- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-01-18
- Bylos Nr.
- I-186-281/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Halina Zaikauskaitė, Raimondas Blauzdžius
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Utenos apskrities viršininko administracijai, Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialui
- Trečiasis asmuo
- LR aplinkos ministerijos, F. L.
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos vyriausiojo
- Kategorijos
- 11.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Daliai Gliebienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Martynui Jovaišai, atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovui Anatolij Vasiljev, trečiojo suinteresuotojo asmens LR aplinkos ministerijos atstovui Andriui Krištapavičiui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui F. L., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Utenos apskrities viršininko administracijai, Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims LR aplinkos ministerijai, F. L. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau – Prokuroras), ginant viešąjį interesą, patikslintu pareiškimu teismui (t1; b.l. 3-9) prašo: 1) panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos (toliau – UAVA) 2001-08-03 išvadą Nr.4379 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn; 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) 2005-03-16 sprendimą Nr.2.5-41-20054; 3) panaikinti 2005-06-30 Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale (toliau - Rregistrų centro filialas) Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-16 sprendimo Nr.2.5-41-20054 pagrindu atliktą 0,7800 ha žemės sklypo-Krakinio ežero teisinę registraciją, registro Nr.44/396772, piliečio F. L. vardu.
Pagrįsdamas reikalavimus Prokuroras pareiškime paaiškino, kad 2001-08-03 sutartimi V. Š. pardavė F. L. teisę atkurti išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisę. Sutartyje nurodyta, jog nuosavybės teisė atkuriama į 1, 02 ha žemės Navikų kaime, Ignalinos rajone 2001-08-03 Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus pažymos pagrindu. 2001-08-03 UAVA parengta ir apskrities viršininko pasirašyta išvada Nr.4379 Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kurioje nurodyta, jog pilietis F. L. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 1,02 ha žemės, kurią iki nacionalizacijos valdė K. S. Utenos apskrityje, Ignalinos rajone, Navikų kaime. Išvadoje taip pat nurodyta, jog grąžintina žemė yra priskirta valstybės išperkamam vandens telkiniui. Išvada persiųsta į Vilniaus rajono, Sužionių seniūniją, Vilniaus apskrityje. 2005-03-16 VAVA sprendimu Nr.2.5-41-20054 F. L. atkurtos nuosavybės teisės į 0,87 ha žemės vietoj turėto 0,87 ha vandens telkinio perduodant neatlygintinai nuosavybės 0,78 ha vandens telkinį, esantį Greiciūniškių kaime, Sužionių seniūnijoje, Vilniaus rajone.
Utenos apskrities 2001-08-03 išvados Nr.4379 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, parengtos teisių perėmėjui F. L. po nuosavybės teisių perleidimo sutarties sudarymo, 1 p. nurodyta, kad jis turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,02 ha žemės, priklausiusios K. S. Navikų kaime, Ignalinos rajone, Utenos apskrityje, o šios išvados 1.2 punkte - kad šis 1,02 ha žemės plotas priskirtas išperkamam vandens telkiniui.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įst.) 4 str. 12 d. (2001-08-03 - 2001-12-10 redakcija) buvo reglamentuota, kad žemė, pertvarkyta į tvenkinius, grąžinama natūra piliečiams ribotam tiksliniam naudojimui (išskyrus tvenkinio užtvankos įrenginius, jeigu jie priskirti pavojingiems įrenginiams). Žemė, kurioje įrengti pramoniniai žuvininkystės tvenkiniai, grąžinama natūra piliečiams ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu šios žemės savininkai sutinka sudaryti žemės nuomos sutartį su žuvininkystės tvenkinių naudotojais ne mažiau kaip 5 metams. Žuvininkystės tvenkinių naudotojai šiuos tvenkinius nuomoja ir už juos savininkui moka Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka valstybinės žemės nuomos dydžio žemės nuomos mokestį. Jeigu pilietis atsisako imti pertvarkytą į tvenkinį žemės sklypą arba nesutinka sudaryti šios žemės nuomos sutarties su žuvininkystės tvenkinių naudotojais, ši žemė valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 20 p. (2000-09-29 redakcija). Pažymėtina, kad nuosavybės teisių į žemę, kurioje įrengti tvenkiniai, atkūrimo sąlygos ir tvarka nustatytos Atkūrimo įstatymo 4 str., reglamentuojančiame nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką, bet ne šio įstatymo 6 str., reglamentuojančiame nuosavybės teisių į vandens telkinius atkūrimo sąlygas ir tvarką.
Atkūrimo įstatymo 12 str., reglamentuojančio valstybės išperkamą žemę (o ne valstybės išperkamus vandens telkinius), 9 p. (2001-08-03 - 2001-12-10 redakcija) buvo nustatyta, kad žemė iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 str., jeigu ji yra su įrengtais tvenkiniais, pramoninės žuvininkystės tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę) ir jeigu ją susigrąžinti pagal šio įstatymo 4 str. 12 d. atsisako savininkai. Pagal Atkūrimo įstatymo 13 str. (2001-08-03 - 2001-12-1 redakcija) valstybės išperkamais vandens telkiniais buvo laikomi vandens telkiniai priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandenims, priskirti valstybiniams rezervatams, valstybinių parkų rezervatams, Kuršių nerijos nacionaliniam parkui bei pagal įstatymus įsigyti privačiai nuosavybei. Minėto įstatymo 13 str., nustatančiame valstybės išperkamų vandens telkinių sąrašą nenurodyti žemės plotai, kuriuose įrengti tvenkiniai, t. y. šie plotai pagal minėtą nuostatą nepriskiriami valstybės išperkamiems vandens telkiniams.
Todėl tais atvejais, kai archyvų išduotuose dokumentuose buvo nurodyta, jog buvęs savininkas nuosavybės teise valdė žemę, tačiau išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn rengimo metu šio buvusio savininko turėtoje žemėje yra pramoninės žuvininkystės tvenkiniai, rengiamoje išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkimo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn turi būti nurodyta, jog pretendentas turi teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri priskirta valstybės išperkamai žemei (jei pretendentas šią žemę atsisakė susigrąžinti natūra). UAVA žemės tvarkymo departamento Ignalinos r. žemėtvarkos skyriaus 2007-09-13 rašte Nr.2-1613 nurodyta, jog Birvėtos žuvininkystės ūkio tvenkiniai įrengti apie 1985-1987 m.. Kadangi nėra jokių duomenų, jog K. S. Navikų kaime turėjo vandens telkinį, Utenos apskrities 2001-08-03 išvados Nr.4379 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, parengtos teisių perėmėjui F. L., nepageidavusiam susigrąžinti žemę natūra, nepagrįstai nurodyta, kad 1,09 ha žemės plotas priskiriamas valstybės išperkamam vandens telkiniui. Remiantis Utenos apskrities 2001-08-03 išvada Nr. 4379 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priimtas Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-16 sprendimas Nr.2.5-41-20054, kuriuo F. L. atkurtos nuosavybės teisės į 0,87 ha žemės iš 1,02 ha žemės ploto perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,78 ha vandens telkinį (Krakinį ežerą), esantį Greiciūniškių kaime, Sužionių seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje. Šio sprendimo 4 p. nurodyta, kad nuosavybės teisės į F. L. tenkančios žemės valdos dalį - 0,15 ha vandens telkinio - bus atkurtos vėliau.
Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. bei Tvarkos 82 p. įtvirtinti atlyginimo už valstybės išperkamą (natūra negražinamą) nekilnojamąjį turtą būdai. Minėtose nuostatose tarp kitų įvardijami ir šie atlyginimo būdai: už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius perduodamas lygiavertis žemės, miško ar vandens telkinio plotas (įstatymo 16 st. 9 d. 1 p.), taip pat perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam vandens telkinys - už išperkamą arba neišlikusį vandens telkinį (įstatymo 16 str. 9 d. 9 p.). Tvarkos 49 p. reglamentuojama, kad perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam (...) vandens telkinį pagal piliečių pageidavimą galima, jeigu: (...) vandens telkinys yra priskirtas valstybės išperkamam (...) vandens telkiniui; (...) vandens telkinys neišlikęs; (...) vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, t. y. šioje nuostatoje, įgyvendinančioje Atkūrimo įstatymo nuostatas, detalizuojama, kokiais atvejais piliečiams gali būti atlyginama perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį vandens telkinio plotą. Nei minėto įstatymo, nei tvarkos nuostatose nėra reglamentuojama, kad už valstybės išperkamą žemę gali būti atlyginama perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį vandens telkinį. Pagal Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 9 p. teisė į lygiavertį vandens telkinį įgyjama tada, kai turėtas vandens telkinys išperkamas valstybės arba neišliko, tuo tarpu pagal šio straipsnio 9 d. 1 p. lygiavertis vandens telkinio plotas perduodamas už buvusius vandens telkinio plotus, kurių susigrąžinti toje vietoje piliečiai nepageidauja. Tokias Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 1 ir 9 p. taikymo ribas nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-09-28 nutartimi, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A7-585-05. Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-310/2007.
Kadangi nagrinėjamu atveju taikytinos atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, o ne vandens telkinius, taisyklės, F. L. neturėjo teisinio pagrindo įgyti teisę į vandens telkinį nei pagal Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 9 p., nei pagal tos pačios dalies 1 p., todėl Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-16 sprendimas Nr. 2.5-41-20054 yra neteisėtas.
Sprendimas laikytinas neteisėtu ir dėl kitų priežasčių.
Atkūrimo įstatymo 3 str. 1 d. 3 p. buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos į vandens telkinius. Taip pat šio įstatymo 13 str. 1 p. buvo nustatyta, kad vandens telkiniai iš piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 str., jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių vandens telkinių plotus turėjo tvirtinti Vyriausybė.
Parengto ir suderinto Vilniaus rajono Sužionių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (papildymo) tvirtinimo metu jau buvo įsigaliojęs LR Vyriausybės 2003-11-14 nutarimas Nr.1268, kuriuo Krakinio ežeras buvo priskirtas valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams, t. y. tapo valstybės išperkamu vandens telkiniu. Todėl dėl tokių, teisės aktų pakeitimų negalėjo būti patvirtintas F. L. suprojektuotas 0,78 ha žemės sklypas Nr.601, kuriame yra Krakinio ežeras, o Sužionių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (papildymas) turėjo būti tikslinamas. Tačiau to nebuvo padaryta. F. L. perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis vandens telkinys (Krakinio ežeras) vietovėje buvo paženklintas 2004-04-26, o Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-16 d. sprendimu Nr.2.5-41-20054 į jį buvo atkurtos nuosavybės teisės. Taigi ženklinant perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį vandens telkinį (Krakinį ežerą) vietovėje bei priimant Vilniaus apskrities viršininko sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jį, jau galiojo LR Vyriausybės 2003-11-14 nutarimas Nr.1268, kuriuo Krakinio ežeras buvo priskirtas valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams.
Renkant medžiagą pagal LR aplinkos ministerijos pateiktą informaciją apie galimus teisės aktų pažeidimus atkuriant nuosavybės teises į Krakinio ežerą, Vilniaus apygardos prokuratūra kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su pavedimu pateikti išvadą. Šios tarnybos išvada Vilniaus apygardos prokuratūroje gauta 2007-09-07, todėl prašymo administraciniam teismui padavimo pradžia skaičiuotina nuo 2007-09-07, o LR administracinių bylų teisenos įst. 33 str. nustatytas terminas nėra praleistas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.
Atsakovas UAVA atsiliepime teismui (t1; b.l. 153-154) paaiškino, kad su skundo reikalavimais sutinka iš dalies. Sutinka, kad būtų panaikintas VAVA2005-03-16 sprendimas Nr.2.5-41-20054, taip pat 2005-06-30 Registrų centro filiale atlikta 0,7800 ha žemės sklypo-Krakinio ežero teisinė registracija, F. L. vardu. Tačiau naikinti UAVA 2001-08-03 išvadą Nr.4379 dėl žemės , miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai naikinti netikslinga.
F. L. teisę į nuosavybės teisių atkūrimą įgijo 2001-08-03 teisių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Minėto asmens prašymu 2001-08-03 buvo parengta UAVA išvada Nr.4379, kurioje padaryta klaida ir neteisingai nurodytas valdytos žemės statusas, t.y. nurodytas valstybės išperkamas vandens telkinys, turėtų būti įrašyta valstybės išperkama žemė. Tačiau, naikinti minėtą išvadą nėra tikslinga, kadangi Utenos apskrities viršininkas vadovaudamasis LR apskrities valdymo įstatymo 20 str. bei LR viešojo administravimo įstatymo 35 str., įsakymu padarytą klaidą gali ištaisyti.
Atsakovas VAVA atsiliepime teismui (t2; b.l. 1-5) su skundo reikalavimais sutiko ir paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-16 sprendimas Nr.2.5-41-20054 dėl perdavimo F. L. nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio vandens telkinio (Krakinio ežero) yra neteisėtas. Pagal Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 9 p. teisė į lygiavertį vandens telkinį įgyjama tada, kai turėtas vandens telkinys išperkamas valstybės arba neišliko, tuo tarpu pagal šio straipsnio 9 d. 1 p. lygiavertis vandens telkinio plotas perduodamas už buvusius vandens telkinio plotus, kurių susigrąžinti toje vietoje piliečiai nepageidauja. Utenos apskrities 2001-08-03 išvados Nr.4379 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, parengtos teisių perėmėjui F. L. po nuosavybės teisių perleidimo sutarties sudarymo, 1 punkte nurodyta, kad jis turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,02 ha žemės, priklausiusios K. S. Navikų kaime, Ignalinos rajone, Utenos apskrityje, o šios išvados 1.2 punkte - kad šis 1,02 ha žemės plotas kažkodėl priskirtas išperkamam vandens telkiniui. Utenos apskrities 2001-08-03 išvados Nr.4379 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, parengtos teisių perėmėjui F. L., nepageidavusiam susigrąžinti žemę natūra, nepagrįstai nurodyta, kad 1,09 ha žemės sklypas priskiriamas valstybės išperkamam vandens telkiniui.
Krakinio ežeras, esantis Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, buvo priskirtas valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams LR Vyriausybės 2003-10-14 nutarimu Nr.1268, kuris įsigaliojo nuo 2003-10-18, taigi nuo 2003-10-18 negalėjo būti gražinamas piliečiams.
Teismo posėdžio metu VAVA atsakovo atstovas su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.
Atsakovas Registrų centro filialas atsiliepime teismui (t1; b.l. 158-160) paaiškino, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti VAVA 2005-03-16 sprendimo Nr. 2.5-41-20054 pagrindu atliktą 0,7800 ha žemės sklypo (kuriam Nekilnojamojo turto registre suteiktas registro įrašo Nr. 44/396772) teisinę registraciją F. L. vardu, šio reikalavimo nepagrindžia jokiais juridiniais pagrindais. Pats teisinės registracijos atlikimas kaip toks nėra ginčijamas - neteigiama ir neįrodinėjama, kad ši registracija atlikta pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Ši registracija atlikta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, nes jos atlikimo metu skundžiamas VAVA sprendimas buvo galiojantis. Įstatymai, reglamentuojantys Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcijas, teises bei pareigas, nesuteikia teisės šiam tvarkytojui vertinti pateikiamo registravimui dokumento teisėtumą, jame nurodomų duomenų teisingumą, todėl LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d. numato, kad registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad duomenys, įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, atitiktų dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys buvo įrašyti - būtent tokiu būdu yra užtikrinamas į Nekilnojamojo turto registrą įrašytų duomenų teisingumas.
Reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo spręstinas tik kaip išvestinis reikalavimas ir dėl to, kad šiuo atveju nebuvo realizuota ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka, kuri numatyta dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinių padalinių priimtų sprendimų. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atlikdamas ginčo žemės sklypo ir F. L. nuosavybės teisių į jį įregistravimą teisės aktų nepažeidė, todėl šioje byloje trauktinas trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
Tretysis suinteresuotasis asmuo LR aplinkos ministerija su skundo reikalavimais sutiko ir atsiliepime į pareiškimą (t1; b.l.140-141) paaiškino, kad F. L. nuosavybės teises į Krakinio ežerą įgijo pagal Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-16 sprendimą, tačiau šis ežeras atitinka kriterijus, kuriais vadovaujantis vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams. Krakinio ežeras nuo 2003 m. įtrauktas į Valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-10 nutarimu Nr.1268, kuris įsigaliojo 2003-10-18, todėl, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 13 str. 1 p., šis ežeras negalėjo būti grąžinamas natūra.
Teismo posėdžio metu LR aplinkos ministerijos atstovas prašė skundą tenkinti.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo F. L. atsiliepime (t2; b.l. 8-11) teismui su skundo reikalavimais nesutiko ir paaiškino, kad pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti panaikinti UAVA 2001-08-03 išvadą Nr.4379 ir VAVA 2005-03-16 sprendimą Nr.2.5-41-20054 per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nutartyse yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl termino kreiptis į teismą, svarbus momento, nuo kurio turi būti skaičiuojamas terminas, nustatymas, o vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą.
Iš prokuroro pareiškimo priedų matyti, kad 2006 04 24 Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas LR aplinkos ministerijos 2006 04 24 raštas Nr.(3-1)-D8~3439, kuriame nurodoma, jog VAVA sprendimu nuosavybės teisės į Krakinio ežerą buvo suteiktos pažeidžiant viešąjį interesą ir prašoma kreiptis į teismą dėl VAVA sprendimo panaikinimo. 2006-05-29 Vilniaus apygardos prokuratūra kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnyba dėl dokumentų ir išvados patikrinimo. Prie šio rašto prokuratūra pridėjo visus dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, bei kitus dokumentus ir tai reiškia, kad pareiškėjas 2006-05-29 disponavo visais dokumentais, kurie susiję su nuosavybės teisių atkūrimu.
Abejotinas prokuroro kreipimosi į Nacionalinės žemės tarnybos specialistus pagrįstumas ir tikslingumas, nes prokuroras - asmuo, kuris privalo turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą kreipiasi į tuos pačios srities specialistą (teisininką) ir prašo pateikti išvadą. Tuo tarpu specialisto išvadą surašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė, kai prokuroras, turintis specialių žinių teisės klausimais, galėjo ir turėjo šį darbą atlikti savarankiškai. Be to, prokuroras į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi 2006-05-29, o specialisto išvada gauta tik 2007-09-07, t.y. praėjus 1 metams ir 3 mėnesiams., tuo tarpu nepateikta įrodymų, kad būtų imtasi veiksmų paskubinti specialisto išvados parengimą. Remdamasis minėtų aplinkybių kriterijais daro išvadą, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą turėjo žinoti 2006-05-29, todėl praleido ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminą. Prokuroras praleisto termino atnaujinti neprašo, todėl pareiškimas turėtų būti atmestas.
Pareiškėjas klaidingai aiškina tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 16 str., kadangi neatsižvelgia į tai, jog pagal šio įstatymo 16 str. 3 d., 9 d. 1 p. turėjo teisę gauti lygiavertį užlietai žemei, kuri tampa valstybės išperkama, vandens telkinį. Nuosavybės teisių į suteiktą žemės sklypą atkūrimas vyko nuosekliai laikantis tuo metu galiojusių norminių aktų. V. Š. įgijo teisę į išlikusio nekilnojamojo turto - 1,02 ha žemės, esančios Navikų kaime, Ignalinos rajone, nuosavybės teisės atstatymą 2001-08-03. 2001-08-03 V. Š. pardavė man teisę atkurti išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisę. Tačiau žemės sklypas 1,02 ha užimtas žuvininkystės tvenkiniais „Birvėta“. Todėl pasinaudodamas Atkūrimo įstatymo 4 str. 12 d. suteikta teise, atsisakyta sudaryti nuomos sutartį su žuvininkystės tvenkinių naudotoja įmone „Birvėta“, dėl to užlieta vandens telkiniais žemė tapo valstybės išperkama, t.y. negrąžinama, suteikiant galimybę pasirinkti lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą.
Teisę už valstybės išperkamą žemę prašyti ir gauti vandens telkinį nustatė Atkūrimo įstatymo 16str. 3 dalis, iš kurios seką kad atlyginimo pagrindą sudaro ne valstybės išperkamo turto forma (žemė, miškas, vandens telkinys), bet reali išperkamo turto vertė atlyginimo metu. Tai rodo, kad esminis kriterijus, turintis reikšmės išvadoje, yra ne išperkamos žemės forma, o jos vertė. Būtent išperkamos valstybinės žemės kainos lygiavertiškumo pagrindu yra neatlygintinai perduotas vandens telkinys Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 1 p. tvarka.
Tvarkos 49 p. reguliuoja nuosavybės teisių atkūrimo tvarką tik tais atvejais, kai asmuo turėjo miško sklypą ar vandens telkinį, tačiau neapima tų atvejų, kai asmens turėta žemė Atkūrimo įstatymo tvarka priskirta valstybės išperkamai. Tvakos 27 p. nurodoma, kad jei žemę išperka valstybė, pilietis gali pasirinkti vieną ar kelis atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdus. Tai, kad už išperkamą žemę turėjo teisę pasirinktinai gauti žemę, mišką vandens telkinį pagal lygiavertiškumo principą nurodo Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr.205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 4.2, 4.2.3 punktai. Minėto nutarimo 4.2. punktas nurodo, jog šiuo nutarimu patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika taikoma apskaičiuojant vandens užlietos žemės, priskirtinos valstybės išperkamai, vertę, kai už ją perduodama piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemė, miškas, vandens telkiniai kitoje vietoje (4.2.3. p.p.). Vienintelis apribojimas pasirenkant atlyginimo formą už valstybės išperkamą žemę nustatytas Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 1 p.: už miesto teritorijos esančią žemę (išskyrus už miesto teritorijoje turėtą mišką), mišku neatlyginama.
Nuostatą, kad asmuo už išperkamą žemę gali gauti atitinkamos vertės vandens telkinio plotą, patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimdamas 2004-01-13 sprendimą administracinėje byloje Nr.A1'-35/2004. Šioje byloje konstatuota, kad tuo atveju, kai iki žemės minėto nacionalizavimo buvęs žemės sklypas po nacionalizacijos buvo pertvarkytas į tvenkinį, tokia žemė laikytina valstybės išperkamu (pagal minėtą Atkūrimo įstatymo 4 str. 12 p. redakciją) vandens telkiniu ir gali būti grąžinama perduodant neatlygintinai lygiavertį vandens telkinį. 0,78 ha žemės sklypas - Krakinio ežeras, kurio vertė lygi valstybės išperkamos žemės užlietos „Birvėtos“ žuvininkystės tvenkiniais vertei - 801 Lt, jam neatlygintinai perduotas Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 1 p. pagrindu, vadovaujantis 16 str. įtvirtintu lygiavertiškumo principu. Todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti UAVA išvadą ir VAVA sprendimą yra nepagrįstas ir atmestinas.
Teismo posėdžio metu F. L. prašė skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
UAVA 2001-08-03 pažyma Nr.903 patvirtina, kad V. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,02 ha žemės, valdytos K. S. (t1; b.l. 35).
V. Š. 2001-08-03 sutartimi pardavė F. L. UAVA 2001-08-03 pažymos Nr.903 pagrindu įgytą teisę atkurti nuosavybės teises į 1,02 ha žemės (t1; b.l. 37).
UAVA 2001-08-03 pažyma Nr.904 patvirtina, kad F. L. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,02 ha žemės (t1; b.l. 36).
UAVA 2001-08-03 išvada Nr.4379 nustatoma, kad F. L. turi teisę į atkurti nuosavybės teises į 1,02 ha žemės, kuri visa priskirta valstybės išperkamam vandens telkiniui (t1; b.l. 49).
VAVA 2005-03-16 sprendimu Nr.2.5-41-20054 F. L. atkuriamos nuosavybės teisės į 0,78ha vandens telkinį, t.y. Traknio ežerą, esantį Greiciūniškių kaime, Sužionių seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, nurodant, jog į 0,15 ha žemės nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau (t1, b.l. 48, 67-74).
2005-06-30 nuosavybės teises į Traknio ežerą F. L. įregistravo Nekilnojamojo turto registre (t1, b.l. 87).
LR aplinkos ministerijos 2006-04-21 raštu Prokuratūra informuojama, kad VAVA 2005-03-16 sprendimu F. L. nuosavybės teisės į Krakinio ežerą buvo atkurtos pažeidžiant viešajį interesą, todėl prašoma kreiptis į teismą dėl minėto sprendimo panaikinimo (t1; b.l. 10).
Byloje spręstinas ginčas dėl UAVA 2001-08-03 išvados Nr.4379 bei šios išvados pagrindu priimto VAVA 2005-03-16 sprendimo Nr.2.5-41-20054 pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl Prokuratūros teisės ginčyti UAVA išvadą bei VAVA sprendimą bei pareiškimo padavimo terminų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų išplėstinė kolegija 2005-09-28 nutartyje (adm.b. Nr.A7-585-05) yra pažymėjusi, jog prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų nustatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad šis interesas yra pažeistas, t.y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą. LR prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. numato priemones, kurių prokuroras gali imtis esant pagrindui manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.), tokiu būdu rinkdamas papildomą informaciją, kad būtų nustatyta, ar yra pažeistas viešasis interesas, ir ar yra pagrindas, ginant šį interesą, kreiptis į teismą. Todėl vieno LR administracinių bylų teisenos įst. 33 str. 1d. nustatytas mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą.
Bylos esantys įrodymai patvirtina, kad Prokuratūra 2006-05-29 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu įvertinti nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus bei pateikti išvadą. Kaip jau paminėta, tokią teisę Prokuratūrai suteikia LR Prokuratūros įstatymas.
Tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- tarnyba) specialistės išvada Prokuratūrai buvo pateikta 2007-09-07, t.y. praėjus daugiau kaip metams laiko, negalima vertinti kaip Prokuratūros neveikimą ar vilkinimą priimti sprendimą dėl kreipimosi į teismą ginant viešąjį interesą.. Kaip patvirtina teismui pateikti raštai ( t1; b.l.12-13, 2t., b.l. ) Prokuratūra rinko dokumentus, juos teikė, domėjosi ir ragino tarnybą greičiau atlikti jos pavedimą.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistės išvada Prokuratūrai buvo pateikta 2007-09-07, pareiškimas teismui paduotas 2007-09-21, todėl daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju LR administracinių bylų teisenos įst. 33 str. 1d. nustatytas mėnesio terminas minėtiems UAVA bei VAVA sprendimams apskųsti praleistas nebuvo (t1, b.l. 14-25, 91-96).
Dėl UAVA 2001-08-03 išvados Nr.4379 bei VAVA 2005-03-16 sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo
Nuosavybės teisės atkuriamos ir sprendimai priimami vadovaujantis sprendimo priėmimo metu galiojančiomis Atkūrimo įstatymo, Tvarkos bei kitų teisės aktų nuostatomis.
Tiek skundžiamo VAVA sprendimo priėmimo metu, tiek ginčo nagrinėjimo metu galiojančio Atkūrimo įst. 13 str. 1d. nurodoma, kad miškai ir vandens telkiniai yra negrąžinami ir išperkami valstybės, atlyginant pagal šio įstatymo 16 str., jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė.
LR Vyriausybės 2003-10-14 nutarimu Nr.1268, įsigaliojusiu 2003-10-18, buvo patvirtinti Valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniai ir jų plotai. Minėtu nutarimu patvirtintame sąraše yra nurodomas ir Krakinio ežeras, esantis Vilniaus rajono savivaldybėje ir kurio inventorinis numeris 42-113.
Įvertinus minėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Krakinio ežeras laikytinas valstybės išperkamu ir negrąžintinu natūra, todėl nuosavybės teisės neatlygintinai perduodant šį ežerą natūra negalėjo būti atkuriamos, nuo LR Vyriausybės 2003-10-14 nutarimo Nr.1268 įsigaliojimo momento, t.y. nuo 2003-10-18.
Atsižvelgus į tai, sprendžiama, jog VAVA 2005-03-16 sprendimas Nr.2.5-41-20054 yra priimtas pažeidžiant Atkūrimo įst. 13 str. 1 d. nuostatas, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad K. S. iki 1940m. valdyti žemės sklypai, į kurių nuosavybės teisių atkūrimą įgijo F. L. , patenka į 2005-11-11 valstybinės žemės nuomos sutartimi iš Lietuvos Respublikos valstybės nuomotojo UAB „Birvėtos tvenkiniai“ išnuomotą žemės sklypą, kurio naudojimo pobūdis – tvenkinių žuvininkystės ūkis (b.l. 76-79). Minėtos sutarties 2 p. sakoma, kad žemės sklypas išnuomojamas 25 metams, bet ne ilgiau kaip iki sprendimo atkurti nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymą priėmimo dienos.
Byloje nėra ginčo dėl tų pareiškėjos skunde teismui nurodytų faktinių aplinkybių, jog Birvėtos žuvininkystės ūkio tvenkiniai, kurių teritorijoje randasi ginčo žemė, įrengti 1985-1987 metais.
Tai, jog ginčo žemė iki nacionalizacijos nebuvo užimta jokiais vandens tvenkiniais patvirtina ir buvusios žemės savininko K. S. 1991-11-27 Ignalinos rajono Dysnos apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriame nurodoma, jog turėta 20 ha žemės – 10 ha ariamos žemės ir 10 ha ganyklų ir pievų (t1; b.l. 31).
Skundžiamos UAVA išvados priėmimo metu galiojusio Atkūrimo įst. 4 str. 12 d. buvo nustatyta, kad žemė, kurioje įrengti tvenkiniai, neprivatizuoti pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymus, grąžinama natūra piliečiams (išskyrus tvenkinio užtvankos įrenginius, jeigu jie priskirti pavojingiems įrenginiams) ribotam tiksliniam naudojimui. Žemė, kurioje įrengti tvenkiniai (įskaitant su jais susijusių užtvankos įrenginių užimtą žemę), privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymus ir naudojami pagal paskirtį, išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
Atkūrimo įst. 16 str. 9 d. nurodoma, kad už valstybės išperkamus žemę, miškus ir vandens telkinius piliečiams atlyginama perduodant: lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą (1p.); neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam vandens telkinį - už išperkamą arba neišlikusį vandens telkinį (9p.)
Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, darytinos išvados jog: 1) K. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos neturėjo jokio vandens telkinio, todėl Atkūrimo įst. 16 str. 9d. 1p., 9p. nuostatos asmenims, siekiantiems realizuoti nuosavybės teisių atkūrimą, šiuo konkrečiu atveju netaikytinos; 2) UAB „Birvėtos tvenkiniai“ išnuomotas žemės sklypas nėra privatizuotas, todėl nelaikytinas valstybės išperkamu ir negrąžintinu natūra Atkūrimo įst. 4 str. 12 d. prasme.
Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad UAVA 2001-08-03 išvada Nr.4379, kurioje nustatoma, kad F. L. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,02 ha žemės, kuri visa priskirta valstybės išperkamam vandens telkiniui, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.
F. L. atsiliepime teismui nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A11-35/2004 ir nagrinėjama byla skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis, įskaitant ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nuosavybės teisės buvo atkurtos į valstybinės reikšmės vandens telkinį, o UAB „Birvėtos tvenkiniai“ išnuomotas žemės sklypas nelaikytinas negražinamu natūra, todėl skundo argumentai susiję su Prokuratūros reikalavimų nepagrįstumu dėl netinkamo teisės aiškinimo, nepagrįsti.
Dėl įpareigojimo Registrų centro filialui panaikinti F. L. vardu atliktą teisinę Krakinio ežero registraciją
LR administracinių bylų teisenos įstatymo 92 str. sakoma, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos teisės ar teisėti interesai.
Nors Registrų centro filialo sprendimas įregistruoti F. L. nuosavybės teises į Krakinio ežerą, esant galiojančiam VAVA 2005-03-16 sprendimui buvo pagrįstas ir teisėtas, panaikinus šį VAVA sprendimą, išnyksta ginčo turto nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas. Teisinė padėtis, buvusi iki skundžiamo VAVA sprendimo priėmimo, gali būti atstatyta tik panaikinus F. L. vardu įregistruotas nuosavybės teises į vandens telkinį – Krakinio ežerą Nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti 2005-06-30 Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-16 sprendimo Nr.2.5-41-20054 pagrindu atliktą 0,7800 ha žemės sklypo-Krakinio ežero teisinę registraciją, registro Nr.44/396772, piliečio F. L. vardu yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2001-08-03 išvadą Nr.4379 bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-16 sprendimą Nr.2.5-41-20054, todėl juos tenkinus, šis prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas..
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginant viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti.
Panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2001-08-03 išvadą Nr.4379.
Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-16 sprendimą Nr.2.5-41-20054.
Įpareigoti Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialą panaikinti 2005-06-30 Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-16 sprendimo Nr.2.5-41-20054 pagrindu atliktą 0,7800 ha žemės sklypo-Krakinio ežero teisinę registraciją, registro Nr.44/396772, piliečio F. L. vardu.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą