Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. K. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nutarties, kuria V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. spalio 6 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo V. K. gynėjos skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. kaltinamas tuo, kad su S. Č., B. K. dėl savanaudiškų paskatų, siekdami turėti iš vykdomų nusikaltimų turtinę naudą, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2010 m. gruodžio 22 d., organizavo nusikalstamą susivienijimą sunkiems nusikaltimams daryti, į kurį laisvanoriškai įsitraukė bei šio nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo O. K., Č. K. (Č. K.), V. B., M. K., E. K. ir R. K. Be to, V. K. kartu su B. K. ir S. Č., vadovavo ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, t. y. palaikydami ryšius mobiliojo ryšio telefonais ir asmeniškai organizuodami cigarečių kontrabandos gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinei kontrolei, ar kitaip jos išvengiant bei neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kurių vertė viršijo 250 MGL sumą, derindavo kiekvieno nusikaltimo padarymo planus, vaidmenų ir užduočių paskirstymą tiesiogiai ir per kitus asmenis koordinuodavo nusikalstamo susivienijimo narių, nusikaltimų vykdytojų ir padėjėjų veiksmus, konkrečių nusikaltimų metu.

Tokie V. K. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalies ir BK 249 straipsnio 3 dalies numatyto nusikaltimo požymius.

Taip pat, V. K. kaltinamas tuo, kad vadovaudamas ir dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su M. K., B. K., R. K. ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmenimis, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2009 m. sausio 25 d., tyčia neteisėtai disponavo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, panaudojant suklastotus dokumentus Lietuvos Respublikoje bei Lenkijos Respublikoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, paskirstė užduotis kitiems bendrininkams bei koordinavo jų veiksmus.

Tokie V. K. veiksmai atitinka BK 249 straipsnio 1 dalies, BK 4 straipsnio 3 dalies, BK 5 straipsnio, BK 199² straipsnio 1 dalies, BK 300 straipsnio 1 dalies numatytų nusikaltimų požymius.

Taip pat, V. K. kaltinamas tuo, kad vadovaudamas ir dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su S. Č., O. K., Č. K., V. B., nepriklausančiu nusikalstamam suvienijimui organizuotos grupės nariu A. B. (A. B.) už šį nusikaltimą nuteistu pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. baudžiamąjį įsakymą bei su kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2010 m. spalio 26 d., tyčia įvykdė valstybės tarnautojų papirkimą, organizavo ir koordinavo cigarečių „J. L.“ ir „V.“ kontrabandą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir į Rusijos Federaciją, paskirstė užduotis kitiems bendrininkams bei koordinavo jų veiksmus.

Tokie V. K. veiksmai atitinka BK 249 straipsnio 1 dalies, BK 199 straipsnio 1 dalies ir BK 227 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytų nusikaltimų požymius.

Taip pat, V. K. kaltinamas tuo, kad vadovaudamas ir dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su S. Č., B. K., O. K., Č. K., V. B., nepriklausančiais nusikalstamam susivienijimui Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu už šį nusikaltimą nuteistais organizuotos grupės nariais E. V. ir O. K. (O. K.) bei Rusijos Federacijoje veikusiais asmenimis, kurių atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio mėnesio iki 2010 m. gruodžio 20 d., tyčia įvykdė valstybės tarnautojų papirkimą, organizavo ir koordinavo cigarečių „J. L.“ kontrabandą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, paskirstė užduotis kitiems bendrininkams bei koordinavo jų veiksmus.

Tokie V. K. veiksmai atitinka BK 249 straipsnio 1 dalies, BK 199 straipsnio 1 dalies ir BK 227 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytų nusikaltimų požymius.

Taip pat, V. K. kaltinamas tuo, kad vadovaudamas ir dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su S. Č., B. K., M. K., R. K. bei nepriklausančiais nusikalstamam susivienijimui Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu už šį nusikaltimą nuteistais organizuotos grupės nariais E. V. ir O. K., laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2010 m. gruodžio 22 d., tyčia neteisėtai disponavo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, panaudojant suklastotus dokumentus, paskirstė užduotis kitiems bendrininkams bei koordinavo jų veiksmus.

Tokie V. K. veiksmai atitinka BK 249 straipsnio 1 dalies, BK 199² straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies numatytų nusikaltimų požymius.

Taip pat, V. K. kaltinamas tuo, kad vadovaudamas ir dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su V. K., B. K., O. K., D. A. J. (D. A. J.), kuris Lenkijos Respublikos prokuratūroje patrauktas baudžiamojon atsakomybėn bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia rengėsi neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje.

Tokie V. K. veiksmai atitinka BK 21 straipsnio 1 dalies, BK 249 straipsnio 1 dalies ir BK 199² straipsnio 1 dalies numatytų nusikaltimų požymius.

V. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas 2011 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2012 m. spalio 6 d.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartimi kaltinamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. spalio 6 d. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis V. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamojo V. K. gynėja advokatė Ingrida Botyrienė skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti, nes ji neteisėta ir nepagrįsta.

Skunde gynėja nurodo, kad skundžiamojoje apygardos teismo nutartyje nurodyti kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, formalūs, nemotyvuoti ir nepagrįsti. Be to, nutarties struktūra ir argumentacija iš esmės identiška kito kaltinamojo atžvilgiu priimtai nutarčiai, kuria buvo tęsiama kardomoji priemonė – suėmimas.

Skunde pažymi, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Baudžiamojo proceso kodekso normos garantuoja asmens teises į nešališką teismą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas nusišalino nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, kurioje kaltinimai pareikšti ir V. K. Tačiau teisėjas Artūras Šumskas toje pačioje baudžiamojoje byloje sprendė klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo kaltinamajam V. K. Gynėjos nuomone, jei dėl galimo šališkumo teisėjas negali nagrinėti jam perduotos baudžiamosios bylos, tai dėl tos pačios priežasties jis negali toje pačioje baudžiamojoje byloje spręsti ir kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimo.

Skunde teigiama, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pasisakė dėl kaltinamojo V. K. kaltės, nors baudžiamoji byla dar neišnagrinėta ir nėra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas ir nacionaliniai teismai savo sprendimuose nurodo, jog teismas, kiekvieną kartą spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, turi įvertinti suėmimo trukmės pagrįstumą bei pobūdį.

Atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajam V. K. suėmimas tęsiamas virš aštuoniolikos mėnesių, be to, laikomas kalėjimo režimu bei nežmoniškomis, jo garbę bei orumą žeminančiomis sąlygomis, darančiomis nepataisomą žalą jo fizinės ir psichinės sveikatos būklei. Taip pat, suimtajam taikoma visiška izoliacija, jam draudžiama kontaktuoti su šeimos nariais ar artimais giminaičiais, nors pareikšti kaltinimai nėra susiję su smurtinio pobūdžio nusikaltimais. Gynėjos nuomone, šios aplinkybes patvirtina, kad kaltinamajam V. K. taikomas suėmimo terminas yra nepateisinamas ir nepagrįstai ilgas, todėl jis turi būti paleistas į laisvę, o jo dalyvavimą procese užtikrinti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Taip pat, skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad kaltinamąjį V. K. sieja tvirti socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika, yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mažametį sūnų, garbaus amžiaus motiną, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, turi nuolatinę darbo vietą, charakterizuojamas teigiamai, nebėgs (nesislėps) nuo teismo Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėse, kadangi visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra areštuotas, todėl neturės jokių galimybių šiuo turtu disponuoti ir juo pasinaudoti tariamai galimam slapstymuisi.

Gynėjos nuomone, Vilniaus apygardos teismas kaltinamojo V. K. taikomos kardomosios priemonės pratęsimo klausimą išnagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai, neatsižvelgė į EŽTT ir nacionalinę jurisprudenciją, Baudžiamojo proceso kodekso ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu bei nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės.

Kaltinamojo V. K. gynėja prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo gynėjos Ingridos Botyrienės skundą atmesti.

Kaltinamojo V. K. gynėjos skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam V. K. BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio, BPK 130 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti kaltinimai turi būti pagrįsti. Apeliacinis teismas mano, jog šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamasis V. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodomi duomenys. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.

Gynėjos skundo teiginys, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodydamas, jog yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad V. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, atmestinas.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamojoje nutartyje nėra pasisakyta apie kaltinamojo V. K. kaltės įrodytumą, t. y. jokių sąvokų ar formuluočių apie įrodytą kaltinamojo kaltę nėra. Vilniaus apygardos teismas nutartyje pasisakė tik dėl byloje surinktų duomenų pakankamumo. Be to, svarbu pažymėti, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nėra įrodymai. Tokiais jie tampa tik tada, kai teismas pagal baudžiamojo proceso įstatyme nustatytas taisykles juos ištiria ir pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis), kuriais galima grįsti priimamą nuosprendį. Apeliacinio teismo nuomone, skundžiamojoje suėmimo pratęsimo nutartyje jokia išankstinė nuostata, kad surinkti duomenys bus pripažinti įrodymais ir jais bus grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, nepareikšta. Be to, atkreipiamas gynėjos dėmesys į tai, kad jei Vilniaus apygardos teismas priėmė nepalankų sprendimą dėl suėmimo termino pratęsimo kaltinamojo V. K. atžvilgiu, negali būti laikoma, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.

Apeliacinis teismas taip pat nevertina ir nepasisako dėl kitų kaltinamųjų atžvilgiu priimtų sprendimų, t. y. nutarties struktūros, argumentacijos, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

Apeliacinis teismas pažymi, kad ši baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2012 m. spalio 2 d. patvarkymu buvo sudaryta teisėjų kolegija, kurios pranešėju paskirtas Artūras Šumskas. 2012 m. spalio 5 d. ši byla dar nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės. Teisėjo šališkumas, įvertinus konkrečias aplinkybes, galėtų būti nustatytas tokioje situacijoje, kai teisėjas ikiteisminio tyrimo stadijoje sankcionuoja prievartos priemonių taikymą, o po to nagrinėja su tuo bent iš dalies susijusią bylą. Tačiau teismo šališkumas pirmiausia priklauso nuo to, ar proceso dalyviams teismas gali atrodyti esąs šališkas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai kaltinamajam ar jo gynėjui proceso metu nekyla abejonių dėl teismo objektyvumo, išvada, kad bylą nagrinėjo šališkas (turintis išankstinį priešiškumą prieš kaltinamąjį) teismas paprastai negalėtų būti daroma. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. posėdžio protokolo matyti, jog nagrinėjant Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro prašymą dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo kaltinamajam V. K., posėdyje dalyvavo pats kaltinamasis bei jo gynėja, tačiau teisėjui Artūrui Šumskui nušalinimo nepareiškė, nors tokią teisę turėjo. Todėl darytina išvada, kad apygardos teismas nagrinėdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą V. K. nebuvo šališkas.

Apeliacinis teismas sutinka su gynėjos skundo argumentu, kad kaltinamajam V. K. kardomojo kalinimo terminas taikomas ilgą laiką, t. y. virš aštuoniolikos mėnesių, tačiau atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog teismui perdavus bylą, teismas nėra saistomas suėmimo taikymo terminais, kurie numatyti BPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl kardomųjų priemonių tikslingumą ir būtinumą sprendžia teismas, kurio žinioje ši byla yra.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti V. K. dalyvavimą bylos nagrinėjime teisme ir nuosprendžio įvykdymą, nes už nusikaltimus, dėl kurių padarymo jam pareikšti kaltinimai, įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas pratęsė V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte – trukdys procesui ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš teismų praktikos matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas (įtariamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Remiantis pateikta baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad V. K. kaltinamas padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnis), kuriuos galimai organizavo, vadovavo ir koordinavo veikdamas nusikalstamame susivienijime, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2010 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Kaltinamajam inkriminuojami kontrabandos, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nusikaltimai bei korupciniai nusikaltimai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimai buvo gerai parengti, kruopščiai slepiami, daromi ilgą laiko tarpą, sistemingai ir ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Lenkijos Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijoje bei Kaliningrado srityse. Kaltinamasis V. K. praeityje daug kartų teistas. Be to, šioje byloje jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus. Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, kaltinamasis V. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Apeliacinis teismas atsižvelgia į gynėjos skunde nurodytas aplinkybes, kad kaltinamąjį V. K. sieja tvirti socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika, yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mažametį sūnų, garbaus amžiaus motiną, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, turi nuolatinę darbo vietą, charakterizuojamas teigiamai, nebėgs (nesislėps) nuo teismo Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėse, kadangi visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra areštuotas, todėl neturės jokių galimybių šiuo turtu disponuoti ir juo pasinaudoti tariamai galimam slapstymuisi, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Atkreipiamas Vilniaus apygardos teismo dėmesys į tai, kad skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, manymas, kad kaltinamasis trukdys procesui, turi būti pagristas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bylą teisme. Pagal teismų praktiką, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu skirdamas suėmimą arba pratęsdamas jo terminą, teismas privalo vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis.

Apeliacinio teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismas nenustatęs pakankamo pagrindo, konstatavo, kad būdamas laisvėje kaltinamasis V. K. gali trukdyti procesui. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad V. K. būtų ėmęsis neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti kitus kaltinamuosius, liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, kitus asmenis ar kitaip trukdyti procesui. Ši teismo išvada nepagrįsta jokiais faktiniais bylos duomenimis ir nutartyje visiškai nemotyvuota, todėl šis skundžiamojoje nutartyje nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas – manymas, kad kaltinamasis V. K. gali trukdyti procesui, nepripažįstamas pagrįstu ir šalintinas. Vien tik tai, kad V. K. anksčiau teistas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad kaltinamasis gali trukdyti procesui.

Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Tačiau Apeliacinis teismas pažymi, kad šiuo metu baudžiamoji byla, kaip jau buvo minėta aukščiau, yra perduota Vilniaus apygardos teismui, todėl kardomųjų priemonių tikslingumą ir būtinumą sprendžia teismas, kurio žinioje ši byla yra. Apeliacinis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje nesvarstomas klausimas dėl V. K. laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygų ir tokiu būdu daromos žalos jo sveikatai, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

Atkreipiamas gynėjos dėmesys ir į tai, kad remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo bei nacionaline teismų jurisprudencija, suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti įvertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečias jos savybes. Besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisinamas tik esant aiškioms tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad kaltinamojo V. K. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų, ir toks suimtojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta.

Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad nėra teisinių argumentų naikinti Vilniaus apygardos nutartį. Apygardos teismas pratęsdamas kaltinamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinę jurisprudenciją, nepažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Baudžiamojo proceso kodekso normų ir nacionalinės teisės praktikoje suformuotų principų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo V. K. gynėjos Ingridos Botyrienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos 2012 m. spalio 5 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.