- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-16
- Bylos Nr.
- N-444-1842-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys, Romanas Klišauskas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 17 d. nutarimo G. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. balandžio 17 d. nutarimu G. R. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, paskyrė iš viso 15000 Lt baudą (po 3000 Lt už kiekvieną iš penkių nelegaliai dirbusių asmenų). Teismas paskirtos baudos mokėjimą taip pat išdėstė per 6 mėnesius, kas mėnesį mokant po 2500 Lt.
II.
Apeliaciniu skundu G. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 17 d. nutarimą dalyje dėl įpareigojimo kas mėnesį mokėti po 2500 Lt ir priimti naują sprendimą – išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą 5 metams. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad paskirta bauda yra jam ir jo šeimai finansiškai nepakeliama, neigiamai paveiks nepilnamečio vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 313 straipsnio 4 dalis numato, kad atsižvelgdamas į pažeidėjo turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą organas (pareigūnas) gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį.
ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Todėl sprendžiant dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo turi būti įvertinama, ar išdėsčius baudos mokėjimą (ypač ilgam laikotarpiui, kaip to prašo apeliantas) administracinė nuobauda galėtų pasiekti savo tikslus, ar ji netaptų tik simbolinio pobūdžio poveikio priemonė, negalinti atlikti jokios auklėjamosios ir prevencinės funkcijos. Sprendžiant dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo turi būti paisoma ir teisingumo principo, proporcingumo reikalavimo, pagal kurį valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti adekvačios jomis siekiamiems tikslams.
Kaip matyti iš ATPK 313 straipsnio 4 dalies turinio, dėl paskirtos baudos išdėstymo turi būti sprendžiama atsižvelgiant į pažeidėjo turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes. Taigi asmuo, prašantis išdėstyti baudos mokėjimą, turi pateikti visapusiškus duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus apie jo turtinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu jis prašo išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teismui pateikė duomenis apie jo ir jo vaiko motinos darbo užmokestį už 2007 m. sausio – kovo mėnesius, apie savo darbo užmokestį už 2006 m. spalio mėnesį, taip pat dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra nepilnamečio vaiko tėvas, nuomojasi butą. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, ar jis neturi nekilnojamojo turto. Nepateikti ir duomenys apie piniginių lėšų likučius ir jų judėjimą jo sąskaitose kredito įstaigose, apie tai kokias jis pajamas gavo ankstesniais laikotarpiais (pavyzdžiui, 2005 ir 2006 metais). Todėl duomenys apie apelianto turtinę padėtį nėra išsamūs ir visapusiški. Vien tik iš apelianto pateiktų duomenų daryti išvadą, kad yra pagrindas išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, kaip to prašo apeliantas, nėra pakankamo pagrindo. Juolab, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso LI skyriuje) yra nustatyti atitinkami apribojimai dėl išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų, todėl įstatymas užtikrina, kad išieškant skolą išieškojimas nebus nukreiptas į visą gaunamą darbo užmokestį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamo apeliacinio skundo netenkinimas neužkerta kelio administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kreiptis su pakartotiniu prašymu išdėstyti baudos mokėjimą į nutarimą priėmusią instituciją, pateikiant papildomus įrodymus, patvirtinančius jo sunkią turtinę padėtį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
G. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.