Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutuojančios D. S. individualios įmonės bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Seturas“ įgalioto asmens P. P. prašymą priimti sprendimą dėl bankrutavusios D. S. individualios įmonės veiklos pabaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartimi D. S. individualiai įmonei (toliau – IĮ) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Seturas“ (36-40 b.l.). Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 24 d. nutartimi D. S. IĮ pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto (126-127 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalimi po to, kai administratorius pateikia ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos. ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad administratorius likviduojant bankrutavusią įmonę pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.

Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus; jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas, siekiant įsitikinti, ar egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimti, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-498-241/2015).

Teismui pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono Aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros 2016 m. gegužės 31 d. pažyma Nr. 219 patvirtina, kad dėl bankrutavusios D. S. IĮ veiklos pabaigos agentūra pretenzijų neturi (168 b.l.). Iki bylos nagrinėjimo pradžios kreditorių prieštaravimų dėl bankroto administratoriaus pareikšto prašymo dėl įmonės veiklos pabaigos negauta. Iš teismui pateiktos bankroto administratoriaus ataskaitos matyti, kad įmonė turto neturi, veiklos nevykdo, įmonės bendrasavininkei D. S. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas iš viešų varžytinių už 7 801 Eur sumą, kito registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ji neturi (158-159 b.l). Iš pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad liko nepatenkinti keturių bankrutavusios D. S. IĮ kreditorinių reikalavimai, kurių bendra suma 74 366,19 Eur.

Visi paminėti duomenys rodo, jog visos ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra pilnai užbaigtos, pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis liko nepatenkinti 74 366,19 Eur dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai, pagal likvidavimo ataskaitą ir kitus bylos duomenis, matyti, kad įmonė turto neturi. Duomenų, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo, byloje nėra pateikta. Esant šioms aplinkybėms, nėra kliūčių priimti sprendimą dėl šios įmonės veiklos pabaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, 32 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Patvirtinti bankrutavusios D. S. IĮ likusius nepatenkintus kreditorinius reikalavimus 74 366,19 Eur sumai:

Eil. Nr.Kreditoriaus pavadinimasPrekės, paslaugos, EurPalūkanos, netesybos, EurReikalavimas, EurAntros eilės kreditoriniai reikalavimai1.VĮ „Turto bankas“27 907,1444 206,6472 113,782.VSDFV Mažeikių skyrius1 520,6244,731 565,35Viso:29 427, 7644 251,3773 679,13Trečios eilės kreditoriniai reikalavimai3.UAB „Omnitel“126,50126,504.Antstolė E. M.560,56560,56Viso:687,06687,06IŠ VISO:30 114, 8244 251,3774 366,19

Pripažinti, kad D. S. IĮ (juridinio asmens kodas 166901249, buveinės adresas Mažeikių m. Naftininkų g. 76-30) veikla pasibaigė.

Įpareigoti bankroto administratorių atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti bankroto administratoriui.