Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. RV-25-3161 netaikyti nuteistajam S. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu S. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta atėmimo bausmė 13 metų laisvės, nustatant pirmuosius 5 metus bausmę atlikti kalėjime; bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2018 m. birželio 28 d. Į bausmės laiką įskaitytas S. D. suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. birželio 28 d. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalimi S. D. pripažintas pavojingu recidyvistu. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi pakeista Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalis, nustatant, jog S. D. laisvės atėmimo bausmę 13 metų turi atlikti pataisos namuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartis ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendis ir nuteistajam S. D., pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ši bausmė ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir S. D. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 9 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3. Nuteistajam paskirtos bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 11 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 11 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės atliko – 2021 m. vasario 11 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. rugsėjo 27 d. – 1 metai 10 mėnesių 15 dienų.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi atmestas nuteistojo S. D. skundas dėl Komisijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

6. Skundu nuteistasis S. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.

6.1. Nuteistojo vertinimu, jis neturi galimybės vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sumažinti iki žemos, kadangi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai reikšmingi kriterijai buvo vertinti išimtinai anksčiau padarytų nusikalstamų veikų kontekste. Svertinių taškų pokytis vertinimo ataskaitoje mąstymo, elgesio, nuostatų, gyvenimo stiliaus ir draugų srityse nefiksuotas ir nurodytas išskirtinai maksimalus. Tačiau visiškai neatsižvelgta į nuteistojo elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nors jis buvo skatintas už gerą elgesį, bendravimo įgūdžius, gerai atliekamas tvarkinio pareigas.

6.2. Nuteistasis pabrėžia, kad rengdamas 2023 m. rugsėjo 12 d. socialinio tyrimo išvadą bei atlikdamas individualų vertinimą, Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus vyresnysis specialistas E. T. visiškai neatsižvelgė į tai, kad per laikotarpį nuo prieš tai buvusio vertinimo iš nuteistojo pusės buvo pilnai padengtas įsiskolinimas antstoliui, jo vykdoma individuali veikla buvo prilyginta darbinei veiklai, jis užbaigė baldžiaus modulinę profesinio mokymo programą, įgijo baldžiaus kvalifikaciją bei gavo profesinio mokymo diplomą. Šios aplinkybės niekaip neatsispindi 2023 m. rugsėjo 12 d. socialinio tyrimo išvados dalyse „lėšų tvarkymas ir pajamos“ bei „išsilavinimas, mokymasis bei galimybė įsidarbinti“.

6.3. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepaneigė faktinės aplinkybės, jog nebūtų galima nuteistajam taikyti intensyvios priežiūros ar intensyvios priežiūros taikymo sąlygos nėra tinkamos. Taip pat ir specialisto išvadoje nurodyta, jog nėra pastebėta sunkumų, susijusių su gyvenamosios vietos pastovumu, bei pateikti dokumentai, kurie patvirtina gyvenamąją vietą po paleidimo. Nuteistojo manymu, tai yra svarbios faktinės aplinkybės, leidžiančios taikyti lygtinį paleidimą. Taip pat mąstymo ir elgesio aspektai, kurie nesusiję su praeityje padarytais nusikaltimais, o susieti su individualiais asmenybės bruožais, neabejotinai gali būti sprendžiami bendraujant su psichologais, dalyvaujant intervencinėse programose, šiuos veiksmus atliekant ne tik įkalinimo įstaigoje.

6.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 metams. Per visą bausmės laikotarpį jis gavo tik vieną nuobaudą (paskirta prieš 3 metus), buvo 7 kartus paskatintas už nepriekaištingą elgesį. Šiuo metu neatliktos bausmės dalis yra apie 1 metai 8 mėnesiai, t. y. atlikta daugiau negu 3/4 teismo skirtos bausmės, o teisė pasinaudoti lygtinio paleidimo galimybe yra suteikiama atlikus 1/2 bausmės, todėl, nuteistojo vertinimu, šios aplinkybės leidžia teigti, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra užtikrins bausmės tikslų realizavimą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

7. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo skundas atmetamas.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta nuteistojo S. D. asmens byla bei įvertinęs nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

9. Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, nustatinėjant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką buvo vertinamos ne tik padarytus nusikaltimus apibūdinančios aplinkybės. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, buvo vertinta ir nuteistojo elgsena bausmės atlikimo metu, darbinė veikla, įgyta kvalifikacija, finansų tvarkymas, ryšiai su artimaisiais, gyvenimo stiliaus ypatumai ir kitos reikšmingos aplinkybes. Šias aplinkybes vertino ir Komisija, ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas, bei visų reikšmingų duomenų kontekste padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nuteistasis neatitinka lygtiniam paleidimui taikyti būtinų sąlygų. Taigi aukštesnysis teismas neturi pagrindo pritarti skundo argumentams, jog sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos esmingai lėmė tik padarytus nusikaltimus apibūdinančios aplinkybės.

10. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad S. D. formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijų, tačiau vien šios formalios sąlygos nepakanka taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi įstatymas įpareigoja nustatyti ir materialiąsias sąlygas, t. y. žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką arba tai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant ją. Šiuo metu S. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi darant išvadą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra būtina nustatyti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas paminėtą riziką.

11. Aukštesnysis teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo išvadai, kad S. D. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra akivaizdi. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, visais atvejais, kiek buvo atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tokia pat vidutinė rizika nustatyta ir atliekant pastarąjį vertinimą 2023 m. rugsėjo 12 d. (prieš priimant paskutinį Komisijos nutarimą). Sutiktina su nuteistuoju, kad jo elgesys kinta teigiama linkme, tas yra užfiksuota ir socialinio tyrimo išvadoje, pabrėžiant, kad jis užsiima darbine veikla, palaiko artimus socialinius ryšius, neturi įsiskolinimų, taip pat atsižvelgė į ankstesnes Komisijos rekomendacijas – pradėjo vykdyti individualią veiklą, lankyti savanorio užsiėmimus, išklausė pirmosios pagalbos programą, tačiau tokios aplinkybės nors ir parodo nuteistojo elgesio pokytį teigiama linkme, tačiau jos vis dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti esant akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nėra pagrindo pritarti nuteistajam, kad rengiant socialinio tyrimo išvadą nebuvo atsižvelgta į jo įsiskolinimų padengimą, vykdomą individualią veiklą. Šios aplinkybės kaip tik ir lėmė tai, kad paskutiniojo vertinimo metu nebebuvo nustatytas dinaminis kriminogeninis veiksnys – nuteistojo neigiamas požiūris į darbą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad likusią dalį S. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių daugiausiai sudaro dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali keisti. Be to, atlikus paskutinįjį vertinimą dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nors ir sumažėjo iki 13, tačiau vis tik išlieka itin didelis. Taip pat pastebėtina, kad ir socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai mažinti svarbus yra tikslingas nuteistojo resocializacijos priemonių vykdymas bei įsitraukimas į šį procesą. Pabrėžtina ir tai, kad nuteistasis vykdo individualią veiklą, įsitraukia į kitas veiklas dar pakankamai trumpą laikotarpį. Taigi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėtų ir pažanga galėtų būti pripažinta kaip akivaizdi tik tuo atveju, jeigu būtų ir toliau nuosekliai valdomi socialinio tyrimo išvadoje nurodomi kriminogeniniai poreikiai.

12. Sutiktina su nuteistojo skunde nurodomais argumentais, jog paleistas lygtinai jis turėtų gyvenamąją vietą, galėtų susirasti darbą, šiuo metu neturi finansinių įsipareigojimų. Jo elgesys bausmės atlikimo metu išskirtiniais sunkumais nepasižymi, jis laikosi nustatytų elgesio taisyklių bei režimo reikalavimų. Skunde nuteistasis taip pat akcentuoja, kad per bausmės atlikimo laikotarpį buvo tik kartą baustas. Šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik iš esmės teigiamai jį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, paskatinimai, o nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesniojo teismo įsitikinimu, vis dar nėra pakankama konstatuoti, jog S. D. elgesys sudaro realų pagrindą manyti, kad lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas jau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje.

13. Be kita ko, pagrįstai buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistajam praeityje jau buvo taikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, tačiau paleistas į laisvę S. D. po kiek laiko vėl nusikalto. Be to, vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nustatyta ne tik vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, bet tokia pat ir smurtinio elgesio rizika. Pastarųjų aplinkybių kontekste nuteistojo veiksmai, nukreipti į individualią socialinės reabilitacijos pažangą, turėtų būti dar labiau ir aktyvūs bei nuoseklūs, suteikiantys pagrindą spręsti esant objektyvų pagrindą pasitikėti nuteistuoju.

14. Nuteistasis taip pat akcentuoja didelę dalį atliktos bausmės, kaip reikšmingą aplinkybę lygtinio paleidimo taikymui. Vis tik ši aplinkybė reikšminga labiau formaliam termino kriterijui, kuriam suėjus galima svarstyti lygtinio paleidimo instituto taikymą. Atlikus atitinkamą dalį bausmės esminės aplinkybės sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir nuteistojo pažanga ją mažinant, kuri priklauso ne nuo išbūto laiko laisvės atėmimo bausmės vietoje, o būtent nuo nuteistojo elgesio ir pastangų.

15. Taigi aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis dar neatitinka visų būtinų sąlygų lygtinio paleidimo taikymui. Nors pastarasis ir tikina, kad jo mąstymo ir elgesio aspektai yra susiję su jo asmenybe, tačiau socialinio tyrimo išvadoje kaip tik ir pabrėžta, kad mąstymo, elgesio, nuostatų ir kitos sritys reikalauja tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo. Neginčytina, jog nuteistojo elgesio nuostatos kriminogeninių veiksnių prasme yra nukreiptos teigiama linkme, tačiau S. D. tik pastaruoju metu pradėjo aktyviau vykdyti jo socialinei reabilitacijai būtinas priemones ir dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, dėl to kyla abejonių dėl jo galimybės taisyti savo elgesį jau šiuo metu būnant neizoliuotam nuo visuomenės. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo spręsti, kad socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės yra visiškai įvykdytos ar nuteistasis būtų padaręs akivaizdžią pažangą.

16. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo S. D. nusikalstamo elgesio rizikos kaitą, elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, spręstina, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nėra pakankamas pripažinti, kad jis, būdamas paleistas lygtinai, pateisins jam parodytą pasitikėjimą, todėl sutiktina su Komisijos nutarimu ir rekomendacijomis nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartis, kuria atmestas S. D. skundas dėl Komisijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimo, laikytina pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.