Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Teisėjas Česlovas Kulikauskas Adm. byla Nr. ATP-226-350/2011

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARIMAS

2011 m. spalio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. administracinės teisės pažeidimo protokolas surašytas ir priimtas nutarimas skirti nuobaudą už tai, kad 2010-09-22, 11 val. buvo nustatytas žuvų kritimas melioracijos kanale (duomenys neskelbtini) ties UAB (duomenys neskelbtini) lietaus nuotekų išleidėju ir 100 m. žemiau jo. Melioracijos kanalas (duomenys neskelbtini) buvo užterštas pavojingomis cheminėmis medžiagomis dėl nepakankamai išvalomų UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų. PRAAD VAAKS laboratorija 2010-09-22 paimtuose mėginiuose nustatė pavojingas medžiagas, kurių ribinės vertės yra viršijamos amonio azotas - 9,7 mgNH₄-N/l (normatyvas ?0,78 9,7 mgNH₄-N/l) viršijimas - 12,4 kartų, nitritai - 0,09 mgN0₂-N/l (normatyvas ? 0,045mgN0₂-N/l) viršijimas - 2 kartų fosfatai - 0,47 mg P0₄-P/1 (normatyvas ?0,13 PO₄-P/I) viršijimas 3,6 kartų - 10 m. prieš UAB (duomenys neskelbtini) išleistuvą ir kanale ties UAB (duomenys neskelbtini) išleistuvu: amonio azoto - 3,3 mgNH₄-N/l (normatyvas ?0,78 mgNH₄-N/l) viršijimas - 4,2 kartų, nitritai - 0,047mgN0₂-N/l (normatyvas ?0,045) viršijimas - 1 kartų. Šių cheminių medžiagų viršijimai padarė neigiamą įtaką paviršiniam vandens telkiniui, ko pasekoje pablogėjus vandens telkinio būklei įvyko žuvų kritimas. S. V. būdamas atsakingu už lietaus kanalizacijos eksploataciją (UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)), neužtikrino, kad nuotekos išleidžiamos į melioracijos kanalą neblogintų melioracijos kanalo būklės. Nustačius, kad įvyko žuvų kritimas melioracijos kanale, S. V. nesiėmė atitinkamų priemonių teršimui sustabdyti, kaip to reikalauja darbuotojo atsakingo už lietaus vandens kanalizacijos eksploataciją, pareiginės instrukcijos patvirtintos UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010-06-18, 12 punktas („naudojant smėlį, žemes ar kitus tinkamus užtvarus neleisti, kad medžiaga pasklistų po aplinką arba patektų į kanalizaciją, drenažo sistemas ar vandens telkinius“). Nustačius žuvų kritimą ties UAB (duomenys neskelbtini) lietaus nuotekų išleistuvu, nuotekos iš bendrovės teritorijos ir toliau buvo išleidžiamos į kanalą (duomenys neskelbtini). Patikrinus atkarpą, kurioje įvyko žuvų kritimas, kitų taršos šaltinių nenustatyta, o iš drenažo sistemos kolektorių išbėgimo nebuvo. Tuo S. V. pažeidė: Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615) 16 str. 2 d.; Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75) 9 str.; 19 str. 2 d.; 32 str. 1 d. 2 p.; 32 str. 2 d.; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtinto 2007-04-02 įsakymu Nr. Dl-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 18.4 p.; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtinto 2006-0517 įsakymu Nr. Dl-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 8.2 p.; 8.2.1 p.; 9 p.; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtinto 2005-12-21 įsakymu Nr. Dl-633 „Dėl paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 2, 8 p., aprašo priedo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepagrįstas, nes byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių visapusiškai ir objektyviai nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atmestas S. V. skundas dėl Biržų rajono agentūros 2011-02-03 nutarimo, kuriuo apeliantui už ATPK 51² str. 2 d., 51⁶ str. 2 d. ir ATPK 86 str. numatytus pažeidimus galutinai paskirta 2300 Lt dydžio bauda, panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo.

S. V. apeliacinį skundą iš esmės grindžia netinkamu įrodymų vertinimu bei teigia, jog byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių jam inkriminuotų pažeidimų sudėties jo veikoje buvimo faktą, o taip pat padarytais procedūrinio pobūdžio pažeidimais tiek nuobaudos paskyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Kaip matyti iš S. V. atžvilgiu surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio, melioracijos kanalo taršos priežastimi įvardintos pavojingos cheminės medžiagos, susidariusios dėl nepakankamai išvalomų UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų, o S. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad neužtikrino, kad nuotekos išleidžiamos į kanalą neblogintų jo būklės bei už tai, kad nesiėmė priemonių teršimui sustabdyti.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Pažymėtina, kad asmens kaltė yra vienas iš subjektyviosios teisės pažeidimo požymių. Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą.

ATPK 51² str. 2 d. (Žin., 2000, Nr.22-552, redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) numato administracinę atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų eksploatavimą neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus. Iš šio straipsnio 2 dalies dispozicijos seka, kad administracinė atsakomybė pagal šią normą gali būti taikoma už du savarankiškus administracinius teisės pažeidimus, t.y. pirma, už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų eksploatavimą neturint ne bet kokio, o gamtos išteklių naudojimo leidimo ir, antra, už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų eksploatavimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus. Taigi, būtina administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 51² str. 2 d. kilimo sąlyga yra ūkinės veiklos vykdymo faktas.

LR ATPK 51⁶ str. 2 d. numato atsakomybę už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Šios normos analizė aptariamo pažeidimo kontekste leidžia daryti išvadą, kad už ATPK 51⁶ str. 2 d pažeidimą administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, išleidžiantis nuotekas viršijančias nustatytas teršalų ribines vertes arba atsakingas už tokių nuotekų išleidimą į aplinką.

Administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 86 straipsnį atsiranda už teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, atsiradusius dėl pareigūno, kuris nesiėmė priemonių jiems išvengti, kaltės. Taigi, analizuojant šią teisės normą, darytina išvada, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už šį pažeidimą, būtina konstatuoti, kad pareigūnas nesiėmė priemonių, kad būtų išvengta teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų, kitaip tariant, administracinis teisės pažeidimas turi būti padaromas neveikimu.

ATPK normos pagal kurias S. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal savo raiškos pobūdį yra blanketinės, t. y. pačios elgesio taisyklės yra nustatytos kituose teisės aktuose. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime bei pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad S. V. pažeidė: Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615) 16 str. 2 d.; Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75) 9 str.; 19 str. 2 d.; 32 str. 1 d. 2 p.; 32 str. 2 d.; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtinto 2007-04-02 įsakymu Nr. Dl-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 18.4 p.; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtinto 2006-05-17 įsakymu Nr. Dl-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 8.2 p.; 8.2.1 p.; 9 p.; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtinto 2005-12-21 įsakymu Nr. Dl-633 „Dėl paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 2, 8 p., aprašo priedo reikalavimus. Tačiau Biržų rajono agentūra nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime nekonkretizavo kokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais ir kokie aukščiau minėtuose aktuose įtvirtintų normų pažeidimai yra kvalifikuojami pagal atitinkamą ATPK straipsnį ir jo dalį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ir pirmosios instancijos teismas spręsdamas S. V. kaltės klausimą savo daromų išvadų dėl S. V. kaltės padarius aukščiau įvardintus pažeidimus nemotyvavo konkrečių normų analize.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos S. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas kaip pareigūnas. Pareigūno sąvoka yra reglamentuojama ATPK 14 str. 1 d. – pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių - tvarkymo ar administracinių - ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. Iš aukščiau pateikto apibrėžimo galima daryti išvadą, kad ATPK 14 str. prasme pareigūnu gali būti atitinkamo juridinio asmens vadovo tinkamai įgaliotas (konkrečios funkcijos atlikimui) asmuo. Byloje esantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010-08-23 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo už lietaus kanalizaciją“ patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. V., dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas atsakingu asmeniu už lietaus vandens kanalizacijos eksploataciją šiai bendrovei priklausančiame (duomenys neskelbtini) ceche. UAB (duomenys neskelbtini) 2010-06-18 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintoje „Darbuotojo, atsakingo už lietaus kanalizacijos eksploataciją, pareiginė instrukcijoje“ įtvirtinta pareiga kiekvieną darbo dieną, ryte ir vakare apeiti įmonės teritoriją ir vizualiai patikrinti: ar nėra teršimo (6.1 punktas); lietaus kanalizacijos išleistuvo Nr. 2 būklę (6.2 punktas); ištekančio vandens kokybę, esant menkiausiam teršimo įtarimui (drumstumas, kvapas, pasikeitusi spalva, neaiškios kilmės nuosėdos) paimti mėginį ir pristatyti į Biržų agrolaboratoriją ištyrimu (6.3 punktas).

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, kuriam be kita ko pavesta vizualiai tikrinti ar ištekančiame vandenyje iš lietaus kanalizacijos nėra teršimo, taigi jis neturi nei pareigos, nei galimybių jam suteiktų įgaliojimų ribose tikrinti ar pakankamai išvalomos nuotekos, susidarančios UAB (duomenys neskelbtini) gamybos ar su šiuo procesu susijusiose situacijose, kaip nurodo institucija, paskyrusi nuobaudą po vykdomų įrenginių plovimo. Kaip minėta, įgalioto asmens kaip pareigūno atsakomybė galima tik dėl konkrečių jam pavestų funkcijų netinkamo atlikimo.

Iš įsakymo ir pareiginės instrukcijos turinio galima spręsti, kad S. V., kaip pareigūno įgalinimai ATPK 14 str. prasme nėra niekaip susijęs su UAB (duomenys neskelbtini) kaip ūkio subjekto vykdoma ūkine veikla ar įmonės vykdomos gamybos ar su juo susijusio proceso metu susidarančių nuotekų išleidimu į aplinką ar tokių nuotekų valymo įrenginių eksploatavimu, nes jis atsakingas tik už lietaus kanalizacijos eksploatavimą, ir neturi galimybių kontroliuoti nuotekų valymo ar išvalomų nuotekų išleidimo proceso. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, koks asmuo yra atsakingas už šias sritis bendrovėje, be to, nevertino ir to, ar S. V. realiai turėjo galimybę užtikrinti, kad išleidžiamų nuotekų, susijusių su UAB (duomenys neskelbtini) gamyba ar įrenginių valymu, tarša neviršytų leistinų normų, neatsižvelgė į tai, kad dalis normų, kurias neva pažeidė S. V. apskritai yra deklaratyvaus pobūdžio, o kitos susijusios tik su aplinkosaugos reikalavimais vykdant ūkinę veiklą.

Todėl atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra ATPK 51² str. 2 d., 51⁶ str. 2 d. numatytų pažeidimų subjektas.

Biržų rajono agentūros administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriuo formuluojamas kaltinimas, be kita ko nurodoma, kad S. V. nustačius, kad įvyko žuvų kritimas nesiėmė atitinkamų priemonių teršimui sustabdyti, kaip to reikalauja darbuotojo atsakingo už lietaus vandens kanalizacija eksploatacijos pareiginės instrukcijos 12 punktas - naudoti smėlį, žemes ar kitus tinkamus užtvarus neleisti, kad medžiaga pasklistų po aplinką arba patektų į kanalizaciją, drenažo sistemas ar vandens telkinius. Kaip patvirtina byloje esantys duomenys, S. V. pareigą apeiti įmonės teritoriją ir vizualiai patikrinti ar nėra teršimo, lietaus kanalizacijos išleistuvo būklę bei ištekančio vandens kokybę, įvykdė. Tiek pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas A. K., kuris dirba UAB (duomenys neskelbtini) valomųjų įrenginių operatoriumi patvirtino, kad 2010-09-22 8 val. ryte jie tikrino melioracijos griovį, kuriame po kelių valandų buvo aptikta padidinta tarša, apie kurią byloje esančiais duomenimis S. V. buvo informuotas jau atvykus Agentūros pareigūnams ir nustačius žuvų kritimą, ką iš dalies patvirtino ir vyr. aplinkos apsaugos inspektorius, dirbantis Biržų agentūroje A. G., 2010-09-22 apie 11 val. 30 min. jis kartu su kita agentūros darbuotoja M. R. nuvyko į nurodytą vietą įvertinti nuostolių bei kritimo priežasčių ir jau nuvykus buvo matyti, kad dalis žuvų nugaišusios, o dalis apnuodytos, kas leidžia daryti išvadą, kad nuo kanalo užteršimo nebuvo praėjęs ilgas laiko tarpas. Be to, Biržų rajono agentūros pareigūnai patvirtino, kad tarša buvo momentinė, kas paneigia S. V. kaltę nesiėmus aukščiau įvardintų priemonių šiai taršai sumažinti. Pažymėtina, kad jokių duomenų apie S. V. veiksmus po šio patikrinimo institucija, tyrusi pažeidimą nėra surinkusi, todėl konstatuoti faktą apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi, kokios priemonės naudotos, ar tokių priemonių naudojimas konkrečioje situacijoje būtų užkirtęs kelią taršai, nėra pagrindo. Teismas akcentuoja, kad šiuo atveju taip pat nebuvo vertinta S. V. pateikta informacija, kad jo pareiga kanalą tikrinti tik vizualiai ir apie nustatytus pažeidimus pranešti įmonės technologei ir administracijai, ir, kad sustabdyti gamybinio proceso jokių galimybių jis neturi. Todėl darytina išvada, kad S. V. veikoje nėra ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 86 str. sudėties.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai ištirti įrodymai leidžia daryti besąlygišką išvadą, jog šis asmuo padarė nurodytą veiką. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn bei išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tuo tarpu, nutarimo išvada, jog S. V. yra atsakingas už nustatytus pažeidimus ir tokiu būdu padarė Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d., 51⁶ str. 2 d. ir 86 str. numatytas veikas, visiškai nepagrįsta.

Todėl byla S. V. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Nustačius šį nutarimo panaikinimo pagrindą, teismas kitų S. V. skundo argumentų neanalizuoja.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą S. V. atžvilgiu nutraukti nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 51² str. 2 d., 51⁶ str. 2 d. ir 86 str. sudėties.

Nutarimas neskundžiamas.