- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-28
- Bylos Nr.
- 1A-225-508-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- G. D., ir E
- Civilinis atsakovas
- J. S., O. S.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-225-508/2012
Teisėja: A. Jakučiūnienė Teisminio proceso Nr.1-52-1-01299-2010-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.;
2012 m. gegužės 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nuteistajam G. D.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas V. S. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal LR BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas O. K. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas dalinai sudedant ir subendrinta bausmė G. D. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010-09-08 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme jas visiškai sudedant, ir galutinė bausmė G. D. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams 2 dienoms, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotas laikas G. D. atbūtas suėmime nuo 2011-02-07 iki 2011-09-26.
Iš E. S. ir G. D. solidariai priteista V. S. 1000 Lt, O. K. 1600 Lt, E. S. neišgalint, išieškojimas nukreiptas į civilinius atsakovus J. S. ir O. S..
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. S., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. D. pagal LR BK 182 str. 1 d. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su E. S. bei nenustatytais asmenimis, 2010 m. gruodžio 9 d. apie 9 val. 30 min. G. D. atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino O. K., gyv. (duomenys neskelbtini), į stacionaraus ryšio telefoną, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistačius jos anūku bei nurodžius, kad dėl jo padarytos avarijos padaryta žala ir norint atsilyginti reikalingi pinigai, kurių ateis pasiimti nepažįstamas asmuo, ir taip suklaidinę nukentėjusiąją, nukentėjusiajai O. K. padavus 1600 Lt atėjusiam į jos namus E. S., taip suklaidino O. K. ir visų naudai įgijo O. K. priklausančius 1600 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajai O. K. 1600 Lt turtinę žalą.
Be to, G. D. nuteistas pagal LR BK 182 str. 1 d. už tai, kad veikdamas bendrai su E. S. ir su nenustatytais asmenimis, G. D. atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), paskambino V. S., gyv. (duomenys neskelbtini), į stacionaraus ryšio telefoną, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), ir, prisistatę policijos pareigūnu G. bei nurodę, kad jos sūnėnas sužalojo nepažįstamą vyriškį, t.y. nepažįstamas vyriškis, užkliudytas jos sūnėno, nukrito nuo laiptų ir susitrenkė galvą, tada davė pakalbėti tariamam sūnėnui, t.y. nenustatytam asmeniui, kuris pasakė, kad operacijai reikia 4000 litų ir tariamam policijos pareigūnui G. nurodžius, kad pinigų ateis pasiimti nukentėjusiojo vyriškio brolis, taip suklaidino nukentėjusiąją, ir nukentėjusiajai V. S. padavus 1000 litų į namus atėjusiam E. S., visų naudai įgijo V. S. priklausančius 1000 litų, tuo padarydami nukentėjusiajai V. S. 1000 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-09-26 nuosprendį ir bylą grąžinti tyrimui papildyti arba atnaujinti tyrimą, kad būtų nustatyti kalti asmenys. Nuteistasis neigia padaręs nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Apeliantas tvirtina, kad byloje daug prieštaravimų, neaiškumų, neapklausti visi galimi liudininkai. Nuteistasis teigia, kad liudytojo T. V. parodymai melagingi, kad jis niekad neskambino T. V.. Nėra jokių konkrečių faktų, kad T. V. buvo skambinta ir siūlytas darbas. Liudytojo parodymai nebuvo patikrinti išklotinėmis, nebuvo paimtas pastarojo telefonas. Apelianto tvirtinimu, būtent išklotinės parodytų, kad liudytojo parodymai yra melagingi. Iš telefono Nr., kurio paskutiniai trys skaičiai 080, nei gruodžio 9 d., nei 20 d., neskambinta E. S.. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Apeliantas prašo išreikalauti T. V. telefoną ir išklotines. Tyrimą atlikę pareigūnai nesivargino nustatyti, ar E. S. tikrai nepažįsta merginos, kuri, pasak O. K., atėjo po to, kai ji padavė pinigus E. S.. Anot apelianto, nerealu, kad per trumpą laiko tarpą (10 minučių) pakartotinai po E. S. būtų dar kas nors pasiųstas paimti likusių pinigų. Nuteistasis teigia, kad E. S. parodymai taip pat yra melagingi. Tyrimo metu jis nurodė, kad parduodamas 4 jam priklausančius mobilaus ryšio telefonus nuteistajam vardu D., jis pastarojo prašė, kad paskambintų nuo jo Ž. Š.. Tačiau tyrimo metu net nebuvo bandyta nustatyti D., nors šis susijęs su asmenimis, įvykdžiusiais nusikaltimą, kurio padarymu kaltinamas jis. Byloje nebuvo apklaustas taksi vairuotojas, kurį E. S. išsikvietė, kad nuvykti pas O. K.. Šis liudytojas galėtų patvirtinti arba paneigti, kad su E. S. buvo mergina. Telefonais, kuriais jis skambino sugyventinei N. C. ir Ž. Š., pataisos namuose naudojasi daugybė nuteistųjų. Todėl tai, kad iš šių numerių buvo skambinta į fiksuotus laidinio ryšio telefonus, neįrodo jo kaltės padarius nusikaltimus. Byloje nebuvo apklaustas V. V., nors jis gali paliudyti apie svarbias bylai aplinkybes dėl sukčiavimo O. K. atžvilgiu. Apeliantas prašo šį liudytoją apklausti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. E. S. parodymai dėl V. S. vėlgi melagingi. E. S. nurodė, kad 700 Lt iš Alytuje esančio banko „Snoras“ išsiuntė jo paprašytas vyriškis. Tačiau gavus banko ataskaitas E. S. parodymai nepasitvirtino. Apklausti visi žmonės tą dieną siuntę pinigus nuo 700 Lt iki 1000 Lt, tačiau vyriškio, kuris pasak E. S. padėjo išsiųsti pinigus, nerasta. Niekas nepatvirtino, kad E. S. būtų prašęs išsiųsti pinigus.
Teisėjų kolegija, atlikus įrodymų tyrimą, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad nuteistojo G. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas ir pagrįstai pripažino G. D. kaltu padarius dvi LR BK 182 str. 1 d. numatytas nusikalstamas.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą bei nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma – nuteistojo E. S., nukentėjusiųjų V. S., O. K., liudytojų T. V., Ž. Š., asmens parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius protokolai, skambučių išklotinės bei kiti rašytiniai duomenys, rodo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai įvertino byloje esančius įrodymus, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, o ne atskirus įrodymus, pagrįstai G. D. pripažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.
Nuteistasis E. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad vykdė G. D. nurodymus. Būtent jo telefoniniais nurodymais važiuodavo nurodytais adresais, prisistatydavo kito asmens vardais ir turėdavo paimti pinigus. 2010-12-09 jis paėmė 1600 Lt iš močiutės (duomenys neskelbtini) g., o 2010-09-20 – 1000 Lt iš moters (duomenys neskelbtini) g. 2010-12-09 jis pinigus nuvežė prie ligoninės ir padavė Ž. Š., o 2010-12-20 pinigus jis turėjo pervesti į nurodytą banko sąskaitą. Kadangi pats dokumento neturėjo, paprašė, kad pinigus pervestų užkalbintas vyras. Visus šiuos veiksmus jis atliko vykdydamas telefonu duodamus nurodymus. Nuteistasis kategoriškai patvirtino, kad skambindavo ir nurodymus duodavo tas pats vyras žemu dusliu balsu, t.y. G. D.. Asmens parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius metu E. S. iš keturių jam pateiktų atpažinti balsų, atpažino būtent G. D. balsą. Šis asmuo jam skambino ir siuntė paimti pinigus iš moterų (t. 2, b.l. 64-66). E. S. parodymus patvirtino ir liudytojas T. V.. T. V. parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius metu irgi atpažino G. D. balsą, kaip balsą asmens, kuris 2010 m. gruodžio mėn. pradžioje jam skambino ir siūlė užsidirbti pinigų (t. 1, b.l. 38-40). Būtent T. V. jam skambinusiam ir dirbti siūliusiam asmeniui nurodė E. S., kaip asmenį, į kurį galima kreiptis dėl siūlomo darbo. Pastebėtina, kad tiek E. S., tiek liudytojo T. V. parodymai esminėse detalėse buvo nuoseklūs, jie patvirtino vienas kito parodymus. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti E. S. ir T. V. nuosekliais parodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad E. S. ir T. V. būtų suinteresuoti nusikalstamai apkalbėti G. D., įvertinant šio asmenybę ir jį apibūdinančius teistumus. Jokių objektyvių aplinkybių, dėl ko E. S. ir T. V. galėtų meluoti, nenurodė ir G. D., todėl nuteistojo teiginiai, kad jis yra apkalbėtas, atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliantas teigia, kad byloje tyrimas nebuvo išsamus, nebuvo išreikalautos telefoninių pokalbių išklotinės. Jos, pasak nuteistojo, įrodytų, jog jis nėra bendravęs su E. S.. Tačiau nuteistasis neteisus teigdamas, kad šie tyrimo veiksmai nebuvo atlikti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad buvo išreikalautos bylai reikšmingų telefonų numerių įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės. Buvo tiriamos T. V., E. S., Ž. Š. priklausančių numerių išeinančių ir įeinančių skambučių išklotinės. Jas vertinant nustatyta, kad E. S., T. V., Ž. Š. laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2011-01-04 yra bendravę su tuo pačiu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, 167-168). Kadangi tai yra išankstinio papildymo kortelė, todėl nėra nustatyta abonentinė priklausomybė. Pastebėtina, kad laikas, kada E. S. bendravo su šiuo abonentu sutampa su data ir laiku, kai E. S. klausydamas jam skambinusio asmens nurodymų nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) paimti pinigų ir jų pristatymu į ligoninę, kur gulėjo Ž. Š.. Laikas, kada Ž. Š. buvo skambinta iš nurodyto numerio sutampa su laiku, kada jai skambino G. D. ir klausė, ar ji galinti paimti iš E. S. pinigus. Liudytoja Ž. Š. patvirtino, kad 2010-12-09 apie 11 val., laiko ji tiksliai neįsiminė, jai būnant ligoninėje, skambino G. D. ir klausė, ar ji galinti paimti pinigus iš E. S.. Ji šiuos pinigus paėmė ir padavė N. C. (G. D. sugyventinei). Apie jokius kitus asmenis, kurie būtų jai skambinę dėl pinigų perdavimo, nieko neminėjo. Todėl nuteistojo versija, kad jis pardavė turėtus mobilaus ryšio telefonus nuteistajam vardu D., o šis per kitus asmenis turėjo perduoti pinigus Ž. Š., yra nepagrįsta. Nuteistojo G. D. parodymai vertintini kritiškai dar ir todėl, kad jis nurodė, kad Ž. Š. asmeniškai neskambino, nors pati Ž. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad 2010-12-09 jai skambino pats G. D. dėl pinigų paėmimo. Vertinant šiuos įrodymus, galima daryti išvadą, kad G. D. naudojosi ir tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors byloje buvo minimas tel. Nr., kurio paskutiniai skaičiai 080, tačiau pastebėtina, kad G. D. galėjo naudotis net keliais telefonų numeriais. Pats G. D. parodęs, jog buvo įsigijęs 4 telefonus, kuriuos vėliau, neva, pardavė. Jis taip pat minėjo, kad skambindavo savo artimiesiems iš įvairių telefono numerių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikaltimai buvo daromi naudojantis keliais telefonais, kadangi vienu abonentu buvo skambinama nukentėjusiosioms, o tuo pačiu buvo duodami nurodymai ir E. S., kuris turėdavo paimti pinigus. Taigi, E. S. ir kitiems asmenims galėjo būti skambinama įvairiais tel. Nr., o ne tik tuo, kurio paskutiniai skaičiai 080, kaip teigia nuteistasis.
G. D., neigdamas kaltę padarius nusikaltimą O. K. atžvilgiu, parodė, kad šį nusikaltimą padarė V. V.. Pastarasis neva jam pats prisipažino įvykdęs nurodytą nusikaltimą, kad šiam buvo pareikšti įtarimai. Tačiau apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie V. V. pareikštus įtarimus, jo atžvilgiu priimtas nuosprendis, taip pat jo atviras prisipažinimas, paaiškinimas, parodymai dėl pareikštų įtarimų. Iš pateiktų duomenų matyti, kad V. V. nebuvo pareikštas įtarimas 2010-12-09 įvykdžius nusikaltimą O. K. atžvilgiu. V. V. nebuvo prisipažinęs padaręs minimą nusikaltimą, todėl nuteistojo G. D. teiginiai, kad V. V. sukčiavo O. K. atžvilgiu laikomi tik jo pasirinkta gynybine taktika. Duomenų, patvirtinančių šiuos nuteistojo teiginius byloje nėra, jų negauta ir apeliacinės instancijos teismui atlikus įrodymų tyrimą.
Tad vertindamas aukščiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl G. D. kaltės ir šių duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina nuteistojo G. D. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., sukčiavus O. K. ir V. S. atžvilgiu.
Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad byla buvo išnagrinėta vienašališkai, nepilnai ištyrus įrodymus, atmestini. Iš bylos medžiagos, iš apylinkės teismo nuosprendžio turinio matyti, kad faktiniai duomenys, kuriais teismas grindė savo nuosprendį, buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. 1 d. Nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Jų visetas leido teismui padaryti išvadą dėl G. D. kaltės.
Apelianto prašymas panaikinti nuosprendį ir grąžinti bylą prokurorui, kad būtų nustatyti kalti asmenys, atmestinas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, rašytinius byloje esančius įrodymus ir, kolegijos nuomone, padarė pagrįstą išvadą dėl G. D. kaltės, todėl kolegija neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvadomis. Be to, atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui galima tada, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, ko šiuo atveju nėra.
Tai, kad nebuvo surasta mergina, kuri neva kartu su E. S. buvo pas O. K., ar neapklaustas taksistas, kuris vežė E. S., esant aukščiau paminėtiems įrodymams, jo kaltės nepaneigia ir neduoda pagrindo abejoti apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu.
Kadangi nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu padarius LR BK 182 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, nukentėjusiosioms dėl bendrininkų G. D. ir E. S. neteisėtų veiksmų buvo padaryta turtinė žala, todėl pagrįstai patenkinti nukentėjusiųjų O. K. ir V. S. civiliniai ieškiniai dėl žalos joms atlyginimo.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo G. D. apeliacinį skundą atmesti.