Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Rolando Juškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kaišiadorių r. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį 16 MGL (2 000 litų) bauda (bauda sumokėta 2007 m. kovo 23 d.);

2) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. 2022 m. spalio 6 d. apie 23 val. 00 min. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, virtuvėje, tarpusavio konflikto metu, tyčia savo neblaivią sutuoktinę – D. G. stūmė į sieną bei, paėmęs kėdę, su ja sudavė vieną smūgį į galvos sritį, vieną smūgį į kairįjį šoną ir vieną smūgį į kaktą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai D. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairėje rankoje, ir sukėlė fizinį skausmą.

V. G., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad nusikaltimo metu buvo neblaivus. 2022 m. spalio 6 d. jis namuose, vienas vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, jo žmonos D. nebuvo namuose. Išgėręs nuėjo miegoti. Atsikėlęs, rado geriančias virtuvėje savo žmoną D., jos seserį A. K. ir dar vieną nepažįstamą moterį. Jis atsikėlęs pradėjo konfliktuoti su D., todėl jos greitai iš jų namų išėjo. Konfliktas vyko namuose, virtuvėje, jie buvo vieni, nes vaikai buvo pas kaimynę. Dėl ko konkrečiai susibarė, jis neatsimena dėl girtumo, jam atrodo, kad jam žmona kažką grubaus pasakė. Tuomet jis šią stūmė į sieną, po ko ji jam prakirto lūpą. Su kuo ji prakirto, jis neatsimena, lyg su kėde. Jis, išlupęs iš jos rankų kėdę, kelis kartus kėde sudavė žmonai, kur tiksliai ir į kokias vietas, jis neatsimena, nes viskas vyko greitai ir jis buvo neblaivus. Kai jis nuo D. atsitraukė, girdėjo, kad ši telefonu kvietė policijos pareigūnus. Tai išgirdęs, jis išsigando ir pabėgo iš namų. Jis buvo lauke, vaikščiojo tolėliau prie namų ir matė, kad buvo atvažiavusi į namus policija. Policijai išvažiavus, jis grįžo namo, bet jo niekas į namus neįleido. Tada jis paskambino į policiją ir pasakė, kad jo neįleidžia į namus. Netrukus atvažiavo policija ir jis pasakė, kad jį žmona taip pat sužalojo, nes jam sudavė smūgį į veido sritį, į lūpą. Tada ir iš jo paėmė pareiškimą. Jis dėl sužalotos lūpos pretenzijų nereiškia, nes jam buvo sukeltas tik tuo metu momentinis skausmas, gailisi sužalojęs žmoną. Jis savo žmonos D. G. atsiprašė, ši jam atleido. Galėjo būti, kad jis šią stūmė ir ji tada jam atgal sudavė, po ko jis girtas pasiuto ir jai sudavė smūgius (b. l. 139-142).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. G. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Apklausta nukentėjusioji D. G. parodė, kad 2022 m. spalio 6 d. ji apie 20 val. su seserimi A. K. ir šios pažįstama virtuvėje kalbėjo ir gėrė brendį. Vaikai išėjo pas kaimynę, o vyras V. G. tuo metu kitame kambaryje miegojo. Kiek pabuvę, draugės iš jos namų išėjo, buvo apie 23 val. Ji, išėjusi į kiemą, palydėjo drauges ir parėjo iš lauko į virtuvę. Virtuvėje jau buvo atsikėlęs jos vyras V. G. ir šis jai priekaištavo, ko ji grįžo į namus ir pan., ji jam atsikirto, kad čia ir jos namai. Tada jos vyras, ją sugriebęs už krūtinės, stūmė į sieną, po ko ji atsitrenkė į sieną. Ji šiam atsikirto keiksmažodžiu ir tuomet jis, pasiutęs, paėmė virtuvėje nuo grindų stovėjusią kėdę ir, ja užsimojęs, jai sudavė vieną smūgį į galvos sritį, kitą smūgį sudavė į kairįjį šoną. Kai jos vyras jai sudavė smūgius su kėde, ji sugriebusi kėdę gynėsi ir visa jėga kiek pajėgė stūmė ją jam atgal, tuo metu ji jam pataikė į lūpą, po ko jis jai sudavė su kėde smūgį į galvą, į kaktos sritį. Kai V. nuo jos atsitraukė, ji pasiėmusi nuo stalo virtuvėje telefoną pasakė, kad kviečia policiją, jis dar bandė atimti telefoną, bet ji nedavė. Jai surinkus pagalbos telefono numerį 112, jis iš namų išbėgo. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie paėmė iš jos pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Dėl šio įvykio jos V. G. atsiprašė, ji jam atleido, ir jis jai prižadėjo, kad šis konfliktas tarp jų bus paskutinis, eis „koduotis“ nuo alkoholio, nes nori su ja ir vaikais gyventi. Ji ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereiškia ir ji norėtų, kad V. nebūtų uždarytas į pataisos namus ar pan., nes jis padeda materialiai jai ir vaikams. Ji sutinka, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 33-36, 40-43).

Liudytoja A. K. apklausos metu parodė, kad 2022 m. spalio 6 d. apie 20 val. ji atvažiavo su savo sugyventinio mama A. K. pas sesę D. G. į svečius. Jos trise pas sesę namuose kalbėjo, gėrė brendį. Vaikai buvo atėję iš kambario į virtuvę ir kiek pabuvę pasakė, kad eina pas kaimynę pažaisti. Apie 23 val. ją su A. turėjo atvažiuoti paimti, todėl A. jau buvo išėjusi į lauką parūkyti, o ji virtuvėje avėsi batus. Iš kambario atėjo D. vyras V. G.. Jai dar būnant virtuvėje, šis ėmė kabinėtis prie D., ją keikė, vadino necenzūriniais žodžiais ir pan. Prie jos V. nesudavė jokio smūgio D. ir šios nestūmė. Šie pykosi, ji nenorėjo kištis į jų šeimyninį barnį, todėl išėjo į lauką. D. ją ir A. palydėjo prie gatvės, jas atvažiavo paimti jos brolis ir parvežė į kaimą (b. l. 65-68).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio R. S. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. spalio 6 d. pagal gautą pranešimą atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja – neblaivi D. G., kuriai nustatytas 1,79 promilės girtumas, ir paaiškino, kad 2022 m. spalio 6 d. įvykusio konflikto metu nuosavo namo virtuvėje jos vyras V. G. sudavė ne mažiau kaip tris kartus su virtuvine kėde į galvą bei į kitas įvairias kūno vietas, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Po suduotų smūgių V. G. iš namų pasišalino. Filmuota Body kameromis (b. l. 27).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta: smurtą patyręs asmuo – D. G.; smurtą patyrusio asmens sužalojimai – žaizda (02), patinimas (05); smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta – kakta; smurtą patyrusio asmens būsena – D. G. nustatytas 1,79 promilės girtumas; smurtu įtariamas asmuo – V. G.. Gauti paaiškinimai: nukentėjusioji D. G. paaiškino, kad 2022 m. spalio 6 d. namuose, virtuvėje jos vyras V. G. sudavė virtuvine kėde ne mažiau kaip tris kartus į galvą bei į kitas įvairias kūno vietas (b. l. 12-14).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022 m. spalio 6 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, tarp sutuoktinių įvykusio konflikto metu, V. G. sudavė ne mažiau kaip tris kartus kėde, t. y. sudavė vieną smūgį į galvos sritį, pataikydamas į kaktą, ir du smūgius į įvairias kūno vietas savo neblaiviai (nustatytas 1,79 promilės girtumas) sutuoktinei D. G., taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, kaktos srityje yra nedidelis patinimas (b. l. 8-11).

2022 m. spalio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą, grumtynių pėdsakų nerasta. Daiktai neišmėtyti, bendra tvarka nepažeista. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėti policijos pareigūnų vaizdo kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai (b. l. 15-24).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad poodinės kraujosruvos kairėje rankoje D. G. padarytos kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. spalio 6 d. Neatmetama galimybė, kad tokie sužalojimai gali gautis ir griuvimo metu, atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (b. l. 60-61).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, jog įrodyta, kad kaltinamasis V. G. tyčia šeimos narę – sutuoktinę D. G. stūmė į sieną bei, paėmęs kėdę, ja sudavė vieną smūgį į galvos sritį, vieną smūgį į kairįjį šoną ir vieną smūgį į kaktą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai D. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairėje rankoje, ir sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiosios D. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį, kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė šios sveikatą. Konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sutrikdymas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis, smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas, tačiau elgėsi pavojingai, padarinių norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Fizinį smurtą kaltinamasis panaudojo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 185-189). Pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajai įteiktas, nukentėjusioji nurodė, kad su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, prieštaravimų prokuroro sprendimui negauta (b. l. 190-193). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis V. G. du kartus teistas, tame tarpe vieną kartą teistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą neteistas, nusikalstamą veiką padarė praėjus mažam laiko tarpui po to, kai pasibaigė laikotarpis, kuriam buvo paskirtas bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, vykdymo atidėjimas, baustas administracine tvarka (b. l. 90-96), neįrašytas psichiatro įskaitoje (b. l. 99), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 103). Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Paminėtos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė kaltinamojo gyvenime ir charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, daryti tyčinius nusikaltimus, bei rodo, kad jis išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, nes, nepaisant taikytų bausmių ir priemonių, savo antivisuomeninių nuostatų nekeitė ir vėl nusikalto, todėl manytina, kad bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, V. G. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – areštas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, įvertinęs, kad kaltinamasis savo nusikaltimą pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, už analogišką nusikalstamą veiką neteistas, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, išlaiko nepilnamečius vaikus, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei bus daroma teigiama įtaka kaltinamojo asmenybei. Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, V. G. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas septynių mėnesių terminui, skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi, bei bausmės atidėjimo laikotarpiu skirti pareigas tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant bausmės atidėjimo laikotarpiu, ir visą bausmės atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. spalio 7 d. 01 val. 20 min. iki 2022 m. spalio 7 d. 10 val. 13 min. (viena para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (b. l. 113-119, 120-124).

Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos (b. l. 174-176, 167-169).

Vaizdo medžiaga, esanti byloje, paliktina byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. G. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, 2022 m. spalio 7 d. (vieną parą), V. G. išbūtą laikinajame sulaikyme, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, 7 dalimi, V. G. paskirtos 50 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams, skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi, bei skiriant pareigas visą bausmės atidėjimo laiką tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant bausmės atidėjimo laikotarpiu, ir visą bausmės atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. G. ir nesiartinti prie jos palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vaizdo medžiagą, esančią byloje, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Įteikti V. G. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti V. G., kad probuojamasis, kuriam vykdoma intensyvi priežiūra, privalo: 1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą; 2) būti teismo nuosprendyje (nutartyje) ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku; 3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį; 4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą; 5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą; 6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai. Probuojamajam, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, draudžiama: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.