Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-04-18 · Byla Nr. A2.6.-428-843/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-04-18
Bylos Nr.
A2.6.-428-843/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13060-2013-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Pažeidėjas
A. L.
Nukentėjusysis
D. R.
Advokatai
Darius Sosnovskis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-428-843/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13060-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 52.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Agnei Grizevičiūtei, Vaidai Skinulyteivertėjaujant Natalijai Reut,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. L.,jo atstovei advokatei Galinai Kardanovskajai,nukentėjusiosios D. R. įstatyminei atstovei J. R.,jos atstovui advokatui Dariui Sosnovskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2013 m. rugsėjo 17 d., apie 8.50 val., vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbulas Žvirblių g., Vilniuje, įvažiavo į sankryžą su Genių gt., pasisukęs į dešinę nedavė kelio pėsčiajai, kurios ėjimo kryptį kirto, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 34 punkto reikalavimus, kliudė jos stumiamą vaikišką vežimėlį ir sužalojo vežimėlyje sėdėjusią D. R., gim. 2012 m., kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip A. L. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Be to, A. L. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jam buvo pareikštas kaltinimas ir tuo, kad jis iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pasitraukė pažeisdamas KET reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu A. L. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad rugsėjo 14 d., 8.40 val. jis nuvežė vaiką į vaikų darželį Genių 12. Po 10 minučių grįžo į automobilį ir pradėjo atbulas važiuoti link sankryžos su Genių gt. Atstumas iki sankryžos buvo apie 100 m. Privažiavęs sankryžą jis pristabdė apsižiūrėti, sustojo, išjungė bėgį, patraukė rankinį. Variklis nebuvo išjungtas. Paėmęs telefoną norėjo skambinti žmonai. Stovint išgirdo, kad už mašinos kažkas šaukia: „Kur sustojai, važiuok iš čia!“. Pamatė gestikuliuojančią moterį. Atidaręs duris pamatė, kad ji su vežimėliu, kuriame buvo vaikas. Jai pasakė, kad čia važiuojamoji kelio dalis, jis niekam netrukdo, kokia ji motina, jei kerta kelią ne per perėją su vaiku. Ji jam grubiai pradėjo aiškinti, kad jis čia negali stovėti, kad trukdo jai pravažiuoti su vežimėliu, sakė, kad gali vaikščioti kur nori. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis uždarė duris, tačiau ši priėjo prie mašinos ir koja spyrė į vairuotojo duris, liko įlenkimas, kuris užfiksuotas Kelių policijoje. Jis išlipo, o moteris pradėjo greitai eiti nuo konflikto vietos. Jis pribėgo prie jos, paėmė už rankos. Ši staigiu judesiu išsivadavo, pradėjo rėkti, kad jis chuliganas, kad suplėšė jai striukę, grasino kviesti policiją. Priėjo dar viena moteris, pasakė: „Ką jūs darot, juk ji su vaiku?“. Vežimėlio jis nepartrenkė, jo nekliudė. Vaikas ramiai sėdėjo jame. Policija kviesta nebuvo, greitoji irgi. Ji kviesta tik po 4 val. Konfliktas kilo dėl suplėšytos striukės. Apie vaiko sužalojimą nekalbėjo nei vienas liudytojas, jis nematė jokių sužalojimų, vaiko verksmo negirdėjo. Moteris jo automobiliui stovint bandė su vežimėliu nuvažiuoti nuo aukšto šaligatvio borto ant kelio. Ji negalėjo pereiti kelio kaip įprasta, dėl ko ir prasidėjo žodinis konfliktas. Jo automobilis stovėjo ant posūkio (vieta pažymėta schemoje (b. l. 12)). Jam sustojus moteris ėjo prie važiuojamosios kelio dalies priešingoje gatvės pusėje nei jis (judėjimo kryptis pažymėta schemoje (b. l. 12)). Jai įžengus į važiuojamąją kelio dalį jis jau stovėjo.

Nukentėjusiosios D. R. įstatyminė atstovė, tai yra motina J. R., apklausta kaip liudytoja teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2013-09-17 anksti ryte ji su dukra ėjo apsipirkti. Grįžtant atgal dukra sėdėjo vežimėlyje su apsauginiais diržais. Pereinant per gatvę ji apsižiūrėjo, ar nėra mašinų. Vežimėlį stūmė priekyje savęs. Joms įpusėjus pereiti kelią mašina, kuris stovėjo prie sankryžos priparkuota kelkraštyje, pradėjo važiuoti atbulai. Prie pat vežimėlio jis sustojo, pasukiojo prie smilkinio. Ji suprato, kad jis jas praleidžia. Todėl pradėjo judėti. Iš kairės stovėjo priparkuota mašina, tačiau vairuotojas tyčia privažiavo arčiau. Vaikas laikėsi už vežimėlio porankių ir jai buvo prispausta dešinė rankytė tarp vežimėlio krašto ir automobilio galo. Ji greitai atitraukė vežimėlį, priėjo prie vairuotojo durelių. Šis staigiai atidarė tas dureles, trenkdamas jai jomis. Ji atšoko. Vairuotojas išlipęs iš mašinos pradėjo ją kratyti. Ji pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Liudytojai, vyras ir moteris, šaukė tą patį, sakė, kad patvirtins įvykį. Vairuotojas jai pagrasino, kad jei ji kvies policiją, jis su ja susidoros, atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. 8.56 val. ji paskambino 112, padiktavo valstybinį numerį. Po valandos atvažiavo patruliai ir nukreipė ją į 4 policijos komisariatą. Ten ji parašė prašymą ir nuėjo į polikliniką, kur jos dukrai davė siuntimą į Santariškes. Nuvažiavo į Santariškes, o grįžtant jai pačiai pasidarė bloga, dėl ko kreipėsi į polikliniką. A. L. matė, kad vaikas yra sužalotas, ji jam tai sakė. Vaikas labai išsigando, kai vyras pradėjo ją purtyti. Tuo metu, kai rankytė buvo užspausta automobilio, dukra neverkė, nes jai buvo šokas. Pradėjo verkti gal praėjus 2 minutėm nuo sužalojimo. A. L. jau buvo išvažiavęs. Nežino, ar A. L. matė sužalojimo momentą. Rankytės sužalojimą ji pati pamatė iš karto, dukra bandė ištraukti rankytę. Greitosios nekvietė iš karto, nes turi pirma kviesti policiją. Ji pati kaip medikė vaiko ranką apžiūrėjo, apiplovė vandeniu ir kreipėsi į polikliniką. Tai buvo po to, kai ji parašė pareiškimą. Kad vaikas sužalotas skambinant 112 nesakė, nes jai buvo šokas. Policijos pareigūnams ji sakė, kad su vaiku eis į polikliniką, todėl greitosios atsisakė. Įvykio vietoje bei aplinkinėje matymo zonoje pėsčiųjų perėjos nėra. Koja į A. L. automobilį ji netrenkė.

Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad rugsėjo mėn. ji ėjo į darbą Genių gatve. Įvykis buvo jai priešais. Pastebėjo, kad iš sidabrinės spalvos automobilio, v/n (duomenys neskelbtini) išlipęs vyras griebė J. R. už striukės, pradėjo kratyti. Ji nesuprato, ar jis norėjo moterį įtraukti į automobilį. Pradėjo rėkti jam: „Ką jūs darote!?“. Šis kažką atsakė. Tada dar vienas vyras pradėjo šaukti, kad reikia policiją kviesti. Tada tas vyras įšoko į automobilį ir išvažiavo. Vyras suplėšė moters striukę. Buvo sužalota vaiko dešinė rankytė. Ji dirba poliklinikoje, kur po to ta pati moteris ir kreipėsi su vaiku. Vaiką apžiūrėjo daktarė, davė siuntimą į Santariškes. Įvykio situaciją ji pradėjo stebėti nuo tada, kai automobilis važinėjo pirmyn-atgal. Matė, kaip nukentėjusioji nusprendė pabaigti eiti per kelią, o vairuotojas pradėjo važiuoti. Pokalbio tarp jų ji negirdėjo. Vairuotojui išvažiavus jos iškvietė policiją. Paties momento, kai buvo sužalota vaiko rankytė, ji nematė. Įvykio vietoje buvo apie 10 min. Nepamena, ar tuo metu tarp asmenų buvo kalba apie vaiko rankytę. Vaikas verkė, gal nuo išgąsčio, kad vyras purtė nukentėjusiąją. Įvykio vietoje ji neatkreipė dėmesio, ar vaikas buvo sužalotas, pati jo neapžiūrėjo. Ji dirba poliklinikoje, skiepų skyriuje. Prieš dvi dienas J. R. lankėsi su vaiku jų kabinete, ji darė vaikui skiepą. Tuo metu vaikas buvo visiškai sveikas. Tai gali patvirtinti, nes darant skiepą vaikas yra apžiūrimas.

Liudytojas G. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad matė, kaip asmuo važiavo atbuline eiga ir moteriškė pradėjo rėkti. Jis tuo metu dirbo aikštelėje, rūkė ir jie atkreipė jo dėmesį. Vyras išlipo iš automobilio ir pradėjo tampyti moteriai striukę. Prie pat tų asmenų jis nebuvo priėjęs. Girdėjo, kaip moteris sakė, kad vos ant vaiko neužvažiavo. Vaikas verkė prieš tai, kai moteris pradėjo bartis. Kodėl jis verkė nematė, nes buvo pakankamai toli. Susidūrimo momento irgi nematė. Tik matė, kad automobilis važiavo atbuline eiga, o tuo metu nukentėjusioji baigė pereidinėti gatvę nuo turgelio pusės. Automobilis sustojo, kai moteris pradėjo rėkti. Vyras moterį tampė, matė, kaip suplėšė striukę. Jam nespėjus prieiti vyras atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Po to jis buvo priėjęs prie moters, pasakė, kad jei reikės – jis paliudys. Priėjęs į vaiką jis nežiūrėjo, nežino, ar jis buvo sužalotas.

Liudytojas H. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio rytą nuvežė vaiką į darželį ir važiavo namo. Išgirdo riksmus ir tada pradėjo stebėti įvykį, jame dalyvavusius asmenis. Tuo metu buvo santechnikos parduotuvėje. Šauksmą išgirdo būdamas joje. Matė moterį su vežimėliu, kuri stovėjo prie automobilio ir šaukė, kad neįmanoma praeiti, kad automobilis užtvėrė kelią. Jis buvo už 20 žingsnių ir viską girdėjo. Vaikas neverkė. Apie sužalotą vaiką kalbos nebuvo. Kai vyras pradėjo tampyti moterį už rankovės, jis nuėjo ir įvykių nebestebėjo. Nepriėjo, nes moters nemušė. Kontakto tarp automobilio ir vežimėlio jis nematė. Iš vaikų darželio visi išvažiuoja atbulai. A. L. pažįsta iš matymo, žino jo automobilio, jis ir buvo įvykio vietoje. Turguje matė skelbimą, darželyje sutiko A. L. ir paklausė, kas ten buvo atsitikę.

Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai paskambino iš poliklinikos dėl skiepo. Ji atvažiavo su vaiku, pridavė kraują ir nuėjo į turgų. Paliko mašiną netoli turgaus teritorijos. Matė, kaip moteris, kuri važiavo su vaiku vaikiškame vežimėlyje, trenkėsi į stovėjusio automobilio bamperį su vežimėlio dešine puse. Ji stumdė vežimėlį, nes šaligatvio bortas buvo aukštas, ir kliudė automobilio bamperį. Pradėjo isteriškai šaukti, trenkė į vairuotojo automobilio priekines dureles koja. Vairuotojas išlipęs paėmė jai už rankos, kažką sakė. Vaikas tuo metu neverkė. Tai buvo prie turgaus, gatvėje, sankryžoje. Kai ji pradėjo stebėti įvykį, automobilis stovėjo, variklis buvo užvestas. Po incidento ji nuėjo, nematė, ar automobilis liko įvykio vietoje. Ji yra kirpėja, anksčiau kirpo L. šeimą, asmeniškai jo nepažįsta. Naujojoje Vilnioje rado iškabą, kas matė įvykį, todėl paskambino. Įvykis buvo apie 9 val., buvo 16 ar 17 d. Ji pati buvo už 10-15 m.

Liudytojas policijos pareigūnas E. L. teismo posėdžio metu patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 8). Taip pat nurodė, kad neprisimena, ar jiems atvažiavus įvykio vietoje buvo vaikas. Pranešimas buvo dėl to, kad kliudytas vežimėlis. Atvažiavus paaiškino, kad vairuotojas agresyviai elgiasi, kad atsitrenkė į vežimėlį. Sužalojimų nenurodė, tai tiksliai prisimena, nes priešingu atveju būtų kviesta greitoji.

Policijos pareigūnas E. L. 2013-09-17 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2013-09-17 apie 10.00 val., patruliuodamas su vyr. patruliu G. R. gavo pranešimą iš Vilniaus apsk. VPK OVS, kad Genių gt. 17A automobilis vos nepartrenkė einančios su vaiko vežimėliu pranešėjos. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi pil. J. R. ir paaiškino, kad jai einant per gatvę su vaikišku vežimėliu (vaikas buvo vežimėlyje) atbulai važiuodamas automobilis Honda, pilkos spalvos, v/n (duomenys neskelbtini) kliudė vežimėlį. Iš automobilio išlipęs vairuotojas pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais bei suplėšė pranešėjos striukę. J. R. nuo GMP atsisakė, teigė asmeniškai kreipsis į 4 PK su pareiškimu (b. l. 8).

Liudytojas policijos pareigūnas G. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad atvykus juos pasitiko moteris su vaiku ir vežimėliu, paaiškino, kad automobilis kliudė vežimėlį ir jį apgadino. Iš mašinos išlipo vyras ir pradėjo įžeidinėti. Ji pasakė, kad iškvies policiją. Vyras atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Vaikas jiems esant elgėsi ramiai, sužalojimų nebuvo. Jei jų būtų, jie kviestų greitąją, net jei jie būtų nedideli. Tačiau vizualiai sužalojimų nesimatė. Ant veido, rankų jų nebuvo. Įvykio liudytojai buvo, gal 15-20 m. atstumu. Jis sakė, kad važiavo automobilis, pradėjo rėkauti ir vyras išvažiavo nesulaukęs policijos. Jie pranešė budėtojui, nustatė savininko gyv. vietą.

Specialistė J. M.-Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju surašant išvadą (b. l. 41) buvo remtasi gydytojo nurodytais duomenimis, o būtent pagal vaiką apžiūrėjusio gydytojo įrašą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas byloje surinktus ir ištirtus įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, ir padarė šias išvadas.

Byloje apklaustų aukščiau minėtų asmenų parodymai, taip pat rašytinė bylos medžiaga: eismo įvykio vietos planas, nuotraukos, specialistės J. G.-Č. išvada, medicininiai dokumentai (b. l. 12, 13-14, 15, 20, 39-40, 41, 76-79, 113) patvirtina, kad 2013 m. rugsėjo 17 d., apie 8.50 val., pėsčioji J. R., stumdama priekyje savęs vežimėlį su jame sėdinčia dukra D. R., kirto Genių gatvę Žvirblių ir Genių gt. sankryžoje; įvykio vietoje taip pat buvo ir A. L. su automobiliu Mazda 5, v/n (duomenys neskelbtini) D. R. 2013-09-17 buvo padaryti dešinės plaštakos odos paviršiniai nubrozdinimai, kurie kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šias faktines aplinkybes patvirtinantys duomenys pilnai sutampa tarpusavyje, tad teismas, detaliau neanalizuodamas, jas pripažįsta įrodytomis. Tačiau byloje surinkti įrodymai dėl likusių aplinkybių, o būtent, ar tarp A. L. automobilio ir vežimėlio buvo kontaktas, ar šio kontakto metu automobilis važiavo atbuline eiga, ar vaiko plaštaka buvo sužalota būtent šio įvykio metu, skiriasi.

Liudytoja ir nukentėjusiosios D. R. įstatyminė atstovė J. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai baiginėjant pereiti gatvę A. L. vairuojamas automobilis važiavo atbuline eiga ir važiuodamas kliudė jos stumtą vežimėlį bei jame buvusios D. R. dešinę plaštaką, ją sužalodamas. Šiuos jos parodymus patvirtino ir liudytojų A. P. bei G. D. parodymai. A. P. patvirtino, kad įvykis buvo tiesiog priešais ją. Ji matė, jog J. R. baigiant pereiti per kelią automobilis važiavo, kad J. R. šaukė jam, ką jis daro, patvirtino, kad po to tarp jų kilo konfliktas, o po įvykio J. R. kreipėsi į polikliniką dėl sužalotos vaiko dešinės rankos, kai tuo tarpu dvi dienos prieš vaikas buvo sveikas. Liudytojas G. D. patvirtino, kad matė, kaip automobilis važiavo atbuline eiga, o tuo metu nukentėjusioji baigė pereidinėti gatvę nuo turgaus pusės, kad moteris pradėjo rėkti ir tik tada automobilis sustojo, girdėjo, kaip moteris sakė, kad vos ant vaiko neužvažiavo. Vėliau tarp asmenų kilo konfliktas. Liudytojai J. R., A. P., G. D. parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jų parodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, šių liudytojų buvimo faktas buvo žinomas jau pradinio duomenų rinkimo metu. Teismui taip pat buvo pateiktos D. R. dešinės plaštakos nuotraukos, kuriose matyti padaryti paviršiniai odos nubrozdinimai (b. l. 76-79). Apžiūrėjus J. R. mobilaus ryšio telefoną nustatyta, kad nuotraukos darytos 2013-09-17 11.23 val. (b. l. 70), tai yra praėjus kiek daugiau nei porai valandų nuo įvykio. Padaryti kūno sužalojimai buvo konstatuoti ir vaiko apžiūros metu medicinos įstaigoje. Tai patvirtina pateikti D. R. medicininiai dokumentai (b. l. 39-40, 113), iš kurių taip pat matyti, kad J. R. dėl dukters sužalojimo į medikus kreipėsi tą pačią įvykio dieną, tai yra 2013-09-17, medicinos įstaigai nurodydama tas pačias įvykio aplinkybes kaip ir teismui. Šie duomenys patvirtina J. R., A. P., G. D. parodymus ir leidžia spręsti, kad kontaktas tarp A. L. atbuline eiga važiavusio automobilio galinės dalies ir vežimėlio, kuriame sėdėjo D. R., laikydamasi rankomis už parankių, buvo, o šio kontakto metu D. R. dešinei rankai buvo padaryti paviršiniai odos nubrozdinimai. Kaip jau buvo konstatuota, specialistės J. G.-Č. išvada, pateikta tiek raštu (b. l. 41), tiek teismo posėdžio metu, patvirtino, kad padaryti sužalojimai vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas atsižvelgė į tai, kad tiek minėti apklausti liudytojai, tiek ir policijos pareigūnai E. L., G. R. patvirtino, jog įvykio vietoje J. R. nepateikė duomenų apie tai, kad yra sužalota D. R. ranka, tačiau tai abejonių teismui nesukėlė. Teismas J. R. paaiškinimą, kad šių aplinkybių ji nenurodė dėl patirto šoko, vertina kaip logišką. Taigi, teismo vertinimu ši įrodymų grupė abejonių dėl jų patikimumo nekelia, tad teismas jais vadovaujasi nustatydamas faktines įvykio aplinkybes.

Tuo tarpu A. L. teismui nurodė, kad iki incidento su J. R. jo vairuojamas automobilis stovėjo, konfliktas kilo dėl to, kad jis trukdė J. R. pravažiuoti su vežimėliu, vežimėlio jis nepatrenkė, jo nekliudė, vaikas ramiai sėdėjo, neverkė. Pati J. R. koja spyrė į jo stovinčio automobilio priekines dureles, po ko jis išlipo iš mašinos, buvo sugriebęs ją už rankos, tačiau ši staigiu judesiu išsivadavo, šaukė. Teismas apklausė A. L. nurodytą liudytoją H. P., tačiau jis nurodė incidentą stebėjęs ne nuo pradžių, tad esminių aplinkybių, o būtent, ar įvykio metu A. L. automobilis važiavo, ar buvo kontaktas tarp vežimėlio ir automobilio, jis nei patvirtino, nei paneigė. Teismo posėdžio metu taip pat buvo apklausta ir A. L. nurodyta liudytoja J. B., kuri patvirtino, kad matė, kaip moteris, kuri važiavo su vaiku vaikiškame vežimėlyje, trenkėsi į stovėjusio automobilio bamperį su vežimėlio dešine puse. Ji stumdė vežimėlį, nes šaligatvio bortas buvo aukštas, ir kliudė automobilio bamperį. Pradėjo šaukti, trenkė į vairuotojo automobilio priekines dureles koja. Vairuotojas išlipęs paėmė jai už rankos, kažką sakė. Vaikas neverkė. Vertindamas šiuos įrodymus teismas, visų pirma, atsižvelgia į tai, kad jie prieštarauja kitiems aukščiau minėtiems byloje surinktiems įrodymams. Be to, A. L. ir J. B. parodymai prieštarauja ir tarpusavyje. A. L. apskritai neigė buvus kontaktui tarp vežimėlio ir automobilio galinės dalies, kai tuo tarpu liudytoja J. B. tvirtino, kad nukentėjusioji vežimėliu trenkėsi į stovėjusio automobilio galinį bamperį negalėdama užvažiuoti ant šaligatvio. Tai kelia abejonių dėl šių asmenų parodymų patikimumo. Šią išvadą sustiprina ir nustatyta aplinkybė, kad liudytoja J. B. nebuvo žinoma įvykio aplinkybių tyrimo metu, ji patvirtino tarp jos ir L. šeimos buvus komercinių santykių, teigė atsiliepusi į skaitytą skelbimą, tačiau toks teismui nebuvo pateiktas. Šių duomenų visuma neleidžia teismui vertinti šią įrodymų grupę kaip patikimą, todėl teismas ja nesivadovauja.

Taigi, byloje nustatyta, kad važiuodamas atbuline eiga A. L. privalėjo duoti kelią pėsčiajai, kurios ėjimo kryptį jis kirto, tačiau to nepadarė, taip pažeisdamas KET 34 punkto reikalavimus. Dėl šio pažeidimo įvyko kontaktas tarp automobilio galinės dalies bei vežimėlio, ko pasėkoje nežymiai sutrikdyta D. R. sveikata, tad konstatuotini visi ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

A. L. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat buvo pareikštas kaltinimas tuo, kad jis iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pasitraukė pažeisdamas KET 231.4 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Kaip minėta, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje įvyko eismo įvykis, o būtent dėl A. L. padaryto KET 34 punkto pažeidimo buvo nežymiai sutrikdyta D. R. sveikata, tačiau A. L. eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietoje nepasiliko, iš jos išvažiavo nepranešęs policijai. Šie duomenys patvirtina objektyviuosius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementus, o A. L. yra tinkamas šio pažeidimo subjektas.

Tačiau pagal suformuotą teismų praktiką, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007 ir kt.).

Kaip patvirtino visi byloje apklausti liudytojai, įvykio vietoje jokios kalbos apie D. R. padarytą kūno sužalojimą nebuvo. Byloje nėra nustatyti ir vežimėliui padaryti kokie nors apgadinimai. Toks kaltinimas net nėra reiškiamas. Tai leidžia spręsti, kad įvykio vietoje A. L. neturėjo pagrindo manyti, kad savo veika padarė žmogaus kūno sužalojimą, dėl ko privalo vykdyti KET 231.4 punkto reikalavimą iškviesti policiją ir pasilikti įvykio vietoje. Kaip patvirtina visi apklausti asmenys, po eismo įvykio tarp J. R. ir A. L. kilo konfliktas, kurio metu buvo susistumdymas. Tai leidžia teismui A. L. pasišalinimą iš įvykio vietos sieti ne su tikslu išvengti atsakomybės dėl padaryto KET pažeidimo, o su tolimesniais įvykiais tarp incidento dalyvių. Taigi, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės – tyčios, todėl byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, turi būti nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies (KET pažeidimai) teisės pažeidimą, už kurį, pažymos apie asmens baustumą duomenimis, jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį – nežymiai sutrikdyta 2012 m. gimusio vaiko sveikata, į padarytų sužalojimų lokalizaciją, mastą – nedideli paviršiniai dešinės plaštakos odos nubrozdinimai, bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. L. – administracine tvarka baustas kelis kartus už KET pažeidimus, augina mažametį vaiką). Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, A. L. skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda.

J. R. pateikė teismui civilinį ieškinį dėl 250 Lt turtinės ir 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 104). Ieškinyje nurodė, kad A. L. ją purtydamas suplėšė 250 Lt vertės striukę, tačiau šioje byloje buvo nagrinėjamos tik padarytų KET 34, 231.4 punktų pažeidimo bei ATPK 127 straipsnio 1 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo aplinkybės. Kaip matyti iš asmenų paaiškinimų, J. R. striukė galimai buvo suplėšyta vėliau išsirutuliojusio konflikto metu, o tai peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas. Pasisakant dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 37 straipsnio 1 dalis numato tik turtinių nuostolių atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Esant šiom aplinkybėm pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas

nutaria:

A. L. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 600 (šešių šimtų) Lt baudą.

A. L. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti jo veikoje nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė