Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-247-673/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-08
Bylos Nr.
1-247-673/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34526-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
M. Z.
Kaltinamasis
S. P.
Advokatai
Vytautas Bučius
Baudžiamoji byla Nr. 1-247-673/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34526-2020-7

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.2.

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 8 d.

KėdainiaiKauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorui Sigitui Kanaporiui,nukentėjusiajai M. Z., jos atstovui advokatui Vytautui Bučiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

S. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštesnio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (žmogaus nežymiu sveikatos sutrikdymu/fizinio skausmo sukėlimu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 10.40 val., S. P., namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kieme, dėl asmeninių priežasčių tyčia dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė M. Z. per veidą, padarydamas jai veido kairės pusės minkštųjų audinių sumušimą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai M. Z. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. P. kaltu neprisipažino. Nurodė, jog su nukentėjusiąja M. kelis kartus buvo susitikę, turėjo lytinių santykių, tačiau jis nelaikė jos savo drauge, nors ji taip manė, jautė meilę, jausmus ir visa kita. 2020-08-28 apie 10.40 val., jis buvo prie (duomenys neskelbtini) namo, nes šalia yra jo namas, kuriame gyvena. Pamatęs atvažiavusią M. nuėjo jai paaiškinti, kad ji baigtų daryti nesąmones, kad viskas baigta, nes M., prisistačiusi savo draugo P. vardu, parašė žinutę jo draugei - kurios anketinių duomenų teismui nenori minėti, bet su ta drauge jie jau kartu 8 metai. Žinutėje nurodė, kad jis (S. P.) susitikinėja su moterimi, kuri jam (neva P.) labai brangi, jis nori išsaugoti su ja santykius, prašė dėl to jos (S. P. draugės) pakalbėti su juo (S. P.). Tai yra M. ta žinute norėjo jį išskirti su jo drauge. Dėl tos žinutės kitą dieną jis paskambino M., paklausė kodėl ji taip daro. M. apsimetė, kad nieko nežino. M. prašė duoti P. telefoną, tačiau ji pasakė, kad jie susipykę ir jo telefono neduos. Tada jis M. pasakė, kad mano, jog tai buvo ne P., o ji čia rašinėjo žinutes ir baigė pokalbį. M. neprisipažino, kad rašė ji. Iš jo draugės nesulaukusi atsakymo kaip P., kitą vakarą jau pati M. jo draugei atsiuntė jo ir M. tarpusavio susirašinėjimus, tai yra paviešino jo ir M. susirašinėjimus. Tai parodo, kad M. yra linkusi meluoti ir kerštauti, nesupranta tokio jos elgesio. Dėl to įvykio laiku jis ir priėjo prie M. pasakyti, kad ji baigtų tas nesąmones, kad tarp jų viskas baigta, kad ji jam nerūpi, nereikalinga, kad nebus jokių draugysčių. Pripažįsta, kad M. vadino necenzūriniais žodžiais, bet ir ji, būdama karštakošė, irgi pradėjo šaukti, keiktis. Į M. nespjovė ir jai nesudavė. Kai jis nueidinėjo, M. pasakė, kad rašys pareiškimą į policiją, o jis pasakė, kad tegul rašo ir nuėjo, sėdo į mašiną bei nuvažiavo į savo kiemą, nuėjo į namus. Nepraėjus nei penkioms minutės jis grįžo į savo automobilį kažko pasiimti ir prie M. pamatė policiją. Nuėjo prie policijos automobilio. Ten vyko teatras, M. raudojo, ašarojo. Sakė jai baigti tą cirką. Pripažįsta, kad savo draugei buvo neištikimas su M., tačiau M. nedavė pagrindo manyti, kad jis bus su ja, ne kartą jai yra sakęs, kad ji jam nerūpi, kad ji tik save skaudina, tačiau M. prašė susitikti bent kartą per mėnesį ar savaitę. Su M. bendravo, paskui apie tris metus nebendravo, buvo didelė pertrauka. Santykiai buvo nutrūkę, nes M. rašinėjo, iš paskos važinėjo, sekiojo. Po to vėl su M. susitiko keli mėnesiai iki šio įvykio, gal gegužę ar birželį. Paskutinį kartą su M. buvo susitikę prieš dvi savaites iki įvykio. Jis eidavo su ja susitikti dėl sekso. To norėjo M., o ir jam buvo malonu. Kai buvo susitikę prieš tas dvi savaites iki įvykio, M. sakė, kad jam nesiklosto santykiai su jo drauge ir M. tai užfiksavo. Kitą dieną jis ryte su savo drauge sėdėjo terasojo, o M. dažnai pro jį važinėja darbo reikalais, todėl vakare prasidėjo M., prisistačiusios P., žinutės, o kai jo draugė į vadinamo P. žinutes nesureagavo, neapsikentusi M. tada pradėjo rašyti savo vardu, prisistatė kaip M., atsiuntė jų susirašinėjimus. Nukentėjusiąją charakterizuoja neigiamai, ne kartą matė jos nervines emocijas su psichozėmis, ji nesivaldo, keikiasi. Viskas gerai, kol gerai. Jo manymu, M. jį apkalba iš pavydo dėl kitos moters, norėdama jam pakenkti. Kitokios priežasties jis nežino. Mano, kad M. taip elgiasi, nes nori būti su juo. M. tikslas buvo jį supykdyti su drauge norint naudos sau. Po įvykio M. daugiau jam nerašė, nieko nesakė, pinigų nereikalavo. Įvykio dieną jis ant M. veido sužalojimų nematė, tik matė ašaras, kai buvo atvažiavusi policija. M. neatsiprašė, nesijaučia, kad turėtų. Mano, kad M. turėtų jo atsiprašyti. Be to, jis atliko tyrimą - ar lengva nusistatyti sužalojimus, tai yra sausio 7 d. nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių ir melagingai, būdamas sveikas, pasakė, jog buvo sužalotas. Gydytojas jam nustatė smegenų sukrėtimo diagnozę. Ligoninė buvo iškvietusi ir policiją, tačiau jis atsisakė rašyti pareiškimą. Teismui teikia medicinos dokumentų išrašą. Tai yra su bet kuo gatvėje prasilenkęs jis gali išsikviesti policiją, nuvažiuoti į ligoninę ir pasakyti, kad tas žmogus jį sužalojo, taip ant bet ko galima pasakyti. Nurodė, kad jis visą laiką sportavo. Pagrindinė jo sporto šaka buvo imtynės. Po to du metus dalyvavo kovose be taisyklių. Šiuo metu sportuoja tik dėl savo sveikatos, kovose nedalyvauja. Nukentėjusiosios žinutės, kurioje buvo rašoma, kad jeigu jis turi vyriškumo, turėtų jos atsiprašyti – negavo, gal ištrynė. Tvirtina, kad žinutės įrodo, jog bendravimas tarp jo ir nukentėjusiosios vyko nukentėjusiosios iniciatyva. Nukentėjusioji jam kerštauja. Su civiliniu ieškiniu dėl 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo nesutinka. Jei kaltas - sutinka atlyginti nukentėjusiosios išlaidas advokatui.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais ir išnagrinėtais rašytiniais įrodymais

Nukentėjusioji M. Z., įspėta dėl melagingų parodymų davimo, parodė, kad 2020-0-28 apie 10.40 val., dirbdama paštininke ir vežiodama spaudą atvažiavo į (duomenys neskelbtini)namo kiemą. Būdama kieme iš tolo pamatė, kad atvažiuoja S. P.. Ji ėjo link savo mašinos. P. privažiavo ir savo automobiliu užblokavo jai kelią, ji negalėjo išvažiuoti. Kai P. išlipo, ji paprašė patraukti mašiną, sakė jam, kad jai reikia dirbti. Kaltinamasis buvo be nuotaikos, piktas, iš automobilio išlipo rėkdamas, sakydamas kam ji rašo žinutes, kam taip daro, kad nereikėjo rašyti, nes ir taip buvo gerai. Ji atsakė, kad norėjo, jog jo draugė žinotų tiesą, žinotų, koks jis yra, kam meluoti, kodėl ji negalėjo parašyti. Sakė Petrošiui, kad jie gali pasišnekėti po jos darbo, o ne dabar, miestelio vidury, kad nesidarytų gėdos, negražu, kad jai reikia dirbti. S. P. įvykio laiku jau buvo susipykę, nes ji parašė žinutę per Facebook jo draugei. Taip padarė dieną prieš pamačiusi Petrošių ir jo draugę kartu ir supratusi, kad jis ir su ja, ir su drauge, nors jai sakydavo, kad su drauge viskas baigta, kad santykių su ja nebepalaiko. Ji nusprendė apsispręsti. P. draugei parašė, kad jai kaltinamojo nereikia, kad jai jos gaila, parašė, kad ji bendravo su P. tačiau santykius su juo nutraukia ir nenori turėti nieko bendra. Tą žinutę ji P. draugei parašė savaitė ar kelios savaitės iki įvykio, rugpjūčio mėn. viduryje. Jei būtų žinojusi, kad P. blaškosi tarp kelių moterų, santykių tarp jų nebūtų buvę. Parašė žinutę P. draugei, nes jis elgėsi negražiai, melavo ir jai, ir kitam žmogui, ji norėjo kad jo draugė žinotų tiesą. Mano, kad ta žinutė ir iššaukė P. pyktį, įžeidė P. vyriškąjį ego, nes jam ir su drauge blogai buvo, o ir jos nebeliko. Todėl savo nepasitenkinimą jis įvykio metu ir išliejo, tai yra išvadino ją visokiausiais žodžiais, kokius tik mokėjo. Ką ji jam galėjo atsakyti, nieko jam nesakė, keiktis taip, kaip jis, nemoka. Po to P. ją stumtelėjo, spjovė į ją ir trenkė delnu vieną kartą į kairį skruostą. Ji liko apstulbusi, tikrai to nesitikėjo, jai buvo šokas. Dėl suduoto smūgio jai tikrai labai skaudėjo. Ji turi sveikatos problemų su žandikauliu, jai yra žandikaulio artritas, problema su sąnariu. Sudavęs kaltinamasis sėdo į automobilį ir išvažiavo, o ji stovėjo ir verkė. Paskambino į policiją ir bekalbėdama pamatė, kad važiuoja policijos ekipažas. Kai ji policijos pareigūnus susistabdė, jie jai sakė, kad atsitiktinai užsuko į tą vietą. Tvirtina, kad tai, ką kaltinamasis kalbėjo teisiamajame posėdyje - visiškos nesąmonės, nes kai žmogus nori išvengti atsakomybės, tai visko gali prisimąstyti, gali primąstyti ir būtų, ir nebūtų dalykų. Dėl kaltinamojo aiškinimo, kad ji, pasivadinusi P., rašė žinutes – kliedesiai, jokio draugo Povilo neturi, jokių žinučių ji, pasivadinusi P., nerašė. Kaltinamasis jai skambino ir klausė, ar ji pažįsta kažkokį P. ar P., tai sakė, kad nepažįsta, klausė jo, kam jam to reikia, tai kaltinamasis nieko nepaaiškino, numetė telefono ragelį. Paaiškino, kad jos ir P. santykiai buvo neįpareigojantys. Turi jo jai rašytas gražias žinutes. Jų santykiai tam tikrą laiką buvo nutrūkę, o prieš tai jie buvo bendravę apie tris metus. Apie metus laiko buvo susipykę, nes P. ją buvo užsipuolęs dėl panašios situacijos, tada rankoje turėta armatūra ėjo link jos, ji pamanė, kad gali sulaukti visko, todėl jų draugystė baigėsi. Bet 2020 m. sausio mėn. P. vėl pakvietė ją į pasimatymą. Tada vėl pradėjo bendrauti, buvo susitikę ne kelis kartus. Apie įvykį ji papasakojo policijos pareigūnams, į jų klausimą atsakė, kad rašys pareiškimą. Skambino advokatui, klausė ką daryti, sakė, kad blogai jaučiasi. Grįžusi namo apie įvykį papasakojo mamai, nes mama paklausė kas jai yra, kodėl jos skruostas raudonas, kodėl ji užsiverkusi. Mamai sakė, kad jai kaltinamasis sudavė. Namuose gėrė vaistus nuo skausmo, tačiau nepraėjo, turėjo važiuoti į ligoninės priimamąjį, kur jai padarė tyrimus, suleido vaistus nuo skausmo ir nuo „nervų“, nes buvo labai susijaudinusi. Po kelių dienų važiavo atlikti ekspertizę. Po įvykio ji parašė vieną žinutę Petrošiui, kad jeigu jis turi vyriškumo, turėtų jos atsiprašyti. Ji pirmą kartą gyvenime patyrė tokį dalyką, pirmą kartą vyras prieš ją smurtavo. Prašo priteisti 750 eurų dydžio neturtinę žalą. Prašymą grindžia tuo, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, skaudėjo beveik savaitę laiko, teko važiuoti į ligoninę, nepabaigė darbo, teko važiuoti į Kauną pas ekspertus, kas jai sukėlė nepatogumus, savaitę gėrė vaistus nuo skausmo, ligoninėje jai taip pat buvo suleisti vaistai. Be to, ji jaučia baimę, iki šiol bijo P., kurį mato beveik kiekvieną dieną. Nurodė, jog apie įvykį ji taip pat papasakojo kolegei D. B., taip pat parašė žinutę savo draugei A. T.. Daugiau niekam nepasakojo, tik artimiausiems, tai buvo ne toks dalykas, apie kurį norėtųsi pasakoti. O dėl P. bandymo nusistatyti sužalojimą mano, kad daktarai ligoninės priimamajame pajėgūs nustatyti, ar asmuo sužalotas, be to, buvo byloje buvo atlikta ir teismo ekspertizė. P. daug kas žino kaip nestabilios psichikos, labai labai impulsyvų.

Liudytojas D. N. – policijos pareigūnas, parodė, kad galimai 2020-08-28 apie 11 val., dirbant su policijos pareigūne A. V., vykdydami tarnybinę užduoti buvo atvykę į Dotnuvos mstl., kur juos sustabdė moteris. Tuo pačiu metu iš budėtojo atėjo ir pranešimas apie tos pačios nukentėjusiosios kreipimąsi į policiją. Juos sustabdžiusi moteris pasakė, kad ją sumušė buvęs draugas, vieną kartą ranka ar delnu sudavė į skruostą. Prisimena, kad moteris sakė, jog ji dirba pašto darbuotoja, kad atvežė paštą, kad priėjo draugas ir sudavė vieną kartą į veidą. Tvirtina pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes tada geriau prisiminė, tai yra, kad nukentėjusioji jiems papasakojo, jog kaltinamasis užstatė automobiliu kelią, o jai išlipus ir paprašius patraukti, priėjęs iškeikė necenzūriniais žodžiais, delnu trenkė per veidą, dėl ko jai skaudėjo, be to pastūmė ir spjovė į veidą. Patvirtino, jog ant moters veido matė paraudimą, mano, kad nuo verkimo toks paraudimas vienoje veido vietoje negalėjo atsirasti. Jam nesusidarė įspūdis, kad nukentėjusioji meluoja, taip mano dėl jos būsenos, nes nukentėjusioji buvo nerami, susijaudinusi, verkė, jos kvėpavimas buvo padažnėjęs. Tuo metu buvo priėjęs konfliktiškai nusiteikęs kaltinamasis, kuris norėjo aiškintis santykius su nukentėjusiąja, tačiau jie liepė jam pasitraukti ir netrukdyti. Kaltinamasis sakė, kad nukentėjusioji meluoja, išsigalvoja. Mano, kad kaltinamasis negalėjo girdėti nukentėjusiosios jiems duodamų parodymų, o gal ir galėjo eidamas prie jų kažką nugirsti.

Liudytoja A. V. – policijos pareigūnė, parodė, kad galimai 2020-08-28 apie 11 val., dirbant su policijos pareigūnu D. N., dėl tarnybos reikalų buvo atvykę į Dotnuvos mstl., kur juos gatvėje sustabdė mergina, kurios ji anksčiau nepažinojo. Mergina sakė, kad jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, suduota į veidą. Dabar tiksliai aplinkybių neprisimena, tvirtina pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tai yra, kad nukentėjusioji pasakojo, jog kaltinamasis savo automobiliu užstojo jai kelią, keikė ją necenzūriniais žodžiais, o priėjęs prie jos delnu vieną kartą trenkė į kairės pusės veido skruostą, pastūmė ją ir spjovė jai į veidą, kad sudavimo metu nukentėjusioji juto fizinį skausmą. Patvirtino, kad ant pranešėjos veido skruosto matėsi paraudimas, nukentėjusioji buvo strese, išsigandusi, verkė. Jai nesusidarė įspūdis, kad nukentėjusioji meluoja. Nemano, kad paraudimas ant nukentėjusiosios skruosto buvo dėl verkimo, buvo paraudę vienoje vietoje, mano, kad paraudimas buvo dėl sudavimo.

Liudytoja D. B. parodė, kad ji dirba AB „Lietuvos paštas“ pavaduojančia darbuotoja. Santykiai su bendradarbe M. Z. tik darbiniai, M. apie savo asmeninį gyvenimą jai nepasakoja. Kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Apie tai, kas nutiko, ji sužinojo tik lapkričio mėn., kai gavo tyrėjos kvietimą atvykti į policiją. Tada ji paskambino M. ir M. jai papasakojo, kad darbo metu S. jai užblokavo kelią, jie apsižodžiavo ir S. sudavė jai per veidą. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir liudija, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. ryte ant M. veido sužalojimų nebuvo.

Rašytiniai įrodymai.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2020-08-28 gavus M. Z. pareiškimą apie tai, kad S. P. jos atžvilgiu panaudoto fizinį smurtą, tai yra pastūmė ir sudavė vieną kartą delnu į kairį veido skruostą, sudavimo metu ji juto fizinį skausmą (1 tomas, b. l. 17).

2020-09-21 VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2106/2020 (02) nurodyta, kad M. Z. konstatuotas veido kairės pusės minkštųjų audinių sumušimas. Toks sužalojimas galėjo būti padarytas smūgiuojant ranka, tame tarpe ir delnu, ir galėjo išsivystyti nuo vienintelio smūgio užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ši trauma sukėlė ir fizinį skausmą (1 tomas, b. l. 90).

Akistatos tarp S. P. ir M. Z. procesinio veiksmo metu nukentėjusioji patvirtino savo pirminius parodymus, tai yra, kad S. P. jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą (1 tomas, b. l. 147-150).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta skaitmeninė laikmena su garso įrašu, gautu 2020-10-05 iš BPC (Bendrojo pagalbos centro) Klaipėdos skyriaus. Skaitmeninėje laikmenoje užfiksuota, kaip nukentėjusioji pagalbos centro darbuotojui telefonu sako, kad ji yra darbe, dirba AB „Lietuvos paštas“, kad atvažiavo jos pažįstamas vyras, su kuriuo ji palaiko artimus santykius ir sudavė jai į veidą. Nurodo, jog ji jau mato policijos ekipažą, pati yra adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad tas vyras nuvažiavo namo, jis buvo atvažiavęs išsiaiškinti santykių ir jai sudavė (1 tomas, b. l. 45-49).

Iš nukentėjusiosios pateiktos žinutės, rašytos rugpjūčio 23 d. kaltinamojo draugei S., matyti, kad nukentėjusioji jai praneša, jog galimai kaltinamasis (vardas neįvardintas) vienu metu turi intymius santykius su jomis abiem, kad ji jį palieka jai, kad jai šlykštu, kad pavargo per tuos tris metus, kad būtų nutraukusi santykius ir anksčiau, bet nežinojo, kad ji vis dar su juo kartu (2 tomas, b. l. 24).

Iš nukentėjusiosios pateiktos žinutės, rašytos 2020-08-29 asmeniui - įvardintam P., matyti, kad nukentėjusioji rašo apie jų 3 metus palaikytus santykius, klausia, kaip jis jaučiasi po vakar, ar jis jaučiasi vyriškesnis ją mušdamas (2 tomas, b. l. 25).

Iš kaltinamojo pateiktų žinučių, kurių turinyje nurodytų aplinkybių kaltinamasis nepaneigė, matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji palaikė artimus tarpusavio santykius (2 tomas, b. l. 28-30). Taip pat kaltinamasis teismui pateikė ir tokią pačią žinutę (2 tomas, b. l. 31), kaip ir nukentėjusioji (2 tomas, b. l. 24), kurioje nukentėjusioji nurodo paliekanti kaltinamąjį.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma yra įrodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 10.40 val., S. P., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, dėl asmeninių priežasčių tyčia dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė M. Z. per veidą, padarydamas jai veido kairės pusės minkštųjų audinių sumušimą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai M. Z. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnyje, padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams.

Nors kaltinamasis kaltu smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu neprisipažino, jo kaltė pagal jam pareikštą kaltinimą visiškai įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji M. Z. kategoriškai teismui tvirtino, jog kaltinamasis delnu sudavė vieną kartą jai į veidą, dėl ko jai skaudėjo, ant veido matėsi sumušimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai dėl patirto fizinio smurto tiek ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir surengtos akistatos su kaltinamuoju procesinio veiksmo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški.

Nukentėjusioji įvykio metu buvo blaivi, jokių duomenų, kad ji nesuprato įvykio situacijos, nėra. Be to, byloje nebuvo nustatytas joks logiškas pagrindas, dėl ko nukentėjusioji siektų apkalbėti kaltinamąjį ir tyčia melagingai apkaltinti kaltinamąjį padarius kriminalinį nusikaltimą.

Pats kaltinamasis pripažino, kad buvo įvykio vietoje, keikė nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, nes buvo ant jos įpykęs dėl to, kad ji jo draugei paviešino apie jų palaikytus artimus tarpusavio santykius. Tai yra būtent kaltinamasis turėjo motyvą pasielgti taip, kaip ir yra nurodyta kaltinime. Kaip matyti iš nukentėjusiosios ir kaltinamojo pateiktų žinučių - motyvo siekti ir toliau būti su kaltinamuoju, kaip jis bandė tvirtinti tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 137, 148), nukentėjusioji neturėjo, atvirkščiai, ji aiškiai išdėstė poziciją nutraukti ryšius su kaltinamuoju.

Taigi nukentėjusiosios, įspėtos ir dėl melagingo pranešimo, ir dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir ištirti bešališkų netiesioginių liudytojų - policijos pareigūnų A. V. ir D. N. parodymai, kurie, taip pat įspėti dėl melagingų parodymų davimo, patvirtino, jog nukentėjusioji, tuo pačiu metu skambindama į policiją, juos - atsitiktinai atvažiavusius į įvykio vietą - susistabdžiusi gatvėje, susijaudinusi, išsigandusi ir verkdama papasakojo, kad kaltinamasis jai sudavė vieną smūgį į veidą, pastūmė ir spjovė į veidą, tai yra liudytojų nurodytos aplinkybės atitiko nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes. Liudytojai nurodė, kad jų manymu, ant nukentėjusiosios skruosto matytas paraudimas, nebuvo paraudimas nuo verkimo, o buvo paraudimas dėl suduoto smūgio, taip pat nurodė, kad jiems nesusidarė įspūdis, kad nukentėjusioji meluotų, nes tą rodė ir jos būklė. Liudytoja D. B. patvirtino, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. ryte ant nukentėjusiosios veido sužalojimų nebuvo - o kai apie tai paliudyti 2020 m. lapkričio mėn. ji buvo iškviesta į policiją ir paskambino M., ši tik tada jai papasakojo, kad kaltinamasis sudavė jai į veidą.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas remiasi šių paminėtų netiesioginių liudytojų parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir paminėtų bešališkų liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to - juos patvirtina ir kiti byloje ištirti anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai: nukentėjusiosios nedelsiamo pranešimo pagalbos centrui laikas ir turinys, iš kurio matyti, kad ji iškarto po įvykio skambino į pagalbos centrą ir nurodė, jog kaltinamasis jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, kas užfiksuota ir aprašytame byloje esančiame garso įraše iš pagalbos centro; teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog nukentėjusioji specialisto pripažintą ir nustatytą sužalojimą patyrė galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu; medicininiai dokumentai, kurie patvirtina, kad įvykio dieną nukentėjusioji buvo atvykusi į ligoninę, gydytojui nurodė, kad patyrė fizinį smurtą, skundėsi stipriu skausmu; akistatos su kaltinamuoju protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji kategoriškai tvirtino, jog kaltinamasis jos atžvilgiu atliko smurtinį veiksmą, nurodytą kaltinime ir nukentėjusiosios parodymai akistatos metu buvo tokie patys, vienodi ir nuoseklūs, kaip ir užfiksuoti jos pirminiuose procesiniuose dokumentuose; taip pat patvirtina ir nukentėjusiosios žinutės kaltinamajam turinys, iš kurios matyti, kad kitą dieną rašytoje žinutėje ji kaltino kaltinamąjį jos atžvilgiu panaudojus fizinį smurtą.

Kadangi nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nėra pagrindo netikėti ir nukentėjusiosios tvirtinimu, kad kaltinamojo jos atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas - smūgis į veido sritį, sukėlė jai fizinį skausmą. Tą patvirtina ir, kaip jau minėta, medicininiai duomenys bei teismo medicinos specialisto išvada.

Kaip teismas jau pasisakė - duomenų, kad nukentėjusioji turėtų savybę meluoti, kaip tai tvirtino kaltinamasis, nėra, tačiau pakanka duomenų, kad būtent kaltinamasis turi polinkį meluoti. Tą kaltinamasis akivaizdžiai įrodė melagingai kreipęsis į ligoninę, kur melagingai medikams nurodė buvęs sužalotas, taip, neva, bandydamas byloje įrodyti, jog sužalojimus gali nusistatyti kiekvienas. Tačiau teismas pažymi, kad ligoninės gydytojo medicininiuose dokumentuose aprašyti asmens nusiskundimai ar net įvardinta galima diagnozė, teismo medicinos specialistams nėra privalomi, nes tik teismo medicinos specialistai, remdamiesi taisyklėmis, nustato ar asmeniui tikrai buvo ir koks sužalojimas buvo padarytas.

Kaltinamojo teismui pateiktos jo ir nukentėjusiosios susirašinėjimų žinutės, kurios susijusios su nukentėjusiąja, kaltinamuoju ir jo drauge, liečiančios tik paminėtų žmonių privačius santykius, kurios yra itin intymaus pobūdžio - įrodinėjime reikšmės neturi, ką kaltinamasis, būdamas suaugęs asmuo, turėjo suprasti, todėl, teismo įsitikinimu, toks kaltinamojo poelgis rodo, kad jis, teismui pateikdamas tokias itin intymias žinutes, dar kartą norėjo pažeminti nukentėjusiąją, o tai jį diskredituoja kaip žmogų, įrodo jo buvusį nemoralumą tarpusavio santykiuose, dėl ko atsakomybės prisiimti kaltinamasis nesugebėjo.

Kaltinamojo neprisipažinimą padarius nusikaltimą, jo pateiktus deklaratyvius ir prieštaringus argumentus, teismas vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nes kaltinamojo kaltė, kaip jau paminėta, buvo įrodyta byloje surinktų, išnagrinėtų ir teismo aptartų įrodymų visuma.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, buvęs kovų (tame tarpe kovų be taisyklių) menų sportininkas, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Kaltinamojo psichinį santykį su jo veika įrodo ne tik kaltinamojo veiksmų, bet ir viso jo elgesio demonstratyvumas, niekuo nepateisinamas nesugebėjimas susivaldyti. Savo veiksmais ir elgesiu kaltinamasis nukentėjusiajai siekė pademonstruoti savo tariamą viršenybę, kas, gyvenant teisinėje visuomenėje, yra visiškai netoleruotina. Kaltinamasis, nors ir yra jau subrendusi asmenybė, ne tik, kad nesilaikė elementarių moralės ir elgesio normų, bet dėl savo padarytos nusikalstamos veikos visiškai nesigailėjo. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baigtas, nes nukentėjusioji buvo sumušta, jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Išnagrinėjęs bylą teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas, tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas kerštaujant panaudotas prieš akivaizdžiai fiziškai silpnesnį žmogų, moterį; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių, tačiau nėra ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į kaltininko asmenybę: neteistas, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (bent 15 kartų), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas, dirba direktoriumi autoservise, nepilnamečių vaikų neturi.

Teismas daro išvadą, kad pirmą kartą teisiamam kaltinamajam už nusikaltimą skirtina švelniausia - viešųjų darbų bausmė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais - trumpesnės trukmės, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 46 str., 54 str. 3 d.), įpareigojant kaltinamąjį per šį terminą neatlygintinai išdirbti viso 240 valandų, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 40 valandų visuomenės labui.

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusioji M. Z. byloje pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 7-8) dėl 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur atlyginimo už advokato pagalbą, prašė priteisti iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji nurodė, jog jai, turinčiai sveikatos problemą dėl žandikaulio artrito, dėl kaltinamojo į skruostą suduoto smūgio skaudėjo, ji nebegalėjo pabaigti darbo, skausmui nepraeinant tą pačią dieną po pietų važiavo į ligoninę, ligoninėje jai suleido vaistus nuo skausmo. Skaudėjo savaitę laiko, tiek pat laiko gėrė vaistus nuo skausmo. Teko važiuoti į Kauną pas ekspertus. Įvykis sukėlė ir nepatogumus. Be to, ji jaučia baimę, bijo kaltinamojo, iki šiol jaučiasi nesaugi.

Kaltinamasis su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutiko, sutiko - jei kaltas - atlyginti advokato pagalbos išlaidas.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (CK 6.250). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 str. 2 d.

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo tyčia nukentėjusiosios atžvilgiu padaryta nusikalstama veika suduodant smūgį į tą kūno dalį, dėl kurios nukentėjusioji turi sveikatos problemą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, ją sužalojo, be to, nukentėjusiąją išgąsdino, sukėlė stresą, pažemino. Fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas viešoje vietoje, dienos metu. Nukentėjusioji tvirtino, kad ji iki šiol bijo kaltinamojo. Tai yra nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus. Visa tai patvirtina, jog nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta buvo.

Tačiau sunkių pasekmių nusikaltimu nukentėjusiajai sukelta nebuvo. Teismo medicinos specialistas nustatė, kad nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Nukentėjusiojo nenurodė, kad po nusikaltimo ji iki šiol jaučia kokias nors neigiamas fizines sveikatos pasekmes, susijusias su patirtu fiziniu smurtu.

Kaltinamasis dirba, išlaikytinių neturi, yra sveikas ir darbingas.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi pareigą užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą.

Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis, todėl teismas nustato, kad nukentėjusiajai atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 500 Eur, toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajai, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

Daiktinis įrodymas.

Vokas su skaitmenine laikmena su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro (1 t., b. l. 49), saugomas byloje, paliktinas toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Proceso (teismo pašto) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 7,04 Eur, priteistinos iš kaltinamojo valstybei.

Be to, nukentėjusioji/jos atstovas prašė iš kaltinamojo priteisti viso 300,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašymas grindžiamas pinigų priėmimo kvitu (2 t., b. l. 9).

Kaltinamasis nurodė, kad sutinka atlygini išlaidas advokatui, jei yra kaltas, išlaidų dydžio neginčijo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažįstamas kaltu, į tai, kad byloje advokatas nukentėjusiąją pradėjo atstovavo jau ikiteisminio tyrimo metu, paruošė ir teismui pateikė civilinį ieškinį, dalyvavo dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose (sumai neviršijant ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio), darytina išvada, kad prašoma priteisti suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., nukentėjusiosios 300,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidos (išlaidos advokato paslaugoms apmokėti), prašant nukentėjusiajai ir jo atstovui, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (žmogaus nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas), ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant nuteistąjį per nurodytą laiką visuomenės labui neatlygintinai išdirbti viso 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų, per mėnesį dirbant ne mažiau, kaip po 40 (keturiasdešimt) valandų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo S. P. nukentėjusiajai M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) proceso (advokato atstovavimo) išlaidų.

Daiktinį įrodymą – CD diską su garso įrašu, saugomą byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Priteisti iš kaltinamojo S. P. 7,04 Eur (septynių eurų 04 ct) proceso – teismo pašto išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660; nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus išieškojimas perduodamas vykdyti antstoliui, tokiu atveju kaltinamasis antstoliui papildomai turės atlyginti išlaidas dėl priverstinio išieškojimo, kurios gali būti didesnės už priteistą sumą).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė