarytai teisės į atvaizdą ir privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimu, atlyginti; iš atsakovų UAB „Aidai“ ir R. N. ieškovei R. P. V. solidariai priteista 4000 Lt neturtinei žalai, padarytai teisės į atvaizdą ir privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimu, atlyginti; kita ieškinio dalis atmesta; iš atsakovų UAB „Aidai“ ir R. N. ieškovių M. V. ir R. P. V. naudai solidariai priteista 446,40 Lt žyminio mokesčio ir 2243,80 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; iš atsakovų UAB „Aidai“ ir R. N. valstybės naudai solidariai priteista 15,44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; iš ieškovių R. P. V. ir M. V. valstybės naudai solidariai priteista 8,31 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas konstatavo, kad R. V. ir jo duktė R. P. V. nėra vieši asmenys, todėl jų sutikimas publikuoti nuotrauką buvo būtinas. R. V., būdamas gyvas, o po jo mirties jo dukros nėra davę sutikimo publikuoti jo nuotraukas, kuriose jis buvo fotografuotas ligoninėje. Kadangi publikuojama nuotrauka buvo itint asmeniško pobūdžio, teismas laikė, jog ieškovėms buvo padaryta neturtinė žala. Kadangi knyga buvo išleista nedideliu tiražu, nuotrauka nėra žeminanti ir kt., teismas priteisė mažesnę kompensaciją už patirtą neturtinę žalą nei prašė ieškovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovės M. V. ir R. P. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimo dalį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą- papildomai iš atsakovų UAB „Aidai“ ir R. N. ieškovėms solidariai priteisti po 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už teisės į atvaizdą pažeidimą; priėmus naują sprendimą, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisti ieškovėms visas išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir sumokėtą žyminį mokestį; priteisti iš atsakovų ieškovėms visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas netinkamai pritaikė teismų praktiką bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į visus žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus, kurie yra nustatyti CK 6.250 str. ir todėl nepagrįstai atmetė dalį ieškinio reikalavimo.
Atsiliepimas
Atsakovė R. N. atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės nepagrįstai reikalauja padidinti joms priteistos kompensacijos už neturtinę žalą dydį, nes ieškovės apskritai nepatyrė jokios neturtinės žalos.
Atsakovas UAB „Aidai“ atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovių apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes nagrinėjamoje byloje apskritai nebuvo pagrindo priteisti ieškovėms neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Atsakovė R. N. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į atsakovų pateiktus įrodymus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir todėl nepagrįstai konstatavo, jog atsakovai pažeidė ieškovių ir jų tėvo R. V. teisę į atvaizdą ir teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, taip pat nepagrįstai priteisė 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Aidai“ atsiliepimu į atsakovės R. N. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Aidai“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismo sprendimo dalis, kuria buvo pripažinta, kad atsakovas UAB „Aidai“ pažeidė ieškovių velionio tėvo R. V. bei ieškovių teisę į atvaizdą bei teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, taip pat ta sprendimo dalis, kuria buvo nuspręsta pašalinti iš knygos ginčo nuotrauką bei po ja esantį tekstą ir priteisti 6000 Lt ieškovių patirtai neturtinei žalai atlyginti, yra neteisėtos ir nepagrįstos, todėl turėtų būti panaikintos.
Atsiliepimas
Atsakovė R. N. atsiliepimu į atsakovo UAB „Aidai“ apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.
Ieškovės atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodė, kad skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas ieškinys yra teisėta ir pagrįsta- teismas išsiaiškino visas bylos aplinkybes ir tinkamai taikė teisės į atvaizdą ir neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, todėl naikinti šią sprendimo dalį nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini
Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo UAB „Aidai“ 2010 m. išleistoje knygoje „(duomenys neskelbtini)“ 297 puslapyje esančios nuotraukos, kurioje yra ieškovių velionio tėvo R. V. ir tuo metu buvusios nepilnametės jo dukters ieškovės R. P. V. atvaizdas. Knygos autorė yra atsakovė R. N., kuri knygoje pasirašo slapyvardžiu „O.“.
Kadangi atsakovai teigia, kad ieškinys apskritai neturėjo būti patenkintas, apeliacinės instancijos teismas pirmiau aptaria atsakovų ir tik po to ieškovių apeliacinių skundų argumentus.
Dėl atsakovų apeliacinių skundų
Atsakovai savo apeliacinius skundus iš esmės grindžia tuo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog R. V. buvo viešas asmuo, todėl nereikėjo jo sutikimo publikuoti nuotraukas, be to, R. V. buvo davęs sutikimą fotografuoti ir filmuoti ligoninėje, ginčo nuotrauka yra meniška, neparodanti R. V. fizinės kančios ir kt., t.y. kad CK 2.22 str. įtvirtinta teisė į atvaizdą pažeista nebuvo.
CK 2.22 str. 1 d. yra nurodyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai.
Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje.
Iš bylos aplinkybių ir visuotinai žinomų faktų matyti, jog R. V. buvo dokumentinių filmų kūrėjas. Jis nebuvo politikas, valstybės tarnautojas, žymus aktorius ar sportininkas. Todėl, teismo nuomone, R. V. nelaikytinas viešuoju asmeniu. Atsižvelgiant į čia nurodytus kriterijus R. P. V. irgi nelaikyta viešuoju asmeniu. Kaip matyti iš ginčo nuotraukos, ji yra padaryta ligoninės palatoje. Akivaizdu, kad ligoninės palata nėra viešoji vieta. Įvertinus, kad šias aplinkybes darytina išvada, kad šiuo atveju reikėjo R. V., o kadangi jis yra miręs- jo artimųjų, sutikimo dėl nuotraukos publikavimo. Atsakovai teigia, kad R. V. buvo davęs sutikimą jį fotografuoti ir filmuoti ligoninėje. Tačiau pažymėtina, kad sutikimas fotografuoti nėra tolygus sutikimui publikuoti nuotrauką viešai. Ieškovės teigia, kad nors toks sutikimas ir buvo duotas, jis buvo skitas tik asmeniniam naudojimui, o ne viešam publikavimui. Į bylą nėra pateikta įrodymų apie aiškų R. V. ar jo artimųjų sutikimą viešai skelbti sergančio ir ligoninėje esančio R. V. nuotraukas. Iš byloje esančių įrodymų (iš ieškovės R. P. V. ir atsakovės R. N. susirašinėjimo elektroniniu paštu- t. 1 b.l. 10) galima daryti netgi priešingą išvadą, t.y. kad ieškovės nesutiko, jog sergančio R. V. nuotraukos būtų spausdinamos knygoje, o R. N. teigė, kad net neketinanti tų nuotraukų skelbti. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės nebuvo davusios sutikimo viešai publikuoti R. V. nuotraukų ligoninėje, įskaitant ginčo nuotrauką. Taigi, publikuodami nuotrauką, kurioje užfiksuotas ieškovės R. P. V. ir ieškovių tėvo R. V. atvaizdas, be šių asmenų sutikimo atsakovai pažeidė ieškovių ir jų tėvo teisę į atvaizdą, todėl ieškovės turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl teisės į jų mirusio tėvo R. V. atvaizdą pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju neužteko vien tik pripažinti, kad teisė į R. V. ir R. P. V. atvaizdą buvo pažeista, ir pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Tiek iš ieškovių paaiškinimų, tiek iš kitų bylos aplinkybių akivaizdu, kad be leidimo publikuojant nuotrauką ieškovėms buvo padaryta neturtinė žala. Kaip nurodė ieškovės, ginčo nuotrauka nėra susijusi su R. V. kūryba, ši nuotrauka yra iš asmeninio gyvenimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ginčo nuotraukoje- pavaizduota itin asmeniška ieškovių velionio tėvo ir ieškovės R. P. V. gyvenimo akimirka- R. V. su savo dukra paskutinėmis savo gyvenimo dienomis ligoninės palatoje. Todėl tokio itint asmeniško turinio nuotraukos viešas publikavimas ieškovėms sukėlė skaudžius išgyvenimus. Be to, yra būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovės kelis kartus prašė nepublikuoti R. V. nuotraukų, susijusių su jo gydymusi ligoninėje, taip pat bandė su atsakovais taikiai susitarti jau po knygos išleidimo, tačiau atsakovai į šiuo prašymus neatsižvelgė. Dėl išvardintų priežasčių laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovių prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala ieškovėms padaryta abiejų atsakovų bendrais veiksmais: R. N. esant knygos autore ir pateikiant ginčo nuotrauką, o atsakovui UAB „Aidai“ kaip leidėjui išleidus leidinį, kuriame buvo publikuota minėta nuotrauka ir neatsižvelgus į ieškovių prašymą atšaukti knygos pardavimą iki iš knygos nebus pašalinta ginčo nuotrauka. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai žalos atlyginimą ieškovėms iš abiejų atsakovų priteisė solidariai.
Esant šioms aplinkybėms atsakovų apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl ieškovių apeliacinio skundo
Ieškovės savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė visos reikalaujamos neturtinės žalos, t.y. ginčas yra kilęs dėl neturtinės žalos dydžio.
CK 6.250 str. 2 d. yra nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Taigi, vertinant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, reikia įvertinti kokius padarinius (dvasinius išgyvenimus ir kt.) ieškovėms sukėlė ginčo nuotraukos publikavimas knygoje „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat yra būtina atsižvelgti į kitas svarbias aplinkybes- informacijos paskleidimo mąstą, nuotraukos prieinamumą visuomenei ir kt. Šiuo atveju knyga buvo išleista nedideliu- tik 800 egzempliorių tiražu. Taigi, knygos ir tuo pačiu nuotraukos prieinamumas visuomenei nėra didelis. Pati knyga yra didelės apimties, joje daug nuotraukų ir teksto, o pažeidimas buvo padarytas tik dėl vienos nuotraukos publikavimo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pačios ieškovės teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos yra dėkingos atsakovams už knygos išleidimą apskritai, t.y. kad visuomenė yra supažindinama su R. V. kūryba (t. 1 b.l. 148-149), tačiau ieškovės nebuvo davusios sutikimo publikuoti R. V. nuotraukų iš ligoninės. Taigi, akivaizdu, kad pagrindinis knygos sukūrimo ir išleidimo tikslas nebuvo siekis atkreipti visuomenės dėmesį publikuojant tam tikras (pvz. šokiruojančias) nuotraukas, o supažindinti visuomenę su R. V. kūryba ir asmenybe. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovėms padaryta neturtinė žala nėra didelė. Atsižvelgus į tai, kad knygos tiražas buvo mažas, todėl ir gautas pelnas už knygos išleidimą taip pat nebuvo didelis, pirmosios instancijos teismo nustatytas kompensacijos už neturtinę žalą dydis laikytinas pagrįstu.
Esant šioms aplinkybėms ieškovių apeliacinis skundas atmestinas.
Kadangi tiek ieškovių, tiek atsakovų apeliaciniai skundai atmesti, šalims jų patirtos bylinėjimo išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.