Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. B., L. J. ir N. J. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Nustatyta, kad 2008 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl UAB „Bendruva“ pertvarkymo“ Nr. 1-474 bei 2009-11-18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1291 „Dėl turto perdavimo patikėjimo teise SĮ „Vilniaus miesto būstas“, visos Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos patikėjimo teise naudoti ir valdyti buvo perduotos ieškovui, tame tarpe ir Butas (http://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30178637). Remiantis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 30-425, ieškovas administruoja ir prižiūri Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, patikėjimo teise valdo, naudoja bei disponuoja Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiu turtu, taip pat renka nuomos mokesčius iš butų nuomininkų bei reiškia ieškinius dėl nesumokėtų mokesčių išieškojimo ir kt.

Nustatyta, kad 2001 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 92 Butas buvo išnuomotas S. B.. Remiantis Gyventojų registro duomenimis, atsakovė savo gyvenamąją vietą Bute yra deklaravusi nuo 2001 m. kovo 29 d. Nustatyta, kad 2016 m. kovo 1 d. ieškovas gavo atsakovės A. B. prašymą, kuriame atsakovė prašė pakeisti pagrindinį Buto nuomininką, nurodydama, kad su buvusiu sutuoktiniu S. B. yra išsituokusi ir jis Bute nebegyvena. 2016 m. liepos 7 d. ieškovas sudarė su atsakove Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. 1.41-G16/1209 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei už užmokestį buvo išnuomotas Butas. Remiantis Sutarties 10, 12 punktais, nuomininkė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio 20 dienos. Ieškovas nurodo, kad atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nuomos mokesčio laiku nemokėjo, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Iš ieškovo pateiktų skaičiavimų matyti, kad už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. atsakovė liko skolinga ieškovui 1710,77 Eur už nuomos paslaugas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškovu už Buto nuomą būtų atsiskaičiusi (CPK 178 straipsnis).

Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija 2016 m. sausio 12 d. Apžiūros aktu Butą pripažino netikslingu remontuoti bei nusprendė siūlyti gyventojams kreiptis dėl kitų gyvenamųjų patalpų išnuomojimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovei buvo siūloma persikelti į kitas, tinkamas gyventi patalpas, esančias Gerosios Vilties g. 1A-510 ir Kalvarijų g. 159-126, Vilniuje, tačiau duomenų apie tai, kad atsakovė būtų išreiškusi valią dėl persikėlimo į nurodytas gyvenamąsias patalpas, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Remiantis bylos medžiaga, su atsakove Bute kartu gyvena jos nepilnamečiai vaikai, atsakovai – L. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir N. J., gim. (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. vasario 7 d. išvadoje dėl nepilnamečių L. J. ir N. J. Nr. A104-506/17.2.13.2.6-AD15 pažymėta, kad A. B. ir D. J. šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma, ji įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Nurodyta, kad su šeima dirba Vilniaus miesto Socialinės paramos centro socialiniai darbuotojai, teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Pagal paskutinę 2017 m. sausio 20 d. socialinės darbuotojos suteiktą informaciją, situacija šeimoje sudėtinga, tėvai galimai vartoja alkoholį, nebendrauja su socialine darbuotoja, neatsiliepia telefonu. Išvadoje nurodoma, kad A. B. ir D. J. negalint tinkamai pasirūpinti dukra ir sūnumi, vaikais pasirūpins Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Remiantis CK 6.583 straipsnio 1 dalimi, už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.72 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, 6.583 straipsnio 1 dalimi, 6.584 straipsnio 1 dalimi, 6.589 straipsnio 1 dalimi, Sutarties 10, 12 punktais, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 1710,77 Eur skolos už nuomos paslaugas.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 49,97 Eur delspinigių, taikydamas 0,02 procento delspinigių normą už 6 mėnesių laikotarpį. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnis numato, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 49,97 Eur delspinigių laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl taip pat tenkintinas.

Pagal CK 4.37 straipsnio ir 4.98 straipsnio nuostatas, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad nuomotojas turi teisę teisme pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jei nuomininkas nemoka nuomos mokesčio. CK 6.611 straipsnyje numatyta, kad jeigu nuomininkas nuolat nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Nagrinėjamu atveju, ieškinys pareikštas dėl laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. susidariusio 1710,77 Eur dydžio įsiskolinimo už nuomos paslaugas. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimi, ieškovas dėl atsakovės įsiskolinimo už patalpų nuomą buvo kreipęsis į teismą ir anksčiau. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje e2-47011-566/2016, kuriuo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį tenkino, be kita ko, priteisdamas iš atsakovės 889,45 Eur skolos už buto nuomą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė, nemokėdama nuomos mokesčio, padarė esminius nuomos sutarties pažeidimus, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad atsakovei negalint tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, jais pasirūpins Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ieškovo ieškinys dalyje dėl Sutarties nutraukimo bei atsakovų iškeldinimo tenkintinas – tarp ieškovo ir atsakovės 2016 m. liepos 7 d. sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. 1.41-G16/1209 nutrauktina teismo sprendimu, o atsakovai iškeldintini iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1760,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas visiškai ir į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 dalies bei 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 40,00 Eur žyminio mokesčio (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a/s Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti tarp ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovės A. B. 2016 m. liepos 7 d. sudarytą Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. 1.41-G16/1209.

Iškeldinti atsakovus A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) L. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. J., gim. (duomenys neskelbtini), su visu atsakovams priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į.k. 124568293, iš atsakovės A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1760,74 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt eurų ir 74 ct) skolos už nuomos paslaugas (įskaitant delspinigius), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1760,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a/s Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Išaiškinti atsakovams, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jie turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė