Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis sugyventinę, vaikų neturi, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą galutine 2 metų laisvės apribojimo bausme su numatytais įpareigojimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi paskirta bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę (2018 m. rugsėjo 5 d. paleistas atlikęs arešto bausmę);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2024 m. gegužės 5 d., apie 22.30 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,52 promilių neblaivumas), žodinio konflikto su savo sugyventine N. U. metu, panaudojo savo šeimos nario – sugyventinės N. U. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. tyčia ją pastūmė, po ko pastaroji nukrito ant kelių ir juos susižalojo, dėl ko nukentėjusioji N. U. patyrė fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad minėtą dieną (t. y. gegužės 5 d.) šventė stačiatikių Šv. Velykas. Buvo namuose, išėjo į balkoną su sugyventine parūkyti, ten tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis pastūmė sugyventinę iš balkono į kambarį, nuo ko ji parkrito ant kelių, paskui jis ją pakėlė. Nukentėjusioji tuo metu, kai ėjo iš balkono, stovėjo pasisukusi, o jis per jos nugarą stūmė ją į kambarį, sugyventinė užkliuvo už aukšto balkono slenksčio ir pargriuvo. Tuo metu nubrozdinimų nesimatė, vėliau keliai pamėlynavo. Nežino, kas iškvietė policijos pareigūnus, galėjo būti kaimynai, nes jie tuo metu barėsi. Praeityje yra patyręs kelis smegenų sutrenkimus, dėl to, kai išgeria alkoholio, jam sukyla agresija. Po šio konflikto alkoholio nebevartoja, susitarė su sugyventine, kad visiškai atsisakys alkoholio. Mano, jog neturi priklausomybės alkoholiui. Grįžęs iš areštinės susitaikė su sugyventine, jos atsiprašė, pasikalbėjo apie šį įvykį, susitarė, jog kaltinamasis nebevartos alkoholio. Jų santykiai šiuo metu yra puikūs. Labai gailisi dėl to, kas įvyko, savo veiksmus vertina neigiamai. Nurodė, kad praeityje turėti teistumai taip pat yra susiję su alkoholio vartojimu (b. l. 98-100).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji N. U. nurodė, kad R. M. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metus, veda bendrą ūkį, gyvena jos nuomojamame bute. 2024 m. gegužės 5 d., apie 22.30 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkone ji nukentėjo nuo savo sugyventinio. Sugyventinis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui sugyventinis ją tyčia pastūmė rankomis, po ko ji nugriuvo ant kelių ir juos susižalojo. Ji jautė fizinį skausmą, kurį vertina 7 balais iš 10. Ji iškvietė policijos pareigūnus, kuriems papasakojo nusikaltimo aplinkybes. Kadangi jie šventė Velykas, ji taip pat buvo išgėrusi alkoholio. Sugyventinis prieš ją smurtauja pirmą kartą, anksčiau to nėra buvę. Į medikus nesikreipė, pas ekspertus apžiūrai nenuvyko. Šiuo metu sugyventinis gyvena kitu adresu, ji nori, kad jis grįžtų gyventi pas ją, o ikiteisminis tyrimas būtų kuo greičiau pabaigtas. Ji šiuo metu sugyventiniui pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, nes žala jai nepadaryta. Sugyventinis neturi priklausomybės alkoholiui, bet norėtų, kad jis jo nevartotų (b. l. 35-37).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus 2024 m. gegužės 6 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad gautas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kad 2024 m. gegužės 5 d., 22.30 val., (duomenys neskelbtini), buto balkone kilus žodiniam konfliktui išgertuvių metu tarp sugyventinių N. U. ir R. M., pastarasis panaudojo fizinį smurtą sugyventinės atžvilgiu, o būtent – pastūmė N. U., po ko ji nukrito ant kelių ir susižalojo (b. l. 4-5).

2024 m. gegužės 6 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Pridėtos nuotraukos (b. l. 7-12).

2024 m. gegužės 14 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš Bodycam. Vaizdo įrašuose be kitų aplinkybių užfiksuota, kaip nukentėjusioji nurodo, kad kilus konfliktui ją balkone pastūmė sugyventinis, po ko ji parkrito ant kelių ir pajautė fizinį skausmą (b. l. 29-30).

2024 m. gegužės 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Iš garso įrašo girdėti, kad paskambinusi N. U. praneša, kad prieš ją smurtauja jos sugyventinis. (b. l. 28)

Alkoholio kvito duomenimis, 2024 m. gegužės 5 d., 23.58 val. R. M. kraujyje nustatytos 2,52 promilių etilo alkoholio (b. l. 50, 51).

Alkoholio kvito duomenimis, 2024 m. gegužės 5 d., 23.56 val. N. U. nustatytas 1,92 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog R. M. 2024 m. gegužės 5 d., apie 22.30 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkone, būdamas neblaivus, žodinio konflikto su savo sugyventine N. U. metu, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, pasireiškusį tuo, kad kaltinamasis pastūmė nukentėjusiąją į jos nugarą, po ko pastaroji nukrito ant kelių ir juos susižalojo, t. y. sukėlė savo šeimos narei – sugyventinei N. U. fizinį skausmą. Tai patvirtina paties kaltinamojo R. M. teisiamojo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios N. U. paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros protokolas su foto nuotraukomis, tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje duomenys, vaizdo ir garso įrašai bei jų apžiūros protokolai, kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai. Teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės nuosekliais ir detaliais nukentėjusiosios paaiškinimais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu po to, kai nukentėjusioji ir kaltinamasis kartu vartojo alkoholinius gėrimus (t. y. kaltinamajam ir nukentėjusiajai esant neblaiviems), tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis panaudojo smurtą prieš nukentėjusiąją ją pastumdamas, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamasis R. M. viso proceso metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, jog būnant balkone su sugyventine N. U. tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Nukentėjusioji tuo metu stovėjo pasisukusi ir jis ją pastūmė į nugarą, po ko ji užkliuvo už stataus balkono slenksčio (skiriančio balkoną ir kambarį) ir pargriuvo bei susižeidė kelius. Konstatuotina, kad tokie kaltinamojo veiksmai, kuomet jis stumdamas iš balkono nukentėjusiąją šią pargriovė (nuo ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas) pripažintini tyčiniais. Nors tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivūs, pažymėtina, kad pagal BK 19 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog R. M. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas prieš savo šeimos narį (sugyventinę), nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – R. M. yra brandaus, darbingo amžiaus, šiuo metu yra dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, tačiau turintis ilgametę sugyventinę – nukentėjusiąją N. U. Praeityje yra teistas (ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimą prieš tuometinę sugyventinę). Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, per paskutinius 3 metus daug kartų baustas administracine tvarka – pagrinde už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (paskirtų baudų nelinkęs mokėti). Duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, tačiau iš nagrinėjamo įvykio aplinkybių matyti, jog kaltinamasis turi elgesio problemų, pavartojus alkoholio. Juolab kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. nurodė, jog dėl alkoholio vartojimo jis tampa agresyvus ir visi jo buvę teistumai susiję su alkoholio vartojimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam R. M. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoj intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie iš esmės įtakotų kaltinamojo elgesį ir gyvenimo būdą. Dėl to bausmės vykdymo metu kaltinamajam R. M. skirtini šie įpareigojimai: 1) dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus); 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajam R. M. skirtina galutinė – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros R. M. skirtini šie įpareigojimai: 1) dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus); 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 1-3 dalys, 4 dalies 4 punktas; 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).

Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos pobūdį, R. M. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per septynis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. M. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. gegužės 6 d., 00.25 val. iki 2024 m. gegužės 6 d., 13.34 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54-56), paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtame voke saugomas kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais paliktinas saugoti byloje.

Bylos duomenimis, civilinis ieškinys nėra pareikštas, šiuo atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros R. M. skirti šiuos įpareigojimus: 1) dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių bei psichotropinių medžiagų); 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros R. M. skirti šiuos įpareigojimus: 1) dirbti, o netekus darbo, be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių bei psichotropinių medžiagų); 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, R. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 7 (septynis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į galutinę paskirtą bausmę įskaityti R. M. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. gegužės 6 d., 00.25 val. iki 2024 m. gegužės 6 d., 13.34 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtame voke saugomą kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Išaiškinti R. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.