- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-10
- Bylos Nr.
- 1-3181-888/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00313-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Nukentėjusysis
- G. B.
- Kaltinamasis
- V. P.
- Advokatai
- Paulius Vaicekauskas, Modestas Vogulis
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) gydytoja, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji V. P. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:
ji, 2012 m. gegužės 1 d., apie 16 val. 56 min., Kaune, M. K. Čiurlionio g. vairuodama automobilį Audi A6, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodama nuo Kaunakiemio g. link Vytauto pr. ties namu Nr. 5 M. K. Čiurlionio g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punkto reikalavimus tuo, kad būdama eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, sukdama į kairę nedavė kelio ir susidūrė su tuo pačiu metu priešpriešais tiesiai važiavusiu motociklu Yamaha RJ 15, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu G. B., kurio metu jį sužalojo, nesunkiai sutrikdydama nukentėjusiojo G. B. sveikatą.
Kaltinamoji V. P. dėl padaryto nusikaltimo kalta neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. gegužės 1 d., apie 17 val., ji vairavo automobilį Audi A6 ir juo važiavo Kaune, M. K. Čiurlionio gatve. Prie alaus daryklos jai reikėjo pasukti į kairę, ji automobilį pristabdė, norėdama įsitikinti ar priešais neatvažiuoja transporto priemonės. Tuo metu priešingoje eismo juostoje automobiliai stovėjo sankryžoje, jie pajudėjo užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Ji įvertinusi atstumą pagalvojo, kad jis pakankamas tam, kad ji suspėtų atlikti posūkio į kairę manevrą ir pradėjusi sukti į kairę, pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį motociklą, stabdė, tačiau susidūrimo su priešais atvažiuojančiu motociklu neišvengė. Mano, kad susidūrimą įtakojo nukentėjusiojo saugaus greičio nepasirinkimas.
Nukentėjusysis G. B. parodė, jog 2012 m. gegužės 1 d., apie 17 val., jis važiuodamas motociklu Yamaha, antra eismo juosta, Kaune M. K. Čiurlionio g. prie alaus daryklos pamatė, kad priešinga eismo kryptimi važiavęs automobilis Audi atlikinėja eismo manevrą, suka į jo eismo juostą, į kairę pusę. Tuomet automobilis stabtelėjo, jis taip pat pristabdė savo motociklą, pamanė, kad automobilio vairuotoja jį pamatė, tačiau ji pajudėjo ir trenkėsi į jo motociklą, įvyko avarija. Motociklu jis važiavo apie 60 km per valandą greičiu. Motociklas didelio greičio nebuvo išvystęs, kadangi tik netoli buvo pajudėjęs nuo šviesoforo užsidegus žaliam jo signalui. Be to, prieš pat susidūrimą jis buvo pristabdęs savo motociklą. Kuomet įvyko avarija jo greitis neviršijo nei 50 km per valandą.
Liudytojas Rimantas D. S. parodė, jog 2012 m. gegužės mėn., tikslios dienos neprisimena, jis sustojo su savo vairuojamu automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie geležinkelio stoties esančios sankryžos. Jo automobilis ir motociklas stovėjo skirtingose eismo juostose pirmi. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui jie abu pajudėjo. Motociklas važiavo greičiau. Jis pamatė, kaip priekyje priešingoje eismo juostoje stovėjo automobilis „Audi“ ir norėjo sukti į alaus daryklos „Ragutis“ teritoriją, tuomet šis automobilis bandė sukti, tada tiek šis automobilis tiek motociklas abu stabtelėjo, „Audi“ automobilis vėl pajudėjo ir trenkėsi į motociklą. Motociklo greitis buvo maždaug apie 50- 55 km per valandą. Taip mano dėl to, kad motociklas prieš pat susidūrimą važiavo priešais netoli jo automobilio, o jis tuo metu važiavo mažesniu nei 50 km per valandą greičiu.
Iš 2012 m. gegužės 1 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos plano, fotonuotraukų matyti, jog eismo įvykis kilo Kaune, M K. Čiurlionio g. ties namu, kurio numeris 5. Šioje vietoje užfiksuotas transporto priemonių automobilio Audi A6, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir motociklo Yamaha RJ15, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susidūrimas (3-4, 14-16 b.l.).
Iš 2012 m. gegužės 1 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus V. P. priklausantį automobilį Audi A6, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti išoriniai automobilio priekinio bamperio su valstybiniu numeriu, variklio dangčio ir radiatoriaus grotelių sugadinimo požymiai (5-6 b.l.).
Iš 2012 m. gegužės 2 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus G. B. priklausantį motociklą Yamaha RJ15, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatyti išoriniai motociklo vairo, priekinio žibinto su posūkio žibintais, abiejų šonų apsaugos plastmasių, variklio starterio apsaugos dangčio, nukritusios galinės sėdynės ir bagažinės dangčio, galinio valstybinio numerio, priekinio stiklo, galinių žibintų sugadinimo požymiai (7-8 b.l.).
Pažymoje apie autotransporto įvykį nurodyta, jog 2012 m. gegužės 1 d., 16 val. 56 min. Kaune, M. K. Čiurlionio g. nuo Europos pr. link Vytauto pr. važiavo automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris ties Nr. 5 sukdamas į kairę susidūrė su tuo pačiu metu tiesiai priešpriešais atvažiavusiu motociklu Yamaha RJ15, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (17-18 b.l.).
Iš 2012 m. gegužės 18 d. kompaktiniame diske esančio vaizdo įrašo apžiūros protokolo ir peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti kaip važiuojamojoje dalyje atvažiuoja tamsios spalvos automobilis, kuris leidžiamoje sukti į kairę vietoje sustoja ir pradeda posūkio manevrą į kairę, tačiau vėl pristabdo. Tuo pačiu metu matyti kaip automobiliui būnant posūkio padėtyje iš dešinės pusės priešpriešais atvažiuoja motociklas. Automobilis atlieka posūkio manevrą ir būnant antroje priešpriešinio eismo skirtoje pusėje susiduria su tiesiai antra juosta atvažiavusiu motociklu (29-31 b.l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2012 m. birželio 8 d. specialisto išvadoje Nr. G1457/12 (02) nurodyta, jog G. B. konstatuota kairės pėdos pirmo piršto proksimalinio pirštikaulio lūžimas, odos nubrozdinimai abiejose blauzdose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2012 m. gegužės 1 d., eismo įvykio metu. Kairės pėdos I-o piršto pirštikaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiu (33-34 b.l.).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2012 m. gegužės 2 d. specialisto išvados Nr. T-A3978/12 (01) matyti, jog 2012 m. gegužės 1 d. 18 val. 05 min. buvo paimtas ir ištirtas V. P. kraujas. Tyrimo tikslas: nustatyti etilo alkoholį. Atlikus tyrimą konstatuota, jog V. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (22 b.l.).
Nors kaltinamoji dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino, paaiškino, jog eismo įvykis įvyko ne dėl kaltinamosios kaltės, bet dėl nukentėjusiojo pasirinkto per didelio greičio, tačiau teismo nuomone jos kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma (nukentėjusiojo G. B., liudytojo Rimanto D. S. parodymais, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio schema, fotonuotraukomis, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, pažyma apie autotransporto įvykį, specialisto išvadomis, peržiūrėtu vaizdo įrašu), kurie leidžia konstatuoti, jog V. P., kaltinamajame akte minimomis aplinkybėmis vairuodama automobilį Audi A6, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir sukdama į kairę, nors privalėjo, tačiau nesilaikė Kelių eismo taisyklių 114 punkto (nauja redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768) nuostatų, kurios reikalauja, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Kaltinamoji turėjo objektyvią galimybę matyti priešpriešais tiesiai važiavusį motociklą, kadangi eismo įvykis vyko dienos metu, esant geram matomumui ir geroms oro sąlygoms, be to nukentėjusysis ir liudytojas parodė, jog ji atvažiuojantį motociklą matė nes buvo pristabdžiusi vairuojamą automobilį, to neneigė ir ji pati, tačiau pasukusi į kairę ir pristabdžiusi automobilį ji ir vėl pajudėjo, nedavė kelio ir susidūrė su tuo pačiu metu priešpriešais tiesiai važiavusiu motociklu. Būtent šis kaltinamosios padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, o ne nukentėjusiojo pasirinktas greitis buvo pagrindinė eismo įvykio, kurio metu nesunkiai sutrikdyta G. B. sveikata, kilimo priežastis. Nusikalstamą veiką ji padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo pasitikėjimo). Taigi, kaltinamosios V. P. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d. sudėtį ir kvalifikuota teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant kaltinamajai bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).
Kaltinamoji V. P. padarė neatsargų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.), nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, ji neteista (53 b.l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (54 b. l.), dirba VšĮ Šilainių poliklinikoje gydytoja. Jos atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, jai skirtina BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė, teismo nuomone geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį - bauda, atitinkamai parenkant jos dydį ( BK 42 str. 1 d. 2 p., 47 str. 1 d., 2 d., 3 d. 5 p.).
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam solidariai iš kaltinamosios V. P. ir civilinio atsakovo ADB „ERGO Lietuva“ 28 779,30 litų turtinės ir 7 500 litų neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniam atsakovui ADB „ERGO Lietuva“ atlyginus nukentėjusiajam 27 820, 30 litų turtinės žalos ir 5000 litų neturtinės žalos, nukentėjusysis ieškinio reikalavimus sumažino ir prašė teismo priteisti jam solidariai iš kaltinamosios V. P. ir civilinio atsakovo ADB „ERGO Lietuva“ 959 litus turtinės ir 2 500 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Pažymėtina, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str. 1 d. nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus [...]. Šioje byloje atsakovas, privalantis betarpiškai atlyginti kaltinamosios V. P. veiksmais padarytą žalą, - ADB „ERGO Lietuva“ iš dalies pripažino civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir atlygino nukentėjusiajam 27 820, 30 Lt, motyvuotai atmesdamas reikalavimą apmokėti už Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro paslaugas bei padengti neatlygintą dalį dėl sugadinto šalmo.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. numatyta, kad turtui padarytos žalos dydį nustato draudikas ir tik jei atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo (ekspertas) neatvyko apžiūrėti sugadinto ar sunaikinto turto per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad nustatytų turtui padarytos žalos dydį, tuomet atsakingas draudikas ar Biuras atlygina protingumo kriterijus atitinkančias tokio asmens išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo taip pat turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo. Šiuo konkrečiu atveju, atsakingas draudikas savo pareigą įvykdė, tai yra laiku ir tinkamai atliko turto apžiūrą, todėl nukentėjęs asmuo turėjo galimybes nustatyti eismo įvykio metu padarytą žalą, tačiau jis kreipėsi ir į Kauno nepriklausomų autoekspertų biurą, todėl šios jo išlaidos buvo pagrįstai nepriskirtos prie būtinųjų bei kompensuojamųjų. Be to, nukentėjusysis G. B. pateikė komercinį pasiūlymą (102 b.l.), kuriame nurodyta naujo šalmo vertė – 1 450 Lt. ADB „ERGO Lietuva“, atlygindama 750 Lt vertės už minėtą šalmą, vadovavosi įmonės viduje nustatyta metodika, daikto vertę mažindama nusidėvėjimo procentu, atsižvelgiant į rinkos pasiūloje esančią naujo tokio šalmo kainą – 1 109 Lt. Teismas daro išvadą, jog kompensuojami nuostoliai dėl šalmo sugadinimo buvo mažinti taip pat pagrįstai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad draudimo bendrovė ADB „ERGO Lietuva“ atlygino nukentėjusiajam 27 820, 30 litų turtinės žalos, motyvuotai atmesdama likusią dalį nukentėjusiojo G. B. pateiktų reikalavimų, todėl jo reikalavimas priteisti solidariai iš kaltinamosios V. P. ir civilinio atsakovo ADB „ERGO Lietuva“ turtinę žala – 959 litus, kurią sudaro išlaidos už Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro paslaugas bei nekompensuota dalis vertės sugadinto šalmo, laikytinas nepagrįstu ir todėl atmestinas. Laikytina, kad turtinė žala nukentėjusiajam G. B. yra atlyginta.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Byloje nustatyta, kad V. P. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nusikalstamais veiksmais kaltinamoji V. P. nukentėjusiajam G. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1457/12(02) matyti, kad G. B. 2012 m. gegužės 1 d. kreipėsi į LSMUL VšĮ Kauno klinikų priėmimo skyrių. Asmuo skundėsi kairės menties skausmu, dešinio kelio sąnario nubrozdinimu, kairės pėdos I piršto skausmu. Kairės pėdos 2-jų krypčių rentgenogramose yra I piršto proksimalinės falangos įstrižinis intrasąnarinis lūžimas be žymesnės dislokacijos. Abiejų blauzdų priekiniuose paviršiuose yra nubrozdinimai. Koja imobilizuota gipso longete, rekomenduota kontrolinė kojos rentgenograma ir traumatologo konsultacija po dviejų savaičių 2012 m. gegužės 2 d. nustatytas padikaulio lūžis. 2012 m. gegužės 14 d. konsultuotas chirurgo: skausminga kairė pėda, judesiai riboti, vaikšto su ramentais. 2012 m. gegužės 21 d. dar kartą konsultuotas chirurgo: skundžiasi I padikaulio skausmu, imobilizuota gipso longete. Šiuo laikotarpiu G. B. buvo nedarbingas (33-34 b.l.). Iš byloje esančių išrašų iš medicininių dokumentų matyti, kad G. B. dėl kelio sąnario skausmų po 2012 m. gegužės 1 d. patirtos traumos į gydymo įstaigą kreipėsi 2012 m. liepos 4 d., 2012 m. rugpjūčio 9 d. – rekomenduotas operacinis gydymas (116, 118 b.l.), 2012 m. rugsėjo 19 d. atliktas magnetinis rezonansas, kurio metu nustatyta, jog užpakalinio kryžminio raiščio viršutinėje pusėje yra dalinis plyšimas, medialinio menisko užpakaliniame rage viduriniame sluoksnyje nedideli degeneraciniai pakitimai, sąnaryje nežymiai padaugėję skysčio (123 b.l.). 2012 m. spalio 4 d. G. B. buvo hospitalizuotas dėl kelio sąnario traumos. Buvo atlikta kelio sąnario artroskopija, jos metu sąnario ertmė išplauta. Pooperacinis periodas buvo sklandus. Rekomenduota riboti fizinį krūvį, didinti nueitą atstumą atsižvelgiant į sąnario tinimą. Buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (124 b.l.)
Aprašytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, jog kaltinamosios V. P. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Kaip matyti iš aptartų medicininių išrašų, G. B. dėl patirtos traumos gydėsi gana ilgą laikotarpį – nuo 2012 m. gegužės 1 d., paskutinis įrašas užfiksuotas 2012 m. spalio 23 d., liekamieji traumos reiškiniai išliko iki šiol (nuo įvykio praėjus septyniems mėnesiams) – nors nukentėjusysis teismo posėdžio metu teigė, jog šiuo metu jaučiasi gerai, tačiau gydymas dar nėra pasibaigęs. Visą šį laikotarpį nukentėjusiojo savarankiškas judėjimas buvo apsunkintas, nes jo koja buvo imobilizuota gipso longete. Neginčytina ir tai, jog dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų nukentėjusysis patyrė gilų emocinį sukrėtimą, dvasinį diskomfortą, nervinį sukrėtimą. Taip pat pablogėjo nukentėjusiojo sveikata ir bendravimo galimybės – asmeniui teko atsisakyti sporto užsiėmimų, daug laiko praleido lovoje, tapo priklausomas nuo kitų asmenų, negalėjo pats nuvažiuoti į paskaitas bei baigiamojo bakalauro darbo gynimą. Be to, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiojo kaltės nenustatyta. Todėl šios pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, jog jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6. 250 str. 1 d.). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Byloje esantys anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad sveikatos sutrikdymo pasekmės jaučiamos ilgą laiką, nukentėjusiajam reikalingas tolesnis gydymas. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusįjį, padarė neatsargų nusikaltimą. Taigi atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.2K-215/2010, 2K-401/2009), į tai, kad asmeniui jau išmokėta dalis, tai yra 5 000 Lt neturtinės žalos, teismas laiko, kad pareikštas 2 500 Lt civilinis ieškinys atlyginti neturtinei žalai yra tenkintinas iš dalies ir nustato nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį – 1 000 litų.
Spręsdamas civilinės atsakomybės klausimą teismas pažymi, kad iš byloje esančių dokumentų (Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties LT/AC 5811610) matyti, jog kaltinamoji V. P. įvykio metu savo, kaip transporto priemonės valdytojos, civilinę atsakomybę buvo apsidraudusi ADB „ERGO Lietuva“(11 b.l.). Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Atsižvelgiant į tai, kad priteistinas neturtinė žalos dydis (1000 litų) kartu su atlygintos nukentėjusiajam neturtinės žalos suma (5 000 litų) neviršija 2 500 eurų, todėl likusią priteistiną dalį neturtinės žalos, tai yra 1 000 litų privalo atlyginti ADB „ERGO Lietuva“.
Dėl proceso išlaidų.
Nukentėjusiojo įgaliotas atstovas advokatas Paulius Vaicekauskas prašė teismo iš kaltinamosios V. P. priteisti nukentėjusiajam jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Byloje esantys pinigų priėmimo kvitai (166,167 b.l.) patvirtina, kad už atstovavimą byloje advokatui Pauliui Vaicekauskui nukentėjusysis sumokėjo 2000 litų. Taip pat iš byloje pateikto advokato orderio (51 b.l.), prašymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis (50 b.l.) matyti, kad advokatas Paulius Vaicekauskas nukentėjusiojo interesams atstovavo jau ikiteisminio tyrimo stadijoje. Advokatas nukentėjusįjį G. B. atstovavo ir teisminio nagrinėjimo metu, ruošė procesinius dokumentus teismui. Todėl manytina, jog prašoma priteisti suma yra pagrįsta, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi, išlaidos už atstovavimą šioje baudžiamojoje byloje, kas sudaro 2000 litų, yra priteistinos iš kaltinamosios V. P. nukentėjusiojo naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,
nusprendžia:
V. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir skirti jai bausmę - 20 MGL dydžio, tai yra 2 600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) baudą.
Įpareigoti V. P. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Jai išaiškinti, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
V. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Nukentėjusiojo G. B. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti jam iš civilinio atsakovo - draudimo bendrovės ADB „ERGO Lietuva“ (įmonės kodas 110012799, buveinė Geležinio Vilko G. 6a, LT03507 Vilnius) 1 000 (vieną tūkstantį litų) kaltinamosios V. P. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti nukentėjusiajam G. B. iš V. P. 2000 Lt (du tūkstančius litų) advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.