Kauno apygardos teismo nutartis

2015-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1940-594/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-26
Bylos Nr.
1S-1940-594/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Nuteistasis
D. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1940-594/2015Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo D. M. (toliau – D. M.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. 93-641 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. 2009 m. sausio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d., 22 str. 1 d., 260 str. 3 d., paskiriant jam subendrintą 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., D. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su 2003 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, pakeitus 2003 m. birželio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, nustatyta bausme ir 2007 m. lapkričio 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme, D. M. paskiriant galutinę 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2007 m. balandžio 3 d., bausmės pabaiga – 2018 m. birželio 3 d..

Žemesnės instancijos teismas

2015 m. rugpjūčio 21 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos D. M., neatlikus 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių 13 (trylikos) dienų laisvės atėmimo bausmės. Tačiau, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2015 m. rugpjūčio 21 d. Komisijos nutarimą, motyvuodamas tuo, kad pagrindo išvadai, jog D. M. jau patyrė pakankamos trukmės suvaržymus ir toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis D. M. skundu apygardos teismui prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį, patvirtinti Komisijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. 93-641 bei taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistojo teigimu, jis puikiai suvokia įvykdyto nusikaltimo sunkumą, neigiamai vertina savo neteisėtus veiksmus, o išėjimas į laisvę šiuo metu tik sustiprintų jo norą tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, daugiau nebenusikalsti ir nepažeidinėti įstatymų. Nuteistasis pažymi, kad šiuo metu jis yra paties darbingiausio amžiaus (46 metai), todėl nori jį išnaudoti legalioje veikloje, tuo pačiu ruošdamas pagrindą ir savo senatvei. To, D. M. teigimu, jam padės pasiekti jo šeima.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. M. skundas atmetamas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 str. 1 d. inter alia įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. rugpjūčio 14 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. M. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 43 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, ne kartą skatintas, turi šeimą, išėjęs iš pataisos namų turės darbą, pastovią gyvenamąją vietą, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. M. aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, per rekomendacinį laikotarpį nuo 2015 m. kovo 3 d. nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, rekomendacijoms įgyvendinti skirtu laikotarpiu kreipėsi į Valstybės įmonę „Mūsų amatai“ dėl įsidarbinimo. Vykdant numatytas priemones nuteistasis buvo motyvuotas prasmingam užimtumui – dalyvavo privalomoje Naujai atvykusių adaptacijos programoje, Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai teisinio ir socialinio švietimo programoje, buvo tikslingai ir nenukrypstamai formuojamos nuteistojo moralinės normos, ugdytas pagarbus bendravimas tiek su administracijos atstovais, tiek ir kitais nuteistaisiais. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, neabejotinai rodančioms tam tikrą D. M. elgesio korekciją tinkama linkme, jų, aukštesniojo teismo vertinimu, vis tik nepakanka neginčijamai konstatuoti akivaizdžią jo pažangą mažinant veiksnius, lėmusius jo nusikalstamą elgesį.

Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad šis teistumas D. M. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo ne kartą teistas, o jo daromos nusikalstamos veikos iš esmės susijusios su narkotinėmis medžiagomis. Nusikalstamą veiką už kurios padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė esant dar neišnykusiam teistumui ir nors, sutinkamai su Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Psichologinės tarnybos 2015 m. rugpjūčio 17 d. išvada, iki suėmimo jis dirbo saugaus eismo mokykloje, direktoriaus pavaduotojo pareigose, tačiau remiantis 2015 m. rugpjūčio 14 d. socialinės tyrimo išvados duomenimis, būdamas laisvėje nuteistasis turėjo darbingumo nestabilumo laikotarpių, kas leidžia pagrįstai manyti, jog esminis D. M. įvykdytos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, motyvas yra susijęs su finansinės naudos siekimu. Analogiška išvada darytina ir įvertinus paskutinįjį D. M. teistumą (apie kurį nuteistasis savo skunde nutylėjo) – 2014 m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 201 str. 2 d. (turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė bei realizavo 200000 litrų denatūruoto etilo alkoholio) (įsiteisėjo 2014-06-11). Šių duomenų kontekste pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose D. M. taip pat nedirba, finansinę paramą gauna iš savo artimųjų, kas rodo finansinį nuteistojo nesavarankiškumą bei nestabilumą, aukštesniojo teismo įsitikinimu, galintį paskatinti ir pakartotinį D. M. nusikalstamumą. Ir nors, remiantis nuteistojo skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, norą dirbti pataisos namuose D. M. vis tik buvo išreiškęs, o įdarbintas nebuvo tik dėl darbo vietų stokos, tačiau pažymėtina, kad toks nuteistojo noras buvo išreikštas po 2015 m. kovo 3 d. jo atžvilgiu patvirtinto socialinės reabilitacijos plano, kuriuo, be kita ko, D. M. buvo skatinamas ieškoti galimybių įsidarbinti pataisos įstaigoje, kas aukštesniojo teismo vertinimu, parodo nuteistojo siekį vykdyti socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, bet ne savanorišką jo norą pasitaisyti ir kiek galima labiau sumažinti pakartotinį nusikalstamumą galinčius paskatinti veiksnius, juo labiau, įvertinus ir tai, kad esant vidutinei nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikai, jo pažanga ją mažinant turi būti akivaizdi. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, sutinkamai su BVK 111 str. nuostatomis, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 str. 1 d. inter alia įtvirtinta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Tuo tarpu remiantis 2015 m. rugpjūčio 14 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, D. M. nors ir suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau vis tik reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sąlygų ir toks nuteistojo požiūris, nepaisant jo galimybės įsidarbinti UAB „Vabana“ vadybininko pareigose lygtinio paleidimo atveju, aukštesniojo teismo įsitikinimu, vis tik verčia abejoti, jog nuteistasis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį, patenkinantį jo asmeninius lūkesčius.

Sprendžiant D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, siekiant tinkamai nustatyti jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, įvertintinas ir jo elgesys pataisos namuose. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis režimo reikalavimus buvo pažeidęs 5 kartus, skatintas – 7 kartus, ir nors po 2015 m. kovo 3 d. jo atžvilgiu nustatyto socialinės reabilitacijos plano pataisos įstaigoje nustatyto režimo reikalavimų jis laikėsi, tačiau skatintas nebuvo (paskutinis nuteistojo paskatinimas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą būryje fiksuotas tik 2014 m. balandžio 18 d.) ir tai D. M. elgesio neleidžia laikyti nepriekaištingu ir spręsti apie pakankamą jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad D. M., be kita ko, vis dar nustatomi tam tikri kriminogeniniai veiksniai – tai gyvenimo stilius ir draugai, jo nuostatos bei informacija apie teisės pažeidimus. Sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, D. M. kas kiek laiko užsiima veikla, betarpiškai susijusia su jo nusikalstamumu, praeityje jis buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu, tačiau šiuo metu nuteistasis vis dar yra susirūpinęs savo statusu draugų kompanijoje, jis vis dar paiso savo bičiulių nuomonės, kas, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, gali paskatinti D. M. nusikalsti ir ateityje. Be to, nuteistasis vis dar pakankamai adekvačiai palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, siekdamas nuteistųjų bendrijoje išlaikyti jo lūkesčius atitinkantį statusą. Visa tai rodo, kad nuteistasis stokoja gebėjimo spręsti problemas ir nekartoti tų pačių klaidų ir leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados nepaneigia ir skunde akcentuojamas nuteistojo ryšių su artimaisiais palaikymas ir gyvenamosios vietos turėjimas laisvėje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo D. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Albinas Antanaitis