- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-13
- Bylos Nr.
- II-412-1034/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01649-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 12-ANR_N-1139-2018 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2018 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 12-ANR_N-1139-2018 nutarta A. K. atžvilgiu nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnį, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad 2018 m. birželio 7 d. policijos registruojamų įvykių registre registruotas A. V. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjui, nepažįstamas asmuo išardė 3 metrų jam priklausančią tvorą. Priimtas A. V. skundas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. birželio 7 d. apie 09.00 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastebėjo, kad išardyta ir atlenkta jam priklausanti medinė tvora. A. V. peržiūrėjus vaizdo įrašą jis nustatė, kad tvorą apgadinęs asmuo yra A. K., kaimynės iš buto Nr. 28 brolis. Dėl šio įvykio jam padaryta 20 Eur turtinė žala. Iš surinktos medžiagos matyti, kad A. K. veikoje nėra požymių administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnyje, kadangi nėra duomenų, pagrindžiančių, jog A. K. savo veiksmais tyčia siekė sugadinti pranešėjui priklausantį turtą. Todėl šiuo atveju administracinio nusižengimo bylos teisena nepradedama. Pagal civilinės teisės normas ginčai dėl padarytos materialinės žalos atlyginimo turi būti sprendžiami teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, pareiškėjas A. V. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo teismo pripažinti A. K. kaltu pagal ANK 115 straipsnį bei skirti administracinę nuobaudą. Skunde nurodė, jog tam, kad per suformuotą sklypą nevaikščiotų pašaliniai asmenys pastatė tvorą su varteliais, todėl atsirado dalis nepatenkintų asmenų, kurie dėl tvoros kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri patikrinimo metu pažeidimų nenustatė, nes tvora yra neįtvirtinta į žemę ir yra tik metro aukščio, todėl tokioms tvoroms leidimo nereikia. Patikrinimo metu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nustatė, kad dalis besiskundžiančio kaimyno statinių galimai yra neteisėti (garažas, dalis namo, šiltnamiai ir kita). Kaimynas supykęs, kad tvoros statyme, minėta institucija pažeidimų nenustatė tiesiog savo iniciatyva pradėjo ją laužyti. Pastebėtina, kad tvora jokių kliūčių į jokią teritoriją pateikti nesudarė, nes varteliai, kurie net neturi rakinimo mechanizmo ir nėra rakinami, buvo už poros metrų nuo sugadintos tvoros. Jis pastebėjęs kaimyno veiksmus kreipėsi į policiją dėl tyčinio turto sugadinimo. Kadangi sklypas, kurio ribose buvo sugadintas turtas priklauso keliems asmenims, tarp jų ir jam, ir kaltininkui, o tokio pobūdžio tvora priskiriama prie kilnojamų nekilnojamo turto objektų (kaip mašina, batutas, kopėčios ir pan.), tai vienodą teisę turi turtą laikyti sklype visi bendrasavininkai, o jo naikinti ar gadinti kitas bendrasavininkas neturi teisių (b. l. 2). Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jo netenkinti ir nurodė, jog skundžiamas nutarimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas. Atlikto tyrimo metu negauta duomenų apie subjektyviąją nusižengimo pusę – kalto asmens tyčią sugadinti turtą, todėl nesant šio būtinojo administracinio nusižengimo sudėties požymio, administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta. Atkreipė dėmesį į tai, kad viešojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų teisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to administracinės teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (b. l. 16).
Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo A. V. nurodė, kad palaiko savo skundą. Jų bendrasavininkų sklype kiekvienas yra atsitvėręs tvora. Patikrinimų metu buvo pastebėta kaimynų nelegalios statybos, tai kaimynas supyko ir praardė tą tvorą. Tai nevienintelis atvejis, bet pirmą kartą pavyko užfiksuoti. Prašė policijos, kad nubaustų ANK tvarka, bet kažkodėl jie tai padaryti atsisakė. Civilinio proceso tvarka savo teisių ginti nebandė.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad asmuo pats nurodo, jog turtas menkavertis ir civilinio proceso tvarka kreiptis yra neverta, tačiau kreipiantis civilinio proceso tvarka būtų galima prisiteisti ir bylinėjimosi išlaidas. Turto sunaikinimo faktas nebuvo nustatytas, įtariamas asmuo kažkokius varžtus ar vielas atkabino nuo savo tvoros, prie kurios V. prikabino savo tvorą, tai ir matosi vaizdo įraše, bet jokių sugadinimų vaizdo įraše nesimato.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais.
Nors pareiškėjas teigia, kad institucija nepagrįstai atsisakė nubausti A. K., tačiau su tuo sutikti negalima, kadangi iš byloje esančių surinktų duomenų bei paties nutarimo matyti, kad tikrinant galimai padaryto nusižengimo aplinkybes buvo atlikti visi reikiami veiksmai įrodymams surinkti ir priimtas teisėtas bei pagrįstas sprendimas.
N. S. paaiškinime nurodyta, kad 2018 m. gegužės mėnesį kaimynas A. V., gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie jos sklypo tvoros pritvirtino savo tvorą be jos ir brolio leidimo. Minėtas kaimynas užtverdamas tvorą apribojo patekimą į Kalvarijų g. Į prašymus padaryti praėjimą A. V. nereagavo. 2018 m. birželio 7 d. ryte, jos brolis A. nukabino dalį kaimyno tvoros nuo savo sklypo tvoros, jokios žalos minėtam asmeniui nepadarė (b. l. 6). A. K. savo paaiškinime nurodė, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso jam. 2018 m. birželio 7 d. apie 08.00 val. jis atvyko pas seserį į svečius. Atvažiavęs pastebėjo, kad kaimynas A. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie sklypo tvoros pritvirtino savo tvorą, be jo sutikimo. A. V. tokiais savo veiksmais užtverdamas tvorą apribojo patekimą į Kalvarijų g. ir patekimą į garažą. Toje vietoje visą laiką buvo pravažiavimas ir praėjimas. Pasipiktinęs kaimyno veiksmais, jis dalį kaimyno tvoros nukabino ir pastatė šalia. Nukabinęs dalį tvoros nuo savo sklypo, padarė praėjimą į savo sklypą (b. l. 7). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. P. tarnybinio pranešimo dėl vaizdo įrašo peržiūrėjimo bei paties vaizdo įrašo matyti, kad prie minėto namo ((duomenys neskelbtini), Vilnius) privažiuoja baltos spalvos mikroautobusas, valstybinių numerių nesimato. Iš jo išlipęs vyriškis prieina apžiūrėti prie minėto namo įrengtą medinę tvorą. Apžiūrėjęs tvorą nuo jos nueina iki minėtos transporto priemonės. Paskui pasiima kažkokį daiktą, pailgą, nedidelį, panašų į atsuktuvą ir priėjęs prie tvoros, pritupia ir ją pakelia. Tvora truputi juda, kokius veiksmus vyriškis atliko, vaizdo įraše nesimato; 2018-06-07 apie 08.03 val. vyriškis nueina nuo tvoros link Šilutės 1B namo kryptimi, iki kokio buto nesimato, 2018-06-07 apie 08.35 val., vyriškis ateina prie automobilio su moterimi ir išvažiuoja (b. l. 9, 11).
Taigi, institucijos, priėmusio skundžiamą nutarimą, gauti duomenys buvo aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas nei padarė skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, ar pripažinti, kad skundžiamame nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neturi jokio pagrindo.
Nors pareiškėjas teigė, kad jam padaryta žala yra 20 Eur, tačiau šią sumą pagrindžiančių duomenų nėra. Priešingai, iš asmenų paaiškinimų bei vaizdo įrašo matyti, kad A. K. nukelia tvorą ir pastumia ją šiek tiek į priekį. Vaizdo įraše nesimato, jog tvorai būtų padaryta kokia nors žala. Be to, byloje nėra duomenų, kad A. K. savo veiksmais būtų tyčia siekęs sugadinti svetimą turtą ir tai padaręs. ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, tam kad asmeniui kiltų administracinė atsakomybė, jo padaryta veika turi ne tik atitikti ANK numatytą administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau taip pat ir būti pavojinga. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, manytina, kad A. K. veika nelaikytina tokia pavojinga, kad sukeltų ANK 115 straipsnyje numatytus padarinius. Šiuo atveju nėra surinkta duomenų, leidžiančių teigti, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 115 straipsnyje. Skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad A. K. padarė turto sugadinimą ar sunaikinimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, juolab negalima vienareikšmiškai teigti, kad nustatytas būtinas šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymis – veikimas tyčia. Vien tai, kad priimtas sprendimas pareiškėjui yra nepalankus, nesuteikia pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes nutarimą priėmusi institucija tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo A. K. veikoje.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, pareiškėjo skundas netenkintinas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 12-ANR_N-1139-2018 paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. V. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 12-ANR_N-1139-2018 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.