Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui A. V., trečiajam asmeniui A. V., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu kartu vaiką augino iki kol jam suėjo vienas mėnuo, o visą likusį laiką dukra V. V. ieškovė rūpinosi viena bei su trečiuoju asmeniu A. V.. Pažymėjo, jog dukra savo tėčiu laiko ir vadina trečiąjį asmenį A. V., o atsakovą A. V. laiko dėde. Atsakovas dukrai išlaikymo niekada neteikė. Išlaikymo priteisti neprašo.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais sutiko. Patvirtino, kad su dukra kaip tėvas nebendravo nuo pat jos gimimo, išlaikymo neteikė. Priežasčių, kodėl nebendrauja su vaiku, nurodyti negalėjo.

Institucija teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, išvadoje nurodė, kad atsakovas A. V. netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas, yra visiškai nuo jų nusišalinęs, nėra dvasinio ryšio su dukra, neteikia išlaikymo. Mano, kad toks atsakovo elgesys daro neigiamą įtaką V. V. asmenybės formavimui. Vertina, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tam, kad atsakovui būtų apribota tėvo valdžia jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas su ieškiniu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytini kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1285/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė E. V. (buvusi pavardė S.), tėvas yra atsakovas A. V..

Iš byloje pateiktų procesinių dokumentų ir bylos šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas A. V. neaugina vaiko V. V. beveik nuo pat jo gimimo, neatlieka jokių tėvo pareigų, nebendrauja su vaiku, neteikia išlaikymo, neturi jokio dvasinio ryšio su vaiku. Nepilnametis atsakovo vaikas V. V. savo tėčiu laiko ir vadina trečiąjį asmenį A. V. Teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo nurodyti jokių priežasčių, kodėl nepalaiko ryšių su dukra nuo pat jos gimimo. V. V. šiais kalendoriniais metais sukanka (duomenys neskelbtini) metų, todėl, atsižvelgiant į atsakovo pasyvią poziciją, nesirūpinimą vaiku ilgesniu nei 10 metų laikotarpiu, jokio dvasinio ryšio su vaiku neturėjimą, spręstina, jog nėra galimybių, kad padėtis galėtų pasikeisti, t. y. kad A. V. ateityje tinkamai vykdytų savo kaip tėvo pareigas. Tuo tarpu ieškovė bei trečiasis asmuo A. V. V. V. suteikia normalias buitines sąlygas, saugumo pojūtį, sudaro sveikas ir saugias sąlygas augti ir vystytis šeimoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tėvo valdžia A. V. jo nepilnamečio vaiko V. V. atžvilgiu ribotina neterminuotai (CK 3.180 str. 2 d.).

Atsakovui išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų (tėvo ar motinos) valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3d.). Atsakovui taip pat išaiškinama, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 str. 3 d.).

Ieškovė, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 89 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.) ir valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 22,40 Eur, iš viso: 111,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 406 straipsnio 1, 2 dalimis,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio vaiko V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo A. V. 111,40 Eur (vieno šimto vienuolikos eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.