Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo J. B., nukentejusiosios ir civilines ieškoves N. K. ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gegužes 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal LR BK 281 str. 3 d. 20 MGL (2600 litu) bauda.

Nukentejusiajai N. K. pripažinta teise i turtines žalos atlyginima, turtines žalos dydžio klausima paliekant spresti LR CPK tvarka.

Ieškinys del neturtines žalos atlyginimo patenkintas dalinai ir priteista 10000 Lt (dešimt tukstanciu litu) N. K. naudai iš AB ”Lietuvos draudimas”.

Priteista iš Jono B. N. K. 1150 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

J. B. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. rugpjucio 3 d., apie 14.37 val., Nemencines plento - Sauletekio alejos sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobili VW Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) važiavo Nemencines plentu ir, sukdamas i kaire, t.y. i Sauletekio aleja, nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusios dviratininkes N. K. ir ja partrenke. N. K. autoivykio metu padarytas kaires blauzdos kaulu (blauzdikaulio ir šeivikaulio) atviras skeveldrinis apatinio trecdalio lužis, paveikus kietu buku daiktu. Tokiu budu N. K. patyre sunku sveikatos sutrikdyma.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo panaikinti 2009-05-21 Vilniaus miesto apylinkes teismo nuosprendi ir byla nutraukti. Klausima del nukentejusiosios N. K. turetu atstovavimo išlaidu išspresti sekanciai - pripažinti nukentejusiajai teise i turetu atstovavimo išlaidu atlyginima paliekant ši klausima spresti LR CPK tvarka. Apeliantas mano, kad nuosprendis iš dalies yra nepagristas bei neteisetas.

Apelianto manymu, kad už padaryta nusikaltima nuo baudžiamosios atsakomybes turejo buti atleistas LR BK 39 str. pagrindu, kadangi mineto straipsnio taikymui yra visos istatymo numatytos salygos. Apeliantas pripažista, kad padare LR BK 281 str. 3 d. numatyta veika ir del to nuoširdžiai gailisi. Nurodo, kad savo kalte pilnai pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posedyje. Jo ir nukentejusiosios N. K. parodymus patvirtino liudytojai A. B. ir H. M.. Teismas pripažino, kad dviraciu vairuotojams draudžiama važiuoti važiuojamaja dalimi, jeigu irengti dviraciu takai (KET 104 ir 110.1 p.p.). Nors teismas konstatavo, kad nukentejusioji pati pažeide KET reikalavimus ir tokius jos veiksmus vertino kaip nukentejusiosios dideli neatsarguma, kuris padejo žalai atsirasti, taciau teismas padare išvada, jog tokie nukentejusiosios veiksmai nelaikomi tiesiogine autoivykio kilimo priežastimi.

Nuteistasis skunde pažymi, kad nukentejusioji pažeide ir daugiau KET punktu, pvz.: 50 p., kur nustatyta, kad eismo dalyviu elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; 51 p., kur nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobiliu keliais istatyma, moketi šias taisykles ir ju laikytis; 53 p., kur nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo. Be to, nukentejusioji kaip atskira eismo dalyve, t.y. dviratininke, taip pat pažeide ir specialiuosius KET reikalavimus: 105 p., kur nustatyta, kad jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti i kaire, apsisukti ar pervažiuoti i kita kelio puse, dviracio ar mopedo vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamaja dali vesdamas dvirati ar mopeda, nesudarydamas kliuties kitoms transporto priemonems; 104 ir 110.1 p.p.

Apeliantas nurodo, kad teismas jo kalte sunkinanciu aplinkybiu nenustate, jis pirma karta padare nusikalstama veika, yra nustatytos trys bylai svarbios lengvinancios aplinkybes: J. B. suteike nukentejusiajai pagalba; J. B. prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi; nera J. B. sunkinanciu aplinkybiu; rizikinga nukentejusiosios elgesi. Todel apelianto manymu, esant nurodytai faktinei sudeciai yra pagrindas taikyti BK 39 str. ir byla nutraukti.

Be to, skunde nurodoma, kad nuteistasis teismo gali buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima, kadangi yra visos LR BK 40 str. numatytos salygos: 1) apeliantas padare neatsargu nusikaltima; 2) yra asmens, kuris vertas teismo pasitikejimo prašymas perduoti kaltininka jo atsakomybei pagal laidavima; 3) pirma karta padare nusikalstama veika; 4) visiškai pripažino savo kalte ir gailisi padares nusikalstama veika; 5) isipareigojo atlyginti padaryta žala neapibrežtam asmenu ratui, taigi ir nuketejusiajai, sudarydamas draudimo civilines atsakomybes sutarti su draudimo bendrove „Lietuvos draudimas". Apeliantas nurodo, kad yra apdraudes savo civiline atsakomybe draudimo bendroveje „Lietuvos draudimas", be to gauna pensija ir darbo užmokesti. Todel apelianto manymu, kad yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins nukentejusiajai padaryta žala, jeigu del kažkokiu priežasciu to nepadarys draudimo kompanija. Teigia, kad padaryta veika yra visiškai atsitiktine, jis puikiai charakterizuojamas gyvenamosios vietos bendruomenes, nustatyta daug atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, už ji laidavo vertas teismo pasitikejimo asmuo, visa tai rodo, kad apeliantas tiesiog privalo pateisinti laiduotojo pasitikejima juo, kad laiduotojas turi galimybe daryti teigiama itaka kaltininkui, duoda pagrinda teigti, jog jis laikysis istatymu ir nedarys nauju nusikaltimu.

Be to, apeliantas nesutinka del 1150 Lt atstovavimo išlaidu priteisimo. Nurodo, kadangi jo kaip transporto priemones valdytojo civiline atsakomybe buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas", todel sutinkamai su Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 2 str. 5 d. nukentejusiosios turetos atstovavimo teisme išlaidos turi buti priteisiamos iš draudiko „Lietuvos draudimas", nes šio išlaidos atsirado del autoivykio ir yra ju padarinys.

Apeliaciniu skundu nukentejusioji ir civiline ieškove N. K. prašo Vilniaus miesto l apylinkes teismo 2009 m. gegužes 21 d. nuosprendi pakeisti ir civilini ieškini tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš civiliniu atsakovu J. B. ir AB „Lietuvos draudimas" jos naudai 22 600 Lt (dvidešimt du tukstancius šešis šimtus litu) turtinei žalai atlyginti ir 80 000 Lt (aštuoniasdešimt tukstanciu litu) neturtinei žalai atlyginti. Apeliantes manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje del civilinio ieškinio yra neteisetas ir nepagristas, todel turi buti pakeistas.

Apeliante skunde nesutinka su teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis sprendžiant turtines ir neturines žalos atlyginimo klausima.

Del turtines žalos. Apeliante nurodo, kad pirmos instancijos teismo posedžio metu pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje ji nurode, kad jos patirta turtine žala sudaro negautos pajamos, ivairios su sveikatos gražinimu susijusios išlaidos, tai yra išlaidos kurui automobiliu i gydymo istaiga, ivairiems vaistams, tvarstimo reikmenims, maisto papildams, skirtiems organizmui stiprinti bei kaulu ir sanariu buklei gerinti, taip pat už nepataisomai sugadinta dvirati. Teismui pateiktame ieškinyje jos patirta turtine žala buvo apskaiciuota ir pateikti visi turimi ja pagrindžiantys dokumentai. Negautos pajamos buvo tiksliai apskaiciuotos pagal galiojancias teises normas, todel apeliantes manymu, teismas dalyje del negautu pajamu ieškini privalejo išspresti priimdamas apkaltinamaji nuosprendi. Teisme ji taip pat nurode, kad jokiu dokumentu (kvitu, saskaitu ir pan.), patvirtinanciu jos patirta turtine žala, susijusia su sveikatos gražinimu ar dviracio verte, ji neturi ir pateikti negali, todel akivaizdu, kad šiu dokumentu negales pateikti ir veliau nagrinejant jos ieškini civilinio proceso tvarka. Skunde nurodoma, kad byloje yra nedarbingumo pažymejimu kopijos, iš kuriu matyti kiek minimaliai kartu apeliante turejo vykti i gydymo istaiga, todel akivaizdu, kad vykdama i gydymo istaiga automobiliu ji patyre išlaidu kurui. Be to, del patirtos traumos sveikatos atstatymui reikalingi ivairus vaistai, maisto papildai ir pan. Kadangi šias išlaidas patvirtinanciu dokumentu del suprantamu priežasciu ji neturi ir surinkti nebegales, jos ieškinyje prašomos priteisti šiu išlaidu sumos atitinka protingumo, sažiningumo ir teisingumo kriterijus, todel pirmos instancijos teismas ieškini dalyje del jos patirtu išlaidu kurui, vaistams bei dviracio sugadinimo, turejo patenkinti pagal esamus netiesioginius irodymus. Todel apeliantes teigimu, nagrinejant jos civilini ieškini del turtines žalos baudžiamojoje byloje nebuvo jokiu istatyme numatytu išimtinu aplinkybiu, del kuriu teismas galejo ieškini del turtines žalos palikti neišnagrineta.

Del neturtines žalos. Apeliante nesutinka su teismo išvada, kad ji pati pažeide KET 104 p. ir 110 p. reikalavimus važiuodama važiuojamaja gatves dalimi, kai toje vietoje yra irengti dviraciu takai ir nepagristai mano veiksmus ivertino kaip jos pacios dideli neatsarguma, kuris padejo žalai atsirasti, tuo pagrindu sumažindamas jai priteisiamos neturines žalos dydi nuo prašomu 80000 Lt iki 10000 Lt. Apeliante atkreipia demesi i tai, kad važiuoti dviraciu takais privalu tik tuomet, kai šie takai yra tinkamai irengti. Apeliantes teigimu, toje vietoje, kur ivyko eismo ivykis, dviraciu takas yra netinkamas juo važiuoti dviraciu, todel ji, nepažeisdama keliu eismo taisykliu reikalavimu, važiavo važiuojamosios dalies kraštine dešine juosta kuo arciau jos dešiniojo krašto pagal eismo krypti. Per Nemencines pi. - Sauletekio ai. sankryža ji važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, per sankryža važiavo tiesiai, todel bet kokiu atveju nuteistasis J. B. sukdamas minetoje sankryžoje i kaire, tai yra iš Nemencines plento i Sauletekio aleja, privalejo ja praleisti. Todel tik tarp nuteistojo J. B. padarytu Keliu eismo taisykliu pažeidimo ir eismo ivykio kilimo, o tuo paciu ir jos sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Be to, apeliantes teigimu, šiuo atveju nera jokio teisinio pagrindo vertinti jos veiksmus kaip dideli neatsarguma ir tuo pagrindu mažinti jai priteistinos neturtines žalos dydi. Šiuo pagrindu mažindamas priteisiamos žalos dydi pirmos instancijos teisinas privalejo motyvuoti kokie jos veiksmai pasireiške kaip didelio laipsnio atidumo ir rupestingumo taisykliu ignoravimas - didelis neatsargumas, o ne tik kaip normalus ar paprastas neatsargumas. Tokiu atveju taip pat butina nustatyti konkrecia nukentejusiojo asmens kaltes dali. Apeliantes teigimu, visi šie klausimai pirmos instancijos teismo nuosprendyje visiškai neišnagrineti ir neargumentuoti, todel teismas neteisetai ir nepagristai remdamasis tariamu jos pacios dideliu neatsargumu sumažino priteistinos neturtines žalos dydi, del ko šioje dalyje pirmos instancijos teismo nuosprendis taip pat yra neteisetas ir nepagristas, todel turi buti pakeistas.

Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gegužes 21 d. nuosprendi dalyje del neturtines žalos atlyginimo pakeisti ir N. K. iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 3.452,80 Lt neturtines žalos atlyginimo. Apelianto manymu, skundžiamas nuosprendis dalyje del neturtines žalos atlyginimo yra nepagristas ir neteisetas, kadangi priimtas neteisingai pritaikius materialines teises normas, t.y. LR CPK 330 str. Skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra itvirtinta, kad draudimo suma del vieno eismo ivykio, nepaisant to, kiek yra nukentejusiu treciuju asmenu, yra 500.000 euru del žalos asmeniui (tarp ju 1.000 euru del neturtines žalos padarymo) bei 100.000 euru del žalos turtui. Akivaizdu, kad vadovaujantis šia istatymo nuostata, AB „Lietuvos draudimas" atsakomybe del neturtines žalos atlyginimo yra ribojama 1.000 euru, t.y., 3.452,80 Lt (1000*3,4528), suma. To paties istatymo 19 straipsnio 6 dalyje itvirtinta, kad draudikas moka išmoka neviršydamas istatymo 11 straipsnyje nustatytu draudimo sumu. Todel apelianto manymu, teismas nepagristai iš AB „Lietuvos draudimas“ N. K. priteise 10 000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, o nukentejusiosios ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus atmesti. Nukentejusioji ir jos atstovas praše jos skunda tenkinti, kitus skundus atmesti. Prokuroras praše nuteistojo apeliacini skunda atmesti, nukentejusiosios apeliacini skunda dalyje del neturtines žalos patenkinti ir padidinti priteistos neturines žalos dydi iki 40 000 Lt, o civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacini skunda patenkinti pilnai.

Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmestinas, nukentejusiosios N. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas tenkintinas pilnai.

Nuteistasis mano, kad už padaryta nusikaltima nuo baudžiamosios atsakomybes turejo buti atleistas kai yra lengvinanciu aplinkybiu, numatytu LR BK 39 str. Taciau teiseju kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais del LR BK 39 str. nuostatu taikymo. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes, kai yra lengvinanciu aplinkybiu, pagrindus reglamentuoja BK 39 str., kuris nustato, jog asmuo, padares baudžiamaji nusižengima arba neatsargu nusikaltima, teismo motyvuotu sprendimu gali buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, jeigu: 1) jis pirma karta padare nusikalstama veika, ir 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybe lengvinancios aplinkybes, ir 3) nera atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu. Atkreiptinas apelianto demesys, jog BK 39 str. nuostatos gali buti taikomos esant visiems pagrindams kartu.

Nors J. B. nusikalstama veika padare pirma karta, jo padaryta veika yra neatsargi, taciau nera kitu salygu – visiškai pripažino savo kalte ir nuoširdžiai gailisi padares nusikalstama veika, iš dalies atlygino padaryta neturtine žala. Pažymetina, kad LR BK 39 straipsnio nuostatos numato galimybe, bet ne pareiga, teismui motyvuotu sprendimu atleisti asmeni nuo baudžiamosios atsakomybes esant šiame straipsnyje visoms nustatytoms salygoms ir pagrindams.

Apeliantas skunde klaidingai nurodo, kad teismo nuosprendyje yra nustatytos trys bylai svarbios lengvinancios aplinkybes: J. B. suteike nukentejusiajai pagalba; J. B. prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi; nera J. B. sunkinanciu aplinkybiu; rizikinga nukentejusiosios elgesi. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausme kaltinamajam J. B. jokiu jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustate. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurode, kad kaltinamasis apklausos metu pripažino, jog turejo praleisti tiesiai važiuojancias transporto priemones. Iš 2009-04-14 teismo posedžio protokolo matyti, kad kaltinamasis J. B. tik pripažino, kad turejo praleisti tiesiai važiuojancias transporto priemones. Apie tai kad, kaltinamasis del padarytos nusikalstamos veikos visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi teismo nuosprendyje nenurodyta ir šios aplinkybes nebuvo pripažintos kaip atsakomybe lengvinanciomis.

LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdus gailejimasis arba padejimas išaiškinti šia veika ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažistama kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinima padarius baudžiamojo istatymo numatyta veika ir b) kaltininko nuoširdu gailejimasi arba padejima išaiškinti šia veika ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltima ir nuoširdus gailejimas gali buti teismo pripažintas atsakomybe lengvinancia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padares nusikaltima bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinejimo metu, o nuoširdus gailejimasis ivyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priemimo. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstama veika pagal susiformavusia teismu praktika yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, tai yra savo noru, o ne del surinktu byloje irodymu, pripažista esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinejimo metu. Nuoširdus gailejimas del nusikalstamos veikos kaip atsakomybe lengvinanti aplinkybe paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi del padarytu veiksmu ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybe parodo asmens požiuri i padaryta nusikalstama veika. Kaip matyti iš bylos medžiagos, salygos, kurios butu pagrindas J. B. visiška pripažinima ir nuoširdu gailejimasi pripažinti jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, nera ivykdytos. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu J. B. savo kalte pripažino dalinai, nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme kaltinamasis tik pripažino, jog turejo praleisti tiesiai važiuojancias transporto priemones. Del padarytos nusikalstamos veikos pradejo gailetis tik baigiamosiose kalbose, be to, nukentejusiosios jis neatsipraše. Visa tai rodo, kad J. B. gailejimas yra ne nuoširdus, o formalus, tokiu budu siekiant sušvelninti jam paskirta bausme. Teismo nuomone, J. B. gailisi ne del savo padaryto nusikaltimo, o tik del to, kad jam reikia atsakyti už padaryta nusikaltima, patirti istatymo nustatytus suvaržymus.

Be to, apeliantas klaidingai nurodo, kad iš dalies savo noru atlygino ar pašalino padaryta žala per draudimo bendrove „Lietuvos draudimas", kurioje buvo apdraudes savo civiline atsakomybe. Atkreiptinas apelianto demesys i tai, kad savo noru atlyginti ar pašalinti padaryta žala pripažistama tada, kai pats kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina nukentejusiajam padaryta tiek turtine, tiek neturtine žala. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymu AB „Lietuvos draudimas" atsakomybe del turtines ir neturtines žalos atlyginimo yra ribojama. Todel likusia teismo priteistos padarytos turtines ir neturtines žalos dali privalo nukentejusiajam atlyginti pats kaltinamasis. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. B. savo noru iš dalies padarytos žalos neatlygino. Taigi, ivertinusi aukšciau paminetas aplinkybes, teiseju kolegija pagrindu J. B. pritaikyti BK 39 str. nuostatas nenustate.

Apeliacines instancijos teismo kolegijos nuomone, nera istatyminio pagrindo apelianto atžvilgiu taikyti BK 40 str. ir ji atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima.

Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. numato, jog asmuo padares baudžiamaji nusižengima, neatsargu arba nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, teismo gali buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikejimo, prašymas perduoti kaltininka jo atsakomybei pagal laidavima. Laidavimas gali buti paskirtas su užstatu ar be jo.

Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. numato, jog asmuo teismo gali buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima jeigu: jis pirma karta padare nusikalstama veika; ir visiškai pripažino savo kalte ir gailisi padares nusikalstama veika; ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padaryta žala arba isipareigojo ja atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padaryta žala, laikysis istatymu ir nedarys nauju nusikalstamu veiku. Taigi, istatymas numato, kad privalo buti visuma minetu aplinkybiu. Del 1, 3, 4 salygu jau pasisakyta sprendžiant klausima del apelianto J. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes pagal BK 39 str., todel del šiu salygu nepasisako.

Nors nusikalstama veika padare pirma karta, jo padaryta veika yra neatsargi, yra asmens, kuris vertas teismo pasitikejimo, prašymas perduoti kaltininka jo atsakomybei pagal laidavima, taciau, nera kitu istatymo numatytu salygu – visiškai pripažino savo kalte ir gailisi padares nusikalstama veika; ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padaryta žala arba isipareigojo ja atlyginti. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad iš nuteistojo priteista nukentejusiajai N. K. 10000 litu neturtinei žalai atlyginti, o iš draudimo imones priteistina 3.452.80 Lt neturtines žalos. Taigi, matyti, kad nukentejusiajai nuteistasis iš viso nera atlygines neturtines žalos. Apeliantas neturi pakankamu pajamu, kad galetu visiškai atlyginti padaryta žala, juolab kad apeliantas žalos atlyginima vis nukreipia i draudimo bendrove. Ivertinus nuteistojo amžiu, manytina, kad greitu laiku jis netures galimybes visiškai atlyginti padaryta žala. Be to, atkreiptinas demesys i tai, kad turtines žalos dydžio klausimas dar neišsprestas, nukentejusioji pareiške civilini ieškini del 22600 Lt turtines žalos atlyginimo, todel nera pagrindo daryti išvada apie tai, kad jis visiškai atlygins padaryta tiek turtine, tiek neturtine žala, nes savo apeliaciniame skunde J. B. gincija ir pacios nukentejusiosios neatsargumo veiksmus, kurie padejo žalai atsirasti. Taigi, ivertinusi šias aplinkybes, teiseju kolegijai nera pagrindo manyti, kad gera valia nuteistasis J. B. pilnai atlygins nukentejusiajam padaryta ir priteista žala. Be to, net ir esant visoms istatymo numatytoms salygoms, taikyti BK 40 str. teismui yra tik galimybe, bet ne pareiga. Esant šioms aplinkybems, atmestinas apeliaciniame skunde išdestytas prašymas taikyti apelianto atžvilgiu BK 40 str.

Iš teismo nuosprendžio matyti, kad iš J. B. nukentejusiajai N. K. priteista1150 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti. Apelianto skunde išdestyti argumentai del nukentejusiosios turetu atstovavimo išlaidu priteisimo nenagrinetini, kadangi apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis J. B. pateike kvita, patvirtinanti pirmosios instancijos teismo priteistu nukentejusiosios 1150 Lt turetu atstovavimo išlaidu apmokejima.

Del nukentejusiosios ir civilines ieškoves N. K. apeliacinio skundo argumentu

LR BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, kuris pripažintas nukentejusiuoju, turi teise reikalauti, kad butu nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstama veika padares asmuo, taip pat gauti del nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginima.

Vienas šios teises realizavimo budu – civilinio ieškinio itariamajam, kaltinamajam arba už itariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Toki ieškini turi teise pareikšti asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos. Taigi, BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti itariamajam ar kaltinamajam arba už itariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini. Teismas ji nagrineja kartu su baudžiamaja byla. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, irodinejamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisini reglamentavima patikslina nustatydama, kad, kai nagrinejant civilini ieškini baudžiamojoje byloje kyla klausimu, kuriu sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, teismas, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikšta civilini ieškini arba ji atmeta.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis J. B. yra kaltas del eismo ivykio ir kilusiu pasekmiu – sunkiai sutrikdant nukentejusiosios N. K. sveikata, todel teismas pagristai priteise nukentejusiajai atsiradusia neturtine žala.

Teiseju kolegijos nuomone, civilinis ieškinys del neturtines žalos atlyginimo iš nuteistojo J. B. pagal nukentejusiosios N. K. prašyma byloje išnagrinetas vadovaujantis istatymu –esant paminetame BPK 109 straipsnyje nustatytoms salygoms.

Neturtine žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dali – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Neturtines žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, nes neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma, todel turi buti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirta dvasine ir fizine skriauda. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel teismas, spresdamas del priteistinos neturtines žalos dydžio, privalo atsižvelgti i CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, nukentejusiojo elgesi ir jo turtine padeti bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo principas ipareigoja, kad asmeniui padaryta žala butu visiškai atlyginta, taciau butinai atsižvelgia ir i žala padariusio asmens turtine padeti, žalos padarymo aplinkybes ir pan. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrecioje situacijoje butina vertinti pagal apdairaus, rupestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvacioje situacijoje etalona (CK 1.5 straipsnis).

Iš bylos duomenu matyti, kad išvardytu vertybiniu kriteriju visuma vadovavosi pirmosios instancijos teismas nukentejusiajai N. K. nustatydami 10 000 Lt neturtines žalos atlyginimo dydi, todel teiseju kolegija konstatuoja, kad teises normos, reglamentuojancios neturtines žalos atlyginima, buvo taikytos tinkamai.

Teiseju kolegija, ivertinusi teismo nuosprendyje aptartu neturtines žalos dydžio nustatymo kriteriju visuma, mano, kad nukentejusiajai N. K. nustatytas 10 000 Lt neturtines žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sažiningumo principus. Nustatydamas neturines žalos dydi teismas atsižvelge i tai, kad nukentejusioji patyre sunku kuno sužalojima, buvo atliekamos operacijos, patyre skausma, nepatogumus. Be to, nustatydamas neturines žalos dydi teismas ivertino ir tai, kad nukentejusioji pati pažeide KET reikalavimus ir važiavo važiuojamaja gatves dalimi, todel jos veiksmus teismas ivertino kaip nukentejusiosios dideli neatsarguma, kuris padejo žalai atsirasti. Todel kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtines žalos dydžiu, nes teismas vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 115 str. 1 d.) priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, teismas, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikšta civilini ieškini arba ji atmeta. BPK 115 str. 2 d. nurodoma, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaiciuoti neatidejus baudžiamosios bylos nagrinejimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, gali pripažinti civiliniam ieškovui teise i ieškinio patenkinima, o klausima del ieškinio dydžio perduoti nagrineti civilinio proceso tvarka.

Nukentejusioji ir civiline ieškove skundžia teismo nuosprendi del jos manymu neteisingo pirmos instancijos teismo sprendimo jos civilini ieškini dalyje del turtines žalos dydžio nustatymo palikti spresti LR CPK tvarka. Pirmosios instancijos teismas toki sprendima prieme motyvuodamas tuo, kad nukentejusioji neabejotinai turi teise reikalauti atlyginti jai padaryta turtine žala, taciau ja tiksliai apskaiciuoti byloje nepakanka duomenu. Teismas nurode, kad nukentejusiosios turtine žala, kaip nurodoma susideda iš negautu pajamu, išlaidu kelionems automobiliu i gydymo istaiga ir vaistams bei maisto papildams, bei dviracio vertei atlyginti. Duomenys, patvirtinantys nukentejusiosios nurodomas išlaidas, teismui nepateikti, dviracio verte taip pat neaiški.

Teiseju kolegijos nuomone, šios teismo išvados bei sprendimas nukentejusiajai pripažinti teise i turtines žalos atlyginima, turtines žalos dydžio klausima paliekant spresti LR CPK tvarka yra teisingas ir atitinka BPK 115 str. 2 d. Pažymetina, kad turtines žalos dydžiui pagristi nukentejusioji teismui nepateike jokiu dokumentu. Nukentejusioji teisme tvirtino, kad turtine žala sudaro negautos pajamos, ivairios su sveikatos gražinimu susijusios išlaidos, tai yra išlaidos kurui automobiliu i gydymo istaiga, ivairiems vaistams, tvarstimo reikmenims, maisto papildams, skirtiems organizmui stiprinti bei kaulu ir sanariu buklei gerinti, taip pat už nepataisomai sugadinta dvirati. taciau nurode, kad patvirtinanciu dokumentu pateikti negali. Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusioji palaike pastaruosius reikalavimus, taciau negalejo ju patvirtinti dokumentais. Apeliante apeliacines instancijos teismo posedyje pateike išraša iš medicininiu dokumentu, iš kurio matyti, kad nukentejusiajai N. K. pi atliktos operacijos 2009-06-11 buvo išrašyti medikamentai, taciau dokumentu (kvitu, saskaitu ir pan.), patvirtinanciu šiu medikamentu isigijima ir vartojima, nukentejusioji teismui nepateike. Atkreiptinas demesys i tai, kad byloje pateiktos pažymos apie nukentejusiosios N. K. priskaiciuotas darbines pajamas yra už 2007 m. laikotarpi, tuo tarpu eismo ivykis ivyko 2008 m. rugpjuti, t.y. tuo metu kai nukentejusioji Airenu pagrindineje mokykloje pedagoges pareigose jau nedirbo jau nuo 2007-09-01. Duomenu apie tai, kai eismo ivykio metu nukentejusioji butu dirbusi arba isidarbinusi, arba užsiregistravusi darbo biržoje, byloje nera. Todel apeliantes teiginiai, jog jos kaip aukštos kvalifikacijos pedagoges negautos pajamos turi buti skaiciuojamos atsižvelgiant i jos vidutini darbo užmokesti iki atleidimo iš paskutines darbovietes, t.y. Airenu pagrindines mokyklos, yra teisiškai nepagristi. Be to, nukentejusioji nurodo, kad neturtine žala sudaro išlaidos kurui automobiliu i gydymo istaiga, ivairiems vaistams, tvarstimo reikmenims, maisto papildams, skirtiems organizmui stiprinti bei kaulu ir sanariu buklei gerinti, taciau jokiu rašytiniu dokumentu apie šias turetas išlaidas nera pateikta. Taip pat byloje nera pateikta dokumentu ir apie dviracio isigijima bei sugadinto dviracio verte. Todel nustatant patirtos turtines žalos dydi remtis vien tik nukentejusiosios parodymais negalima. Esant tokioms aplinkybems, pirmosios instancijos teismas negalejo, o apeliacines instancijos teismas, negaves jokiu rašytiniu irodymu, negali tiksliai apskaiciuoti nukentejusiosios patirtos turtines žalos sumos dydžio, taciau pripažista, kad nukentejusiajai buvo padaryta turtine žala ir ji turi teise i pilna šios žalos atlyginima. Del šiu aplinkybiu teismas negali tiksliai apskaiciuoti civilinio ieškinio sumos, todel, pripažinus nukentejusiajai teise i ieškinio patenkinima, civilinio ieškinio dydžio klausimas perduotinas nagrineti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2d.).

Nukentejusiosios N. K. prašymas žalos atlyginima solidariai priteisti iš nuteistojo bei civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ yra atmestinas. Pažymetina, kad šiuo atveju solidarine atsakomybe negali buti taikoma, nes kaltu del ivykio yra pripažintas tik vienas asmuo, t.y. J. B..

Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažines kaltinamaji kaltu, teismas priimdamas nuosprendi, turi teise nuspresti iš kaltinamojo išieškoti nukentejusiojo ir civilinio ieškovo turetas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentejusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmoketi. Šios išlaidos yra laikomos proceso išlaidomis.

Teismo posedyje nukentejusiosios N. K. atstove advokate G. Leškeviciene pateike pinigu priemimo kvitus del atstovavimo išlaidu apmokejimo. Iš pateiktu kvitu matyti, kad už dokumento (apeliacinio skundo) surašyma ir patarima sumoketa 900 Lt, o už atstovavima apeliacines instancijos teisme sumoketa 600 Lt. LR Civilinio kodekso 6.251 str. 1 d. numatyta, kad padaryti nuostoliai (konkreciu atveju – turetos išlaidos) turi buti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai istatymai ar sutartis nustato ribota atsakomybe. Tokiu budu nukentejusioji N. K. turi teise i atstovavimo išlaidu apmokejima ir apeliacines instancijos teisme. Taciau kolegija pažymi, kad visgi visiško nuostoliu atlyginimo principas inter alia draudžia nesažiningai pelnytis, dirbtinai „išpuciant“ advokato kaip nukentejusiosios atstoves honoraro suma. Pažymetina, kad, nors istatymas nedraudžia nukentejusiajam tureti atstova ir apeliacines instancijos teisme, taciau tiek paciu nukentejusiuju, tiek ir ju atstovo dalyvavimas apeliacines instancijos teismo posedyje nera butinas (LR BPK 322 str. 2 d.). Be to, byla apeliacine tvarka nagrinejama ne tik pagal nukentejusiosios, taciau ir nuteistojo J. B. apeliacinius skundus. Kolegijos nuomone, sumos už procesinio dokumento surašyma ir atstovavima yra per dideles. Be to, byla apeliacine tvarka išnagrineta tik vieno teismo posedžio metu. Taigi, teiseju kolegijos nuomone, nukentejusiajai N. K. suma atstovavimo išlaidoms apmoketi mažintina iki 700 Lt, o nustatydamas priteistinos sumos dydi apeliacines instancijos teismas atsižvelgia i LR teisingumo ministro 2004-04-02 isakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio (2 p., 8.18 p. p.), o taip pat i advokato darbo laika, sugaišta susipažistant su nuteistojo J. B. ir AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniais skundais.

Del civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo

Kaip matyti iš bylos dokumentu, pirmosios instancijos teismas iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentejusiosios N. K. naudai priteise 10000 Lt (dešimt tukstanciu litu) neturtines žalos atlyginimo. Teiseju kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas nepagristai iš draudimo bendroves priteise nukentejusiosios N. K. naudai 10000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta , kad draudimo suma del vieno eismo ivykio, nepaisant to, kiek yra nukentejusiu treciuju asmenu, yra 500.000 euru del žalos asmeniui (tarp ju 1.000 euru del neturtines žalos padarymo) bei 100.000 euru del žalos turtui. Todel mineto istatymo nuostata, AB „Lietuvos draudimas" atsakomybe del neturtines žalos atlyginimo yra ribojama 1.000 euru, t.y., 3.452,80 Lt suma. Pažymetina, kad mineto istatymo 19 straipsnio 6 dalyje itvirtinta, kad draudikas moka išmoka neviršydamas istatymo 11 straipsnyje nustatytu draudimo sumu. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentejusiosios N. K. naudai priteisdamas 10000 Lt (dešimt tukstanciu litu) neturtines žalos atlyginimo netinkamai pritaike materialines teises normas. Todel nuosprendis dalyje del neturtines žalos atlyginimo N. K. iš AB „Lietuvos draudimas“ keistinas ir N. K. iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 3.452,80 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 3 d. 2 p. ir 328 str. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. B. ir nukentejusiosios ir civilines ieškoves N. K. apeliacinius skundus atmesti.

Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacini skunda patenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gegužes 21 d. nuosprendi dalyje del neturtines žalos atlyginimo N. K. iš AB „Lietuvos draudimas“ pakeisti.

Iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentejusiosios N. K. naudai priteista 10000 Lt (dešimt tukstanciu litu) neturtines žalos atlyginimo suma sumažinti iki 3452,80 Lt.

Priteisti iš J. B. 700 (septynis šimtus) litu N. K. advokato paslaugoms apmoketi.

Kitoje dalyje nuosprendi palikti nepakeista.