Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-407-626/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-06
Bylos Nr.
1S-407-626/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52856-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė, Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė
Kaltinamasis
R. M.
Advokatai
Benediktas Paulauskas
Kategorijos
NuorašasSkundas Nr. 1S-407-626/2019(S)
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52856-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorei Editai Kadūnienei,kaltinamojo R. M. gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. sausio 15 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. M. kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. lapkričio 4 d., 01.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), priėjęs prie neužrakinto, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A.“ priklausančio automobilio Volkswagen Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsisėdęs į jį ir radęs daiktadėžėje atsarginį raktą, užkūręs automobilio variklį, išvažiavo pagrobtu automobiliu. Tokiu būdu pagrobė UAB „A.“ priklausantį 1 300 eurų vertės automobilį Volkswagen Transporter. Šiais savo veiksmais R. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, R. M., kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. lapkričio 4 d., apie 12.05 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volkswagen Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (R. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,20 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais R. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi kaltinamajam R. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams. Teismo vertinimu, kaltinamajam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės neužtikrino kaltinamojo dalyvavimo procese, į paskirtus teismo posėdžius kaltinamasis neatvykdavo piktybiškai, nenurodant ir nepateikiant teismui jo neatvykimą pagrindžiančių duomenų. Atsižvelgiant į tai, žemesnysis teismas savo sprendimą skirti kardomąją priemonę – suėmimą motyvavo tuo, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šalies argumentai

4. Skundu aukštesniajam teismui kaltinamasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį ir pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Skunde kaltinamasis R. M. nurodo, jog jis negavo šaukimų atvykti į teismo posėdžius ir nesislapsto nuo teisėsaugos institucijų. Pažymi, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), šeimą bei mažametį vaiką, yra dirbantis. Kaltinamasis sutinka išmokėti dalimis UAB „A.“ patirtą turtinę žalą.

5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti, o gynėjas skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. M. skundas tenkinamas iš dalies.

6. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, pateikta skundo nagrinėjimui, daro išvadą, kad joje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog R. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje. Minėti duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo apklausų protokoluose, kitų liudytojų parodymuose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo pagrįstumo, nevertina baudžiamojoje byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo, šį klausimą spręs baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjantis teismas. Taip pat šio skundo nagrinėjimo dalyku nėra ir kaltinamojo R. M. skunde nurodytos aplinkybės dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl dėl šių skundo argumentų teismas nepasisako. Šiuo metu tam, kad taikyti kardomąją priemonę – suėmimą, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tiek, kiek duomenys yra patikrinti nagrinėjant suėmimo paskyrimo pagrįstumo klausimą, yra pakankamas pagrindas kaltinti R. M. jį inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

7. Kaip suėmimo taikymo pagrindą, žemesnysis teismas nurodo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nors kaltinamasis, kaip ir nurodo skunde, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, yra dirbantis, turi šeimą ir mažametį vaiką, tačiau kaip matyti iš baudžiamosios bylos R. M. piktybiškai nėjo į teismo posėdžius. Teismo šaukimas jam buvo siunčiamas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamasis R. M. taip pat jo neatsiėmė, šaukimas buvo paduotas kaltinamojo tėvui L. M.. Dėl kaltinamojo nedalyvavimo bylos nagrinėjime toks nagrinėjimas buvo sutrukdytas (teisiamieji posėdžiai nevyko). Tikimybę, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos pareigūnų, sustiprina ir tai, kad kaltinamasis jau yra pažeidęs jam paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas, buvo paskelbta jo paieška. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama nutartis iš esmės yra pagrįsta, suėmimas kaltinamajam taikomas esant pagrindui, numatytam BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuris patvirtintas byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl kaltinamojo skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamas nutartis ir vietoje suėmimo paskirti švelnesnes kardomąsias priemones pagrindo nėra.

8. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas šios kardomosios priemonės taikymo terminą, nepagrįstai nustatė 2 (dviejų) mėnesių suėmimo taikymo terminą. Aukštesnysis teismas, įvertinęs suimtajam inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumą, jų pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo poziciją dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo, kito teisiamojo posėdžio datą, tikėtiną bylos nagrinėjimo teisme trukmę, laikydamasis procesinių prievartos priemonių proporcingumo principo ir atsižvelgdamas į kitas svarbias aplinkybes aukštesnysis teismas pažymi, jog kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti kaltinamajam R. M. suėmimą taikant trumpesniam terminui – 1 (vienam) mėnesiui.

9. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartis keistina, sutrumpinant kardomosios priemonės – suėmimo –taikymo terminą iki 1 (vieno) mėnesio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo R. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį, sutrumpinant kaltinamajam R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 15 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Jurgita MačionytėVitalija NorkūnaitėNida VigelienėNuorašas tikrasTeisėja Vitalija Norkūnaitė