- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- II-631-244/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, tesimo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal P. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutarties P. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. kovo 13 d. surašė P. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis apie 19.51 val. važiavo autobusu maršrutu Nr. 53 (tarp stotelių Šeškinės kalnas – Širvintų) be bilieto, taip pažeisdamas Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių (patvirtintų 2005 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-967) (toliau – ir Taisyklės) 33.1 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2009 m. kovo 13 d. nutarimu P. Ž. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 142 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 15 Lt baudą.
II.
P. Ž. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą. Nurodė, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, kadangi jis neturėjo galimybės autobuse įsigyti bilieto, nes autobuso vairuotojas neturėjo grąžos iš 100 Lt. Paaiškino, kad autobusu važiavo vėlai (apie 20 val.), o S. Stanevičiaus stotelėje (kurioje jis įlipo į autobusą) esantis spaudos kioskas jau nedirbo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 24 d. nutarimu P. Ž. skundo netenkino ir skundžiamą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad P. Ž., neįsigijęs vienkartinio važiavimo bilieto, neišlipo iš autobuso, bet važiavo toliau, nors žinojo, kad važiavimas be bilieto užtraukia atsakomybę. Vertindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. Ž. elgesį, teismas vadovavosi protingumo kriterijumi, kuris reiškia, kad, vertinant asmens veiksmus konkrečioje situacijoje, yra atsižvelgiama į apdairaus, rūpestingo, atidaus, racionalaus asmens elgesio standartus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad viešuoju transportu besinaudojantis apdairus ir rūpestingas asmuo turi numatyti, kad vairuotojas gali neturėti grąžos iš keleivių pateiktų stambių kupiūrų banknotų. Net jei P. Ž. to neįvertino, sužinojęs, kad negalės įsigyti vienkartinio važiavimo bilieto iš autobuso vairuotojos, bet važiuodamas toliau, jis turėjo suvokti, kad daro administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio padarymo jam pagrįstai kyla administracinė atsakomybė.
III.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimu, P. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2009 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir 2009 m. kovo 13 d. Institucijos nutarimą bei administracinę bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, kadangi neįrodyta jo kaltė. Paaiškino, kad jam nepavyko įsigyti bilieto dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo įvykdyta vežėjo pareiga, nustatyta Taisyklių 17 punkte, kadangi vairuotoja turėjo parduoti skirtų vienkartinių važiavimo bilietų. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad keleivio administracinės atsakomybės nepašalina aplinkybė, jog vairuotojas neturi grąžos iš keleivio pateiktos stambios kupiūros. Apeliantas mano, kad 100 Lt vertės banknotas nėra stambi kupiūra.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su juo nesutinka. Paaiškino, kad apeliantas, negalėdamas įsigyti bilieto iš vairuotojo dėl objektyvių aplinkybių (vairuotojas neturėjo grąžos) bei siekdamas išvengti administracinio teisės pažeidimo padarymo, turėjo galimybę išlipti kitoje stotelėje bei įsigyti vienkartinį bilietą arba išsikeisti 100 Lt banknotą ir įsigyti bilietą iš vairuotojo. Institucija pažymėjo, kad apeliantas suvokdamas, kad važiuoja be bilieto ir taip daro administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 142 straipsnio 1 dalyje, vis tiek toliau važiavo autobusu be bilieto. Institucija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantas teismo posėdyje nurodė, kad jei jo nebūtų sulaikiusi kontrolierė, jis toliau būtų važiavęs autobusu be bilieto iki jam reikiamos stotelės, todėl Institucija mano, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo veiksmuose nebuvo vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų – kaltės. Institucija pažymėjo, kad autobuso vairuotojo pagrindinė funkcija yra vairuoti autobusą, o ne pardavinėti bilietus, taip pat nurodė, kad apelianto teiginys, kad 100 Lt banknotas negali būti laikomas stambia kupiūra, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliantas buvo nubaustas už tai, kad padarė ATPK 142 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija aktuali pažeidimo padarymo dieną) nustatytą administracinį teisės pažeidimą – važiavo autobusu be bilieto. Šio pažeidimo objektyviosios pusės buvimo savo veiksmuose neneigia ir pats apeliantas, tačiau nurodo, kad jo veiksmuose nėra subjektyviosios ATPK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo pusės – jo kaltės.
ATPK 9 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltė – tai asmens, padariusio pažeidimą vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. ATPK yra įtvirtintos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (ATPK 10–11 str.).
Taisyklių 17 punkte nustatyta, kad keleivis privalo įsigyti ir turėti bilietą prieš įlipdamas į autobusą ar troleibusą. Jei nėra galimybės to padaryti, vienkartinį bilietą keleivis įsigyja iš vairuotojo toje pačioje stotelėje, kurioje jis įlipo, ir nedelsdamas jį pažymi.
Apeliantas nurodė, kad viešojo transporto stotelėje esančiame spaudos kioske jis vienkartinio važiavimo bilieto neįsigijo, kadangi spaudos kioskas jau nedirbo. Nustatyta, kad apeliantas važiuojantis be bilieto buvo sulaikytas 2009 m. kovo 13 d. 19.51 val. (b. l. 9). Apelianto versija, kad spaudos kioskas tuo metu nedirbo nėra paneigta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo ja netikėti ir daro išvadą, kad apeliantas prieš įlipdamas į autobusą neturėjo galimybės įsigyti vienkartinį bilietą.
Teismo posėdyje apklausta kontrolierė A. N. paaiškino, kad P. Ž. nurodžius, kad jis bilieto iš vairuotojo negalėjo nusipirkti, kadangi pastarasis neturėjo grąžos iš šimto litų, kontrolierė paklausė vairuotojo, ar P. Ž. sako tiesą, vairuotojas apelianto versiją patvirtino (b. l. 17). Taisyklių 17 punktas nustato keleiviui, neturėjusiam galimybės bilieto įsigyti prieš įlipant į autobusą ar troleibusą, vienkartinį bilietą įsigyti iš vairuotojo toje pačioje stotelėje, kurioje asmuo įlipa. Iš šios normos turinio seka išvada, kad asmeniui, neturėjusiam galimybės įsigyti vienkartinį bilietą prieš įlipant į autobusą ar troleibusą, tokia galimybė yra sudaroma jau įlipus į maršrutinę transporto priemonę. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog pagal bylos duomenis galimybė keleiviui autobuse įsigyti bilietą nebuvo objektyviai sudaryta, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vairuotojas neturėjo grąžos iš apelianto turėtos 100 Lt kupiūros. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad P. Ž. neturėjo tikslo važiuoti be bilieto, vadinasi jo veiksmuose nėra vieno iš pažeidimo subjektyviosios pusės elementų – kaltės.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad P. Ž. veiksmuose nesant ATPK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, skundžiami pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas naikintini, o administracinė byla nutraukiama (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
nutaria:
P. Ž. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį.
Panaikinti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2009 m. kovo 13 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.